Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panašu, kas pūstys Vilniuje yra vis didesnė problema – dėl augančio gyventojų skaičiaus sostinėje daugėja ir automobilių, ir viešojo transporto (VT) keleivių, kurie vis sunkiau prasispraudžia miesto gatvėse.

Panašu, kas pūstys Vilniuje yra vis didesnė problema – dėl augančio gyventojų skaičiaus sostinėje daugėja ir automobilių, ir viešojo transporto (VT) keleivių, kurie vis sunkiau prasispraudžia miesto gatvėse.

REKLAMA

Kaunas jau ne kartą atvirai pasisakė svarstantis apie tramvajų linijų įrangimą. Panašu, kad Valdo Benkunkso vadovaujama sostinės savivaldybė ir šiuo klausimu nenori nusileisti Visvaldo Matijošaičio vadovaujamam Kaunui.

Aiškėja, kad savivaldybės įmonė jau analizuoja „naujos viešojo transporto rūšies diegimo galimybes“. Taip pat aiškėja ir tramvajaus linijos Vilniuje tiesimo kaina.

REKLAMA
REKLAMA

Vilnius jau svarsto apie tramvajų?

Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kodėl Vilnius, susiduriantis su didelėmis eismo ir spūsčių problemomis, nesvarsto apie alternatyvą, pvz., tramvajų.

REKLAMA

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (save tapatinančios su prekės ženklu „Judu“) viešojo transporto organizavimo vadovas Arnas Misiūnas pripažino, kad šiuo metu kaip tik yra atliekama išsami analizė, siekiant įvertinti naujos viešojo transporto rūšies diegimo galimybes.

„Nagrinėjamos kitų Europos miestų viešojo transporto sistemos, vertinama esama Vilniaus situacija. Taip pat analizuojamas gyventojų skaičius ir tankumas, identifikuojami pagrindiniai traukos taškai mieste.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, vertinami eismo srautai, spūstys, susisiekimo ryšiai, atliekamos galimybių studijos ir tyrimai tam, kad priėmus sprendimą dėl naujos transporto rūšies Vilniuje būtų užtikrintas jos efektyvumas ir integracija į bendrą miesto transporto sistemą“, – vardijo A. Misiūnas.

Jis atskleidė, kad, preliminariais skaičiavimais pagal užsienio praktikas, 1 km antžeminės tramvajaus linijos įrengimas gali kainuoti nuo 15 iki 25 mln. eurų, priklausomai nuo trasos sudėtingumo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, finansavimo papildomai reikėtų ir kitoms paslaugos organizavimo priemonėms.

Vis tik, anot pašnekovo, galima tramvajaus linijų įrengimo kaina paaiškės tik atlikus išsamią galimybių studiją ir parengus projektinius sprendinius.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad vilniečiai visgi gali sulaukti tramvajaus, A. Misiūnas nurodė, kad išsamiau atsakyti galės tik gavęs studijos rezultatus.

REKLAMA

Kaunas tramvajaus analizę jau atliko

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Kauno miesto taryba dar 2024 m. užsakė galimybių studiją, kurios tikslas buvo įvertinti alternatyvias transporto rūšis.

Studiją atlikę ekspertai nusprendė, kad tramvajus būtų tinkamiausia priemonė, norint kauniečius persodinti iš automobilių į viešąjį transportą.

REKLAMA

Galimybių studija, kurią parengė bendrovė „Smart Continent LT“, Kaunui atsiėjo 200 tūkst. eurų ir truko apie metus.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir jo valdoma miesto savivaldybė tikisi, kad laikinoji sostinė taps pirmu šalies miestu, kuriame pradės kursuoti modernus elektrinis tramvajus.

Anot V. Matijošaičio, tvariam miesto augimui svarbu numatyti kelis ėjimus į priekį ir strategiškai planuoti miesto ateitį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prieš dešimtmetį su komanda pradėjome taip pat nuo planavimo ir nuoseklaus darbo.

Be to nebūtų nei vienintelio šalyje stadiono, nei sutvarkytos Sporto halės, naujam gyvenimui prikelto Dainų slėnio, išgražėjusių parkų, 35 atnaujintų mokyklų sporto aikštynų, olimpinių standartų baseino Nemuno saloje ar išskirtinio mokslo muziejaus“, – gyrėsi meras.

Ar tramvajus atsipirktų?

Kauno iniciatyvą tiesti naujoviško elektrinio tramvajaus liniją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis vertina teigiamai.

REKLAMA

„Aš manau, kad naujas tramvajus tikrai prisidėtų prie geresnio susisiekimo mieste. Tramvajus yra tokia transporto priemonė ilgalaikė, kuri turi galimybių ir potencialo pervežti didelius keleivių srautus.

Tomis trasomis, kuriomis dabar kursuoja autobusai ir troleibusai, tikrai galėtų kursuoti elektrinis tramvajus. Jis galėtų visiškai pakeisti senus autobusus“, – įsitikinęs G. Nakutis.

REKLAMA

Jis skaičiavo, kad, išlaikant aukštą paslaugų kokybę, įprasto miesto autobuso tarnavimo laikas yra apie 10–14 metų, o tramvajus tarnauja daug ilgiau – 25–30 metų. Taigi čia galėtų būti ekonomija.

G. Nakutis pripažino, kad papildomų investicijų prireiktų ir naujai tramvajų linijų infrastruktūrai. Tačiau įprastas gatves taip pat reikia remontuoti, mat jos nusidėvi. „Mano supratimu, tramvajus nėra kažkoks kosminis variantas. Europoje yra panašaus dydžio kaip Kaunas miestų, kurie turi netgi metro. Tad, jei yra finansinių galimybių, šitas sprendimas būtų neblogas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujoviški tramvajai veikia tyliai, jie ilgaamžiai, be to, priklausomai nuo dydžio, gali pervežti ir iki 300 keleivių – daug daugiau nei didžiausi autobusai. Vadinasi, ir jų vairuotojų reikėtų daug mažiau“, – vardijo asociacijos prezidentas.

Tramvajaus finansavimas ir trasos

V. Matijošaitis teigė žinantis, kad tramvajaus infrastruktūros įrengimas nėra pigus. Esą Kaunas galimybę įsirengti tramvajų svarstys, jeigu bus užtikrintas finansavimas iš valstybės lėšų arba sulaukta Europos sąjungos paramos.

REKLAMA

„Brešos (Italija) ir Torunės (Lenkija) tramvajaus infrastruktūros įrengimą valstybė ir Europos sąjunga dengia nuo 80 iki 100 proc.

Nors Breša ar Torunė yra bene dvigubai mažesni už Kauną, tačiau tramvajų projektus sėkmingai vykdo „nuo nulio“ ir mato didelę perspektyvą šiai transporto rūšiai. Pagrindinis jų argumentas – transportu perkrautų gatvių atlaisvinimas“, – kalbėjo Kauno meras.

REKLAMA

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius atskleidė, kad minėtoje studijoje buvo įvertintos 4 tramvajaus trasos:

  • Pirmoji: Šiaurės pr., Savanorių pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos žiedinė sankryža;
  • Antroji: Šiaurės pr., Savanorių pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos žiedinė sankryža, Šv. Gertrūdos g., E. Ožeškienės g., K. Donelaičio g., Vytauto pr. iki Geležinkelio stoties;
  • Trečioji: Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Vytauto pr., K. Donelaičio g., E. Ožeškienės g., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo. Ketvirtoji: Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Karaliaus Mindaugo g., Birštono g., Gimnazijos g. Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo.

Jo teigimu, planuojant galimas trasas įvertinta esama gatvių infrastruktūra ir transporto srautai.

Įrengus tramvajaus liniją, sumažėtų bendra automobilių rida tinkle (iki 10,8 mln. km per metus).

REKLAMA
Užpis@te jau reklamuoti savo šitą maitintoją merą konservatorių. Šiaurinį aplinkkelį stato, ir tunelius stato, metro pastatėme, dabar dar bl ir tramvajų pastatysime. O kokia realybė ? Du plaukiojantys Nėryje pustuščiai lygintuvai, kosminiai kamščiai ir pilnos gatvės banditų iš rytų šalių. Iki mero rinkimų dar toli, pataupikite pinigų.
Valio, pagaliau, bus tvarka =)) stadionui isvoge pinigus dabar tranvajaus eile
Kaip sukurti problemą : pridarai sankryžų kas 10 metrų ,ant kiekvienos sankryžos pastatai po šviesoforą , sviesoforas raudonai dega 70 procentų laiko. Tada sakqi, kad mieste dideli kamščiai , ir imi pinigus projektaa. Studijoms, kurių jau matėm ne vieną ,projektams, svarstymams. Kada bus stadijonas, ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų