„Susitikimas yra aiškiai numatytas“ – Kremlius apie galimą Trumpo ir Putino susitikimą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas yra būtinas daugeliu atžvilgių, tačiau dar nėra numatytas, gegužės 5 d. pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašoma „Kyiv Independent“.
„Toks susitikimas yra aiškiai numatytas ir daugeliu atžvilgių, mūsų nuomone, jis tikrai būtinas. Jis turi būti tinkamai parengtas, o tam reikia įvairių ekspertų pastangų“ – sakė D. Peskovas.
Specialusis tribunolas dėl Rusijos nusikaltimų prieš Ukrainą turėtų pradėti veikti 2026 metais
Specialusis tribunolas dėl Rusijos nusikaltimų prieš Ukrainą turėtų pradėti veikti 2026 m., gegužės 5 d. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja Iryna Mudra naujienų agentūrai „Ukrinform“.
Tribunolas, kuris veiks Europos Tarybos struktūroje, sutelks dėmesį į Rusijos politinius ir karinius lyderius, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, rašoma „Kyiv Independent“.
„Specialusis tribunolas gali pradėti veikti jau kitais metais. Šiemet baigiame rengti teisinį pagrindą: renkam teisėjus ir sekretoriatą, įgyvendiname taisykles, reglamentus ir procedūras“, – sakė I. Mudra.
Pasak I. Mudros, jau parengtas specialiojo tribunolo, kuris visiškai reglamentuos jo veiklą, chartijos projektas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra tvirtas tribunolo rėmėjas, siekiantis, kad V. Putinas būtų patrauktas į atsakomybę už pradėtą invaziją.
Ukrainos valdžios institucijos užfiksavo tūkstančius Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų, įskaitant tyčinius išpuolius prieš civilius gyventojus, kultūros objektus ir medicinos įstaigas, taip pat kankinimo ir priverstinio deportavimo atvejus.
Tarptautinis baudžiamasis teismas jau išdavė arešto orderius V. Putinui ir Marijai Lvovai-Belovai, Rusijos pareigūnei, prižiūrinčiai priverstinį Ukrainos vaikų deportavimą į Rusiją.
2024 m. kovo mėn. Tarptautinis baudžiamasis teismas taip pat išdavė arešto orderius dviem Rusijos karo vadams už smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai 2022–2023 m. žiemą.
Kadenciją baigiantis Scholzas telefonu kalbėjosi su Zelenskiu
Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jiedu aptarė dabartinę padėtį ir būdus, kaip pasiekti ilgalaikę ir teisingą taiką Ukrainoje, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
Anot jo, kancleris per pokalbį pabrėžė, jog „Ukrainos prezidento pasirengimas pritarti besąlygiškoms 30 dienų paliauboms rodo, kad niekas nenori taikos labiau nei Ukraina“. Su tuo esą pagaliau turi sutikti ir Rusijos prezidentas. Maskva turi atsisakyti savo ciniškos vilkinimo taktikos ir nutraukti savo negailestingą karą, kalbėjo O. Scholzas.
Čekija ketina apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus
Čekija nori savo teritorijoje apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus. Tai galėtų būti daroma su šalimis partnerėmis naudojant „Aero L-159“ ar „F-16“ mokomuosius orlaivius, po susitikimo Prahoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala. Kaip galimą mokymų vietą jis nurodė Namesto karinį aerodromą, esantį už 155 km į pietryčius nuo Čekijos sostinės.
Ukrainos naikintuvų pilotai esą jau šiandien mokosi naudojant čekų gamybos skrydžių simuliatorius. Šalis daugiau kaip trejus metus priešinasi Rusijos agresijai.
„Tu ne karys – tu bailys!“: Lvive pora viešai užsipuolė Ukrainos fronto veteraną
„Tu ne karys – tu bailys!“: vyras ir moteris Lvive užsipuolė karį, kuris daugiau nei trejus metus praleido fronte ir atvyko tvarkyti dokumentų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Konfliktas įvyko, kai veteranas kreipėsi dėl paslaugų be eilės – jis turi tokią teisę pagal įstatymą.
Per susistumdymą moteris kariui pareiškė, kad „mažai jūsų sumušė“ ir kad jis „nieko nedaro“, nes jo „rankos ir kojos yra sveikos“.
Galiausiai moteris paragino savo draugą „jį sumušti“ ir spjovė kariui.
Ukrainos oro pajėgos smogė Rusijos bepiločių orlaivių valdymo punktui Kursko srityje
Ukrainos generalinis štabas pranešė, jog ukrainiečių oro pajėgos sunaikino Rusijos bepiločių orlaivių valdymo punktą Kursko srityje, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Punkte buvo dislokuoti žvalgybiniai ir puolamieji bepiločiai orlaiviai. Taip pat likviduota iki 20 okupantų ir jų technika.
Ukrainos pajėgos ne kartą smogė Rusijos kariniams ir pramoniniams objektams, siekdamos susilpninti Maskvos gebėjimus tęsti karą, rašoma „Kyiv Independent“.
Tuo tarpu Rusija toliau reguliariai atakuoja Ukrainos miestus ir kaimus, dėl to žūsta daug civilių gyventojų.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, jog per naktį numušė 42 iš 116 Rusijos paleistų puolamųjų bepiločių orlaivių.
Per Rusijos atakas Donecke žuvo šeši žmonės
Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko srityje pirmadienį žuvo žmogus. Dar šeši civiliai, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Pasak jo, sužinota ir apie penkis sekmadienį rusų nužudytus gyventojus.
V. Filaškino duomenimis, pirmadienį žmogus žuvo Novoekonomičnės gyvenvietėje Hrodivkos savivaldybėje. Trys asmenys buvo sužeisti Myrnohrado mieste ir dar trys Novodoneckėje, įskaitant dvejų metukų mergaitę ir 10-metį berniuką.
Sekmadienį keturi 47–68 metų amžiaus civiliai žuvo Pokrovsko regione, o 40-metis vyras – Myrnohrade.
V. Filaškinas dar kartą paragino visus civilius, ypač tėvus su vaikais, išvykti iš srities.
Graikija neplanuoja tiekti Kyjivui papildomų „Patriot“ sistemų
Graikija neplanuoja tiekti Kyjivui papildomų „Patriot“ sistemų, praneša „Reuters“, remdamasis šalies vyriausybės šaltiniu.
Apie tai, kad Vakarų sąjungininkai svarsto galimybę perduoti Kyjivui papildomas „Patriot“ sistemas iš Graikijos ir JAV arsenalo, anksčiau rašė „Reuters“ ir kiti Vakarų žiniasklaidos šaltiniai.
Ekspertas įvardijo pagrindinį Ukrainos kozirį kare su Rusija: Kyjivas keičia šiuolaikinį kovos lauką
Rusija, siekdama gauti kuo daugiau naudos prieš bet kokias galimas taikos derybas, bando kuo labiau įsiskverbti į Ukrainą. Tuo metu JAV parama silpnėja, o Europa, greičiausiai, negalės savarankiškai suteikti Kyjivui reikiamos pagalbos. Vyresnysis JAV užsienio politikos tarybos Vašingtone viceprezidentas Ilanas Bermanas „Newsweek“ kalbėjo apie pagrindinį Ukrainos kozirį kovoje su Rusijos agresija, rašoma „Unian“.
Jo nuomone, Ukrainos kariuomenė pasiekė didžiulę pažangą, praktiškai viena pakeisdama šiuolaikinio karo formą.
I. Bermasn pažymėjo, kad tai geriausiai matyti bepiločių dronų kontekste. Jis pabrėžė, kad nuo 2023 m. kare įvyko tikra revoliucija.
Ekspertas pridūrė, kad bepiločiai orlaiviai tapo universalesni, prieinamesni ir funkcionalesni. Jo nuomone, Ukraina tapo šios srities ekspertė, sukūrusi galingą savo bepiločių orlaivių gamybos potencialą.
I. Bermanas pasidalijo, kad šiuo metu Ukrainos valstybinės ir privačios gynybos įmonės per mėnesį pagamina apie 200 tūkst. bepiločių orlaivių. Jo skaičiavimais, 2025 m. bus pagaminta iš viso 2,5 mln. dronų ar net daugiau.
Be to, pasak eksperto, buvo plėtojama ir karo medicina. Pavyzdžiui, Ukrainos kariai vis dažniau naudoja bepilotes sistemas sužeistiesiems iš fronto linijos evakuoti ar pristatyti jiems vaistus. Tokiu būdu reikalinga pagalba suteikiama daug greičiau.
I. Bermanas pažymėjo, kad naujos technologijos skverbiasi ir į karių mokymo procesą. Jis priminė, kad Ukrainoje virtualios realybės technologijos jau pradėtos naudoti kaip pigesnis ir efektyvesnis būdas mokyti karius oro gynybos pagrindų ir dronų pilotavimo.
„Snake Island“ institutas savo neseniai atliktame tyrime teigė, kad „Ukrainos mūšio laukas tapo dinamiškiausia pasaulyje gynybos technologijų bandymų aikštele“. Analitikai mano, kad Ukrainos karas su Rusija paskatino karinių technologijų plėtrą.
I. Bermanas pabrėžė, kad kol Europos šalys ieško būdų, kaip apsieiti be JAV paramos, kad galėtų atremti potencialias grėsmes iš Rusijos pusės, Ukrainos kariai jau yra rimtai apsiginklavę.
Jis mano, kad Kyjivui vis dar reikalinga nuolatinė Vakarų parama, tačiau Ukraina jau pertvarko šiuolaikinį kovos lauką.
Sumų srityje vyksta skubi evakuacija
Pranešama, jog Bilopilios ir Vorožbos miestuose, esančiuose Sumų srityje, vyksta skubi evakuacija. Apie tai rašo „Telegram“ kanalas „Unian“, remdamasis Sumų srities karinės administracijos pranešimu.
Zelenskis Čekijoje susitiko su didžiausių gynybos bendrovių vadovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, besilankantis Čekijoje, susitiko su didžiausių šios šalies gynybos bendrovių vadovais.
Apie tai Ukrainos valstybės vadovas pranešė socialinėje žiniasklaidoje.
„Susitikime su pirmaujančių Čekijos gynybos bendrovių vadovais aptarėme bendradarbiavimą gynybos pramonėje ir tai, kaip Ukrainos bei Čekijos bendradarbiavimas ir bendra gamyba gali užtikrinti saugumą ir užkirsti agresijos Europos žemyne pasikartojimui. Esu dėkingas už pasitikėjimą Ukraina ir bendrų projektų įgyvendinimą. Vertiname Čekijos įmonių dalyvavimą iniciatyvoje tiekti 155 mm šaudmenis“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: Nacionalinės vienybės centrai bus atidaryti keturiose Europos šalyse
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog Ukrainos Nacionalinės vienybės centrai bus atidaryti Vokietijoje, Čekijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje, praneša „Telegram“ kanalas „Unian“.
Ukrainos prezidento teigimu, šių centrų tikslas – palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais ukrainiečiais, teikti teisines paslaugas, padėti susirasti darbą ir konsultuoti dėl grįžimo į Ukrainą.
Pirmasis Nacionalinės vienybės centras bus atidarytas Prahoje – V. Zelenskis jį pavadino „centru, stiprinančiu ryšius tarp Ukrainos ir Čekijos“.
Dėl didelio darbo jėgos trūkumo Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė 15 tūkst. migrantų
Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė apie 15 tūkst. darbo migrantų dėl didelio jų jėgos trūkumo, susijusio su karo nuostoliais, demografiniu nuosmukiu ir emigracija, rašoma „The Wall Street Journal“, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Šiaurės korėjiečiai, atvykę su studentų vizomis, dirba po 12 valandų per dieną už mažą atlyginimą. Rusijos valdžia tikisi pritraukti dar daugiau tokių darbuotojų į didžiuosius miestus.
Laikinoji JAV ambasados Ukrainoje vadovė atvyko į Kyjivą „kritiniu momentu“: sieks įgyvendinti Trumpo politiką
JAV ambasada Ukrainoje gegužės 5 d. pranešė, kad į Kyjivą atvyko naujoji JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Julie Davis, rašoma „Kyiv Independent“.
J. Davis šiuo metu eina JAV ambasadorės Kipre pareigas, anksčiau ėjo ambasadorės ir specialiosios įgaliotinės Baltarusijoje, valstybės sekretorės pavaduotojos Vakarų Europos ir Europos Sąjungos reikalams bei nuolatinės atstovės NATO pavaduotojos pareigas.
Ji eis Vašingtono aukščiausios diplomatės Kyjive pareigas, kol bus paskirtas naujas ambasadorius.
Ambasados pareiškime teigiama, jog J. Davis atvyksta „kritiniu momentu, siekiant įgyvendinti prezidento Trumpo politiką, orientuotą į karo pabaigą ir ilgalaikės taikos bei gerovės Ukrainai užtikrinimą“.
Rusijoje per susišaudymą žuvo trys policininkai
Pirmadienį per susišaudymą pietinėje Rusijos Dagestano srityje žuvo trys policininkai, pranešė regiono valdžios institucijos, kurias cituoja „Reuters“.
„Vyksta įnirtinga kova“: per ukrainiečių puolimą Rusijos Kursko regione žuvo trys žmonės
Ukrainiečių antpuoliai Rusijos pasienio Kursko regione pirmadienį pražudė tris žmones, pranešė regiono gubernatorius.
Praėjusį mėnesį Rusija pasiskelbė karių iš Šiaurės Korėjos padedama visiškai susigrąžinusi šį savo vakarinį regioną, kurį Kyjivas pernai netikėtai užpuolė, užimdamas dešimtis kaimų ir miestelių.
„Ukrainiečių dronas su sumontuota kamera smogė automobiliui „Lada Largus“... deja, per smūgį žuvo dvi moterys“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kursko gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.
„Unian“ pažymima, kad ukrainiečiai raketomis susprogdino tiltus, o ryte, pasinaudoję blogomis oro sąlygomis, pradėjo puolimą.
Vienas iš Rusijos „Telegram“ kanalų, kuris rašo apie karą Ukrainoje, pranešė, kad apie 50 ukrainiečių karių perėjo demarkacinę liniją, „prie sienos vyksta įnirtinga kova“.
Karą Ukrainoje kritikuojanti rusų žurnalistė sako su RSF pagalba pabėgusi iš Rusijos
Maskvos įsiveržimą į Ukrainą kritikuojanti rusų žurnalistė pirmadienį pranešė, kad pabėgo į Prancūziją, organizacijai „Reporters Without Borders“ (RSF) pavykus išvežti ją iš Rusijos.
„Labai ačiū už jūsų paramą“, – per spaudos konferenciją RSF būstinėje Paryžiuje sakė Ukrainoje gimusi žurnalistė Jekaterina Barabaš, kuriai už rusų kariuomenės kritiką gresia iki 10 metų kalėjimo.
Jos kelionė truko apie dvi su puse savaitės, o Paryžių ji pasiekė prieš tris dienas, sakė ji kalbėdama angliškai.
„Buvo labai sunku“, – sakė ji ir pridūrė negalinti atskleisti visų detalių.
„Prašysiu politinio prieglobsčio“, – nurodė ji.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pareigūnai pradėjo tūkstančius bylų prieš asmenis, kaltinamus kariuomenės diskreditavimu.
64-erių J. Barabaš buvo sulaikyta vasarį dėl įtarimų, kad keliuose socialinių tinklų įrašuose skelbė „melagingą informaciją“ apie rusų ginkluotąsias pajėgas.
Apie jos dingimą pareigūnai sužinojo iš elektroninės stebėjimo sistemos balandį.
J. Barabaš sakė, kad bėgdama ji nusiėmė apykoję.
„Ji yra kažkur Rusijos miškuose“, – šypsodamasi sakė ji.
„Bėgdama slapsčiausi dvi savaites“, sakė ji ir pridūrė, kad sieną kirto per savo gimtadienį balandžio 26 dieną.
„Žinojau, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo moteris.
„Tai labai pavojinga“
J. Barabaš rašė kelioms naujienų agentūroms, įskaitant Prancūzijos radijo „Radio France Internationale“ (RFI) Rusijos redakciją.
Charkive, kuris tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai, gimusi J. Barabaš atvirai kritikavo Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
2022 metų kovą ji rašė feisbuke, kad Rusija „subombardavo šalį“ ir „sulygino su žeme ištisus miestus“.
Likus kelioms dienoms iki sulaikymo ji rašė apie „neapykantą tiems, kurie visa tai pradėjo“.
„Tiek daug gyvenimų buvo sugriauta, tiek daug šeimų išardyta“, – feisbuke rašė ji.
„Bėgant metams neapykanta nustojo degti, nustojo mane dusinti – ji sukietėjo, sustiprėjo ir dega nuolatine liepsna, kurios niekas negali užgesinti. Aš mirsiu kartu su ja“, – teigė ji.
Nuo karo pradžios Rusija uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir savo karą Ukrainoje.
Teisių gynimo grupės teigia, kad pareigūnai naudojasi šiuo įstatymu vykdydami precedento neturintį susidorojimą su kitaminčiais.
Buvusi Rusijos valstybinės televizijos žurnalistė Marina Ovsianikova, išgarsėjusi dėl tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, 2022 metais pabėgo iš šalies.
RSF padėjo jai pabėgti.
RSF direktorius Thibault Bruttinas teigė, kad po to, kai organizacija padėjo pabėgti iš Rusijos M. Ovsianikovai, teikti tokią pagalbą žurnalistams tapo dar sunkiau.
„Mums labai palengvėjo, – sakė jis. – Tai labai pavojinga.“
Iš Syrskio – naujausios žinios apie operaciją Kurske: atsakė į Rusijos džiaugsmą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad devynis mėnesius trunkanti Kursko operacija pasiekė daugumą užsibrėžtų tikslų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sukurta buferinė zona išlieka aktuali, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot O. Syrskio, dėka ukrainiečių veiksmų „pavyko užkirsti kelią priešo puolamajai kampanijai Sumų ir Charkivo srityse. Buferinė zona, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos sukūrė pasienio rajonuose, išlieka aktuali ir dabar“.
O. Syrskis aiškina, kad Rusijos pajėgos yra kiekybiškai pranašesnės, todėl jas nugalėti galima tik netikėtomis priemonėmis.
„Kursko operacija buvo būtent tokia. Priešui tai buvo netikėta. Ukraina parodė, kad gali kontratakuoti, mušti ir persekioti priešą, įskaitant jo žemėje“, – sako jis.
Kiek anksčiau Rusija paskelbė užbaigusi Kursko išlaisvinimą. Šia naujiena suskubo džiaugtis rusų propagandistai, tačiau Ukraina paneigė šiuos žodžius.
Rusijos programišiai Rumunijos prezidento rinkimų dieną atakavo šalies vyriausybės interneto svetaines
Sekmadienį Rumunijoje, vykstant pirmajam prezidento rinkimų turui, Rusijos programišių grupė DDOSIA (NoName057) atakavo kelias šalies vyriausybės ir kandidatų į prezidentus interneto svetaines. Apie tai pranešė „Politico“.
Pažymima, kad kibernetinę ataką patyrė Konstitucinio teismo, pagrindinio vyriausybės portalo ir Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainės.
Nusikaltėliai taip pat taikiniu pasirinko keturių kandidatų į prezidentus interneto svetaines. Tarp jų – Rumunijos valdančiųjų partijų remiamo Crino Antonescu ir Bukarešto mero Nicosoro Dano, kuris dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas.
Vėliau įsilaužėliai atsakomybę už kibernetinę ataką prisiėmė savo „Telegram“ kanale, išvardydami atakuotas platformas.
Rumunijos nacionalinė kibernetinio saugumo direkcija teigė, kad 14 val. vietos laiku grupės išvardytos svetainės jau vėl veikė.
Kibernetinė ataka įvyko tą dieną, kai šalyje buvo surengtas pakartotinių prezidento rinkimų pirmasis turas.
Šalies Konstitucinis teismas anuliavo praėjusių metų rinkimų pirmąjį turą dėl kaltinimų, kad to turo nugalėtojas, mažai žinomas ultranacionalistas Călinas Georgescu, surengė neteisėtą rinkimų kampaniją, o jo reitingus išaugino galima Rusijos įtaka.
Remiantis išslaptintomis Rumunijos žvalgybos ataskaitomis, per praėjusių metų lapkričio mėnesio rinkimus ir po jų Rumunijos rinkimų komisijos IT sistemos atžvilgiu buvo įvykdyta daugiau kaip 85 000 kibernetinių atakų.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, kraštutinių dešiniųjų lyderis George‘as Simionas didele persvara laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą.
Suskaičiavus balsavimo biuletenius iš beveik 99,6 proc. balsavimo apylinkių, 55 metų Bukarešto meras N. Danas su 21 proc. rinkėjų balsų liko antras, nusileidęs 38 metų G. Simionui, surinkusiam 40,6 proc. balsų.
Putinas rado naują pasiteisinimą, kodėl pradėjo karą prieš Ukrainą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas surado naują versiją savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti, rašo UNIAN.
Ukraina naktį į pirmadienį numušė 42 Rusijos bepiločius orlaivius
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 42 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 21 imitacinis bepilotis nepridarė jokios žalos ant žemės, pranešė oro pajėgų spaudos tarnyba.
Kaip teigiama, nuo sekmadienio, gegužės 4 d., 23 val. rusai atakavo Sumų sritį pasitelkdami dvi iš Kursko srities paleistas balistines raketas „Iskander-M/KN-23“ ir į Ukrainą iš Kursko, Oriolo, Milerovo (Rusijos Federacija) bei Primorsko (laikinai okupuota Zaporižios srities dalis) taip pat paleido 116 puolamųjų bei imitacinių bepiločių orlaivių.
Oro antpuolį atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos pajėgumai ir mobiliosios ugnies grupės. Pirmadienio, gegužės 5 d., 9 val. duomenimis, Ukrainos rytuose, šiaurėje ir pietuose buvo perimti iš viso 42 bepiločiai orlaiviai. 21 imitacinis bepilotis nepridarė jokios žalos. Antpuolis paveikė Sumų ir Donecko sritis.
ISW: Putinas ruošia Rusiją ilgam karui ir akistatai su Vakarais
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas mano, kad Rusija pasieks savo pirminius tikslus Ukrainoje ir ruošia rusus ilgam karui, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Tai analitikai sako įvertinę Rusijos korespondento Pavlo Zarubino propagandinį filmą „Rusija. Kremlius. Putinas. 25 metų“, išleistą gegužės 4 d.
„Putinas propaguoja aukos idealą fronto linijoje ir vidaus fronte, o tai rodo bandymą parengti Rusijos visuomenę ilgesniam karui Ukrainoje ir galimiems ateities susidūrimams su Vakarais“, – teigiama ataskaitoje.
Analitikai pabrėžia, kad V. Putinas bando suformuoti Rusijos visuomenės paramą karui remdamasis bendromis vertybėmis. Jis taip pat apkaltino Vakarus „apgaudinėjus“ Rusiją po 2015 m. Minsko susitarimų, „tikriausiai bandydamas įtikinti Rusijos vidaus auditoriją, kad Rusija negali derėtis su Vakarais ir turi tęsti karą“.
„Putino pareiškimai per visą dokumentinį filmą rodo, kad Putinas tikriausiai neketina sulėtinti puolamųjų operacijų ar pereiti prie gynybinių operacijų Ukrainoje, o vietoj to bando ideologiškai parengti Rusijos visuomenę ilgai karui“, – pažymi analitikai.
Ukrainos Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo žmogus, dar septyni buvo sužeisti
Rusijos pajėgos per praėjusią parą surengė daugybę atakų Ukrainos Chersono srityje, žuvo vienas civilis, o dar septyni buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, bepiločių orlaivių atakų, artilerijos apšaudymo ir oro smūgių taikiniais tapo įvairios gyvenvietės. Skelbiama, kad rusai taip pat paleido balistinę raketą, kuri buvo nukreipta į Chersono rajoną. Per atakas buvo apgadinti du daugiaaukščiai pastatai, keturi privatūs namai, mobiliojo ryšio bokštas, ūkinis pastatas ir kelios transporto priemonės.
O. Prokudinas nurodė, kad dėl Rusijos agresijos žuvo vienas žmogus, o dar septyni buvo sužeisti.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 260 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 958 070 karių, įskaitant dar 1 260 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 10 763 Rusijos tankus (+5 per praėjusią parą), 22 411 šarvuotųjų kovos mašinų (+8), 27 370 artilerijos sistemų (+43), 1 377 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+1), 1 155 oro gynybos sistemas, 372 lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 34 997 bepiločius orlaivius (+137), 3 196 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 47 250 automobilių (+109) ir 3 870 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Maskvos srityje – garsūs sprogimai: keliuose oro uostuose įvestas specialusis planas
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronai atakavo Rusijos Maskvos sritį, rašo UNIAN. Rusai skundėsi garsiais sprogimais.
Rusijos pajėgos atakavo Konotopą Ukrainos Sumų srityje, sunaikindamos infrastruktūros objektą
Rusijos kariai surengė kombinuotą ataką prieš Konotopą Ukrainos Sumų srityje, taikydamiesi į infrastruktūros objektą ir jį sunaikindami.
Apie ataką socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Konotopo meras Artiomas Semenichinas, tvirtindamas, kad smūgiui buvo pasitelkta daugiau nei dešimt bepiločių orlaivių „Shahed“ ir dvi balistinės raketos.
Jis taip pat pabrėžė, kad okupantai sąmoningai paskirstė atakas, jog padarytų kuo didesnę žalą ir galėtų taikytis į gelbėtojus ir medikus.
Skelbiama, kad per ataką Konotope buvo sunaikinta kritinė infrastruktūra. Pasak mero, apie nukentėjusius žmones nepranešta.
Kubilius: Europa gali pateikti įtikinamus argumentus Putinui – smarkiai padidinti karinę paramą Ukraina
Europa gali smarkiai padidinti paramą Ukrainai, sako Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius.
Apie tai jis sekmadienį parašė savo „X“ paskyroje.
Trumpas: „Rusija nori visos Ukrainos“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija nori visos Ukrainos, todėl derybose dėl karo pabaigos daro nuolaidas. Apie tai jis kalbėjo interviu „NBC News“.
Interviu metu jo buvo paklausta, ko turės atsisakyti Maskva. Vis daugiau kalbama, kad Ukraina turės atsisakyti dalies savo teritorijų, tačiau išlieka gana neaišku, kokias nuolaidas turės daryti Kremlius.
„Rusija nori visos Ukrainos. Ir jei aš nebūčiau įsikišęs, jie dabar kariautų dėl visos Ukrainos. Rusijai nereikia tos dalies, kurią ji turi dabar. Rusija nori visos Ukrainos. Ir jei ne aš, jie būtų tęsę“, – cituojamas jis.
Kaip rašo „Reuters“, sekmadienį D. Trumpas taip pat pareiškė, kad pastarosiomis dienomis jis ir jo patarėjai surengė keletą konstruktyvių diskusijų apie Rusiją ir Ukrainą. Detalių apie pokalbius jis nepateikė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapas elektroblokatorius deda ant-asilų nugarų. Tai žiaurus elgesys su gyvūnais ir už tai kacapas sumokės.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Trumpas po pokalbio su Turkijos prezidentu: bendradarbiausime, „kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio metu pabrėžė bendradarbiavimo svarbą siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, rašoma „Ukrinform“.
Apie tai Baltųjų rūmų vadovas pranešė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Ką tik turėjau labai gerą ir produktyvų pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Erdoganu daugeliu klausimų, įskaitant Rusijos karą su Ukraina, padėtį Sirijoje, Gazos Ruože ir kt.“, – pažymėjo D. Trumpas.
Pasak jo, R. T. Erdoganas pakvietė jį į oficialų vizitą Turkijoje, o pats taip pat atvyks į Vašingtoną.
JAV prezidentas pabrėžė būtinybę nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.
„Aš nekantriai laukiu bendradarbiavimo su prezidentu Erdoganu, kad būtų nutrauktas šis beprasmis ir mirtinas karas tarp Rusijos ir Ukrainos – dabar!“ – pareiškė D. Trumpas.