„Vienas didžiausių pokyčių – reikšmingai mažėjanti saulės elektrinių generacija. Mėnesio pradžioje buvo įprasta, kad jos per dieną pagamina apie 7 GWh, tačiau baigiantis rugsėjui šis kiekis sumažėjo iki 4 GWh. Apsiniaukę ir vėsūs orai mėnesio pabaigoje taip pat lėmė ir suvartojimo augimą. Jį kompensavo didesnė vėjo jėgainių gamyba ir daugiau gaminusios vietos šiluminės elektrinės“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Jis taip pat priduria, kad stabilią elektros kainą išlaikyti padėjo mėnesio pabaigoje įjungta „EstLink 1“ jungtis.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina rugsėjį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 79 eurus už MWh, o Lenkijoje – 104 eurus. Tuo metu mažiausios elektros kainos praėjusį mėnesį fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – iki 20 eurų už MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 8 proc. ir preliminariai siekė 896 GWh. Skaičiuojama, kad bendrai šalyje buvo pagaminta 657 GWh elektros energijos – 3 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 657 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 73 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Kaip praneša bendrovė, pirmąjį rudens mėnesį daugiausia elektros šalyje gamino vėjo elektrinės – 42 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 29 proc. – nuo 212 iki 275 GWh.
Tuo metu saulės jėgainių gamyba rugsėjį sumažėjo 24 proc. iki 160 GWh, šiluminės elektrinės pagamino 142 GWh, hidroelektrinės – 54 GWh, o kitų elektrinių generacija siekė 26 GWh.
Be to, rugsėjį į Lietuvą buvo importuota 84 proc. elektros energijos iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o iš Latvijos ir Lenkijos – po 8 proc. Tuo metu didžiausia eksporto iš Lietuvos dalis buvo nukreipta į Latviją – 57 proc., taip pat 37 proc. – į Lenkiją, o likę 5 proc. – į Skandinaviją.
