Kaip praneša bendrovė, iš bendros rezervuotos galios 220 megavatų (MW) tenka vėjo elektrinėms, o didžioji dalis – 1323 MW galios ir 2742 megavatvalandžių (MWh) talpos – kaupimo įrenginiams.
„Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 5,3 GW, o kartu su vandens, biomasės ir biodujų elektrinėmis – 5,6 GW. Tai reiškia, kad sparčiai artėjame prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo iki 2028 metų pabaigos pasiekti 8 GW atsinaujinančių generacijos pajėgumus“, – pranešime teigia „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.
Nuo 2023 m. kovo, kai buvo pradėta taikyti nauja tvarka, tai jau dešimtasis galių rezervavimo ciklas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu yra sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW vėjo elektrinių, 3,8 GW saulės parkų bei 3,5 GW galios ir 8,4 GWh talpos kaupiklių prijungimo prie perdavimo tinklo.
Bendrovės teigimu, taip pat planuojama įrengti jūros vėjo elektrinių parką, kurio bendra leistina generuoti galia sieks 0,7 GW.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia daugiau nei 5,3 GW, o leistina generuoti galia – 4,7 GW ir sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
