Automobilio stiklą pažeisti gali įvairūs veiksniai – nuo į jį atsitrenkusio akmenuko iki staigaus temperatūrų skirtumo ar neteisingai eksploatuojamų valytuvų. Nors įdauža gali pasirodyti nereikšminga, laiku jos nesuremontavus ji gali greitai pavirsti rimtu įtrūkimu.
Remontas – greitesnis, pigesnis ir tvaresnis
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vidutiniškai 95 stiklo pažeidimų atvejų, o net 99 proc. jų – dėl akmenukų sukeltų įdaužų. Kaip teigia „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius, dauguma klientų renkasi stiklą remontuoti, o ne keisti – tai daro net 95 proc. jų.
„Nors įdauža atrodo menka, ji gali greitai išplisti, ypač jei nepaisoma temperatūrinių pokyčių ar stiklas patiria vibraciją. Laiku suremontavus pažeidimą, galima išvengti kur kas brangesnio stiklo keitimo“, – aiškina A. Gučius.
Remontas, pasak jo, dažnai atliekamas per 30–40 minučių, o stiklo keitimas gali trukti kelias valandas. Be to, tai yra ir ekonomiškesnis sprendimas – vidutinė remonto kaina siekia apie 472 eurus, o didžiausia „Gjensidige“ išmoka už stiklo keitimą siekė net 3117 eurų.
Daug mažiau atliekų – mažesnis poveikis aplinkai
„Carglass“ pardavimų vadovas Justinas Karoblis pabrėžia ekologinį remonto pranašumą: „Po remonto lieka vos Lego kaladėlės dydžio plastiko gabalėlis, tuo tarpu visas pakeistas stiklas keliauja į atliekų aikšteles. Jis perdirbamas tik vienoje specializuotoje įmonėje Baltijos šalyse, o jei nepatenka į perdirbimą – gamtoje išlieka net iki tūkstančio metų.“
Anot jo, aplinkosauginiu požiūriu stiklo remontas yra dešimt kartų švaresnis nei jo keitimas.
Kada dar galima remontuoti?
Įdaužos dar gali būti sėkmingai sutaisytos, jei jų skersmuo neviršija 2 eurų monetos dydžio – tai atitinka remonto įrenginio antgalio plotį. Svarbu įdaužą nedelsiant užklijuoti specialiu lipduku – tai apsaugo nuo nešvarumų ir drėgmės patekimo, kurie apsunkina remonto procesą.
„Labai svarbu iki remonto neplauti automobilio – cheminės medžiagos gali įsigerti į pažeidimą ir jį dar labiau apsunkinti“, – priduria J. Karoblis.
