Oro tarša veikia fizinę ir emocinę sveikatą
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistė Justina Indriliūnaitė, gyvenamųjų patalpų orą gali teršti iš lauko patenkantys teršalai, tokie kaip dulkės, žiedadulkės. Taip pat įtaką daro ir namuose susidarantys teršalai, pavyzdžiui, išsiskiriantys naudojant valymo priemones arba deginant dujas maistui ruošti. Be to, įvairias kenksmingas medžiagas gali skleisti ir namuose esantys baldai bei statybinės medžiagos. Dar daugiau, jei bute formuojasi pelėsis, ore gali atsirasti jo sporų, kurios gali lemti prastą savijautą ir sveikatos sutrikimus.
„Oro taršos poveikis gali pasireikšti tiek lengvesniais simptomais, tokiais kaip čiaudulys, sloga ar akių perštėjimas, tiek rimtesniais – pavyzdžiui, astma ar bronchitu. Taip pat gali nulemti ūminių kvėpavimo takų infekcijų, plaučių vėžio ar širdies ligų atsiradimą. Be fizinių simptomų, netinkamas mikroklimatas ir prasta oro kokybė gali neigiamai paveikti emocinę savijautą. Nepakankamas natūralus apšvietimas, per aukšta ar per žema temperatūra, sausas oras gali pabloginti nuotaiką, darbingumą bei sutrikdyti miego kokybę, o tinkamas mikroklimatas – natūrali šviesa, optimali temperatūra ir drėgmė gali padėti jaustis energingiau, susikaupti, palaikyti aukštą produktyvumą“, – teigia ekspertė.
Vandens kokybę lemia vamzdynų būklė
Kitas svarbus sveikos gyvenamosios aplinkos dėmuo – geriamasis vanduo, kurio sudėtį bei tinkamumą vartoti bėgant laikui gali paveikti susidėvėję daugiabučio vamzdynai. Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo pasižymi gera kokybe, o jo taršos atvejai reti. Tačiau vandens tiekėjas atsako tik už vandenį, tekantį iki daugiabučio įvado. Toliau vandens kokybė priklauso nuo paties pastato vidaus sistemų būklės. Jei pats daugiabutis senas, o jo vamzdynai surūdiję bei padengti nuosėdomis, pasiekęs butus vanduo jau nebebus toks kokybiškas.
Kaip informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, senos statybos pastatų vidaus vandentiekio vamzdynai gali paveikti cheminius, mikrobiologinius bei juslinius vandens rodiklius. Vamzdžiuose besikaupiančios geležies bei mangano nuosėdos gali padidinti šių medžiagų kiekį vandenyje, o tai lemia jo spalvos, skonio ir kvapo pokyčius.
Dar svarbiau tai, kad dėl medžiagų migracijos iš vidaus vandentiekio sistemos įrenginių į geriamąjį vandenį gali patekti švinas, kadmis, varis ir kitos cheminės medžiagos. Šie sunkieji metalai kelia ypatingą riziką sveikatai: pavyzdžiui, švinas gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį nervų sistemai, kadmis – inkstų funkcijoms, o vario perteklius – virškinimo sistemai. Ilgainiui šios medžiagos gali kauptis organizme ir sukelti lėtinius sveikatos sutrikimus.
Atnaujinus pastatą problemos išsisprendžia
Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojo Vaido Pribušausko, renovacija – ne tik estetinis ar inžinerinis pastato atnaujinimas bei mažesnės šildymo sąskaitos, bet ir investicija į sveikesnį gyvenimą.
„Renovacijos metu naudojamos šilumos izoliacinės medžiagos ne tik padeda taupyti energiją, būstuose nebelieka šaltų paviršių, ant kurių paprastai kaupiasi drėgmė, taip sumažėja rizika atsirasti pelėsiui. Taip pat, sandarūs langai su gera garso izoliacija apsaugo nuo išorinio triukšmo ir panaikina nuolatinius skersvėjus. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos su filtrais nuolat tiekia šviežią orą, pašalina perteklinę drėgmę bei sulaiko dulkes, alergenus ir teršalus, patenkančius iš lauko, kurie gali dirginti kvėpavimo takus. Apdailai vis dažniau naudojamos aplinkai draugiškos medžiagos, išsiskiriančios mažiau cheminių junginių, todėl patalpų oras tampa švaresnis, o kasdienis gyvenimas sveikesnis“, – sako ekspertas.
Modernizuojant senus daugiabučius, dažniausiai atnaujinami ir vandentiekio tinklai: seni, surūdiję ir susidėvėję vamzdžiai pakeičiami naujais. Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, neseniai buvo pratęstas ir galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
