Karas Ukrainoje. Po kruvinos nakties Kyjive – Trumpo reakcija: nepatenkintas, bet nenustebęs

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo. 

Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“.

Tokį sprendimą K. Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu. 

„Vengrijos sprendimas uždrausti įvažiuoti Ukrainos gynėjui, kovojančiam prieš Rusijos terorą, yra gėdingas aktas. Vade Magyarai, ačiū jums už jūsų drąsą stoti prieš agresorių ir saugoti Ukrainos bei mūsų dangų nuo Kremliaus raketų ir dronų. Lietuvos durys jums visada bus atviros“, – rašė politikas. 

Reaguodamas į K. Budrio pasisakymą, Vengrijos ministras P. Szijjartas atkirto, kad „gėdinga tai, jog puoselėjami veiksmai, kurie kelia pavojų kitos Europos Sąjungos (ES) narės energetiniam saugumui“. 

Savo ruožtu Lietuvos politikas kolegai atsakė, kad visada rems ES energetinį saugumą, kuris yra įmanomas tik be Rusijos. 

„Mes pasiekėme visišką energijos nepriklausomybę, žinome, kaip tai padaryti, ir galime padėti Vengrijai pasiekti tą patį – jei, žinoma, yra tokia valia“, – teigė K. Budrys. 

BNS rašė, kad ketvirtadienį Vengrija ir Ukraina apsikeitė viešais įžeidimais, eskaluodamos ginčą dėl pasikartojančių naftos tiekimo sutrikimų, o Budapeštas apkaltino Kyjivą išpuoliu prieš jo suverenitetą. 

Ukraina atkirto apkaltindama Vengriją „moraliniu nuosmukiu“.

Nuo tada, kai Maskva prieš trejus su puse metų pradėjo invaziją, Vengrija nesyk susidūrė su naftos tiekimo per „Družbos“ naftotiekį sutrikdymais, nes Kyjivas kartais taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Nuo to laiko Kyjivo ir Budapešto santykiai smarkiai pablogėjo, o Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi ir blokuoja Ukrainos pastangas įstoti į ES.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori baigti karą Ukrainoje ir jam iš esmės nebėra svarbu, kaip, skelbia „The Atlantic“.

Apie tai leidiniui komentavo aukštas pareigūnas, kurio tapatybės leidinys neatskleidžia.

„Jis tiesiog nori, kad tai baigtųsi. Beveik nesvarbu, kaip“, – sako pareigūnas.

D. Trumpas anksčiau rugpjūtį Aliaskoje susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Po kelių dienų sekė susitikimas su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

D. Trumpas sakė, kad norėtų, jog susitiktų V. Zelenskis ir V. Putinas. Tačiau panašu, kad šių derybų planavimas yra įstrigęs.

Nuo susitikimo su V. Zelenskiu išsisukinėja V. Putinas. Galiausiai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusija surengė didžiulę ataką prieš Ukrainą. Ataka sulaukė griežto Vakarų pasmerkimo.

Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį be kita ko smogė Turkijos įmonei ir Azerbaidžano ambasadai Kyjive, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.

V. Zelenskis pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

„Pasikeitėme nuomonėmis apie esamą situaciją ir aptarėme tolesnius diplomatinius žingsnius. Ukraina yra pasirengusi kalbėtis lyderių formatu, nes tai vienintelis veiksmingas formatas. Deja, būtent Rusija vengia to ir tęsia karą“, – sako V. Zelenskis.

Paminėdamas naktinį Rusijos terorą prieš Ukrainą, V. Zelenskis pažymėjo, kad „buvo smūgių į Turkijos įmonę, Azerbaidžano ambasadą, Europos Sąjungos atstovybę, Britų tarybą, gyvenamuosius rajonus“.

Jis nepatikslino, kokia būtent Turkijos įmonė nukentėjo. Tačiau anksčiau Turkijos leidinys „Türkiye Gazetesi“ rašė, kad rusai smogė du smūgius ką tik pastatytai Turkijos bendrovės „Baykar“ (dronų „Bayraktar“ gamintojos) gamyklai netoli Kyjivo.

„Daug kalbėta apie saugumo garantijas. Prezidentas E. Erdoganas pranešė, kad į procesą įtraukia savo gynybos ministrą, kad suprastų, kaip būtent Turkija gali padėti užtikrinti saugumą, įskaitant Juodosios jūros regioną“, – pridūrė V. Zelenskis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merczas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko susitikimas tikriausiai neįvyks.

Apie tai jis kalbėjo prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo UNIAN.

F. Merzas pareiškė, kad Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės aptars karą Ukrainoje, „atsižvelgdamos į tai, kad susitikimas tarp prezidento Zelensko ir prezidento Putino, matyt, neįvyks, nepaisant praėjusią savaitę Vašingtone pasiekto susitarimo tarp Trumpo ir Putino“.

F. Merzas taip pat pakomentavo rusų ataką, surengtą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

„Turime atsakyti į tokį beprecedentį puolimą. Atrodo akivaizdu, kad Putino ir prezidento Zelensko susitikimas neįvyks, nepaisant Putino ir JAV prezidento Trumpo susitarimo praėjusią savaitę. Tai akivaizdžiai neįvyks“, – pareiškė jis.

Ketvirtadienį ryte buvo sunaikinta Rusijos Tverės geležinkelio infrastruktūra, skelbia UNIAN, remdamiesi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijoje.

Ataka prieš stotį įvykdyta apie 5 val. ryto.

Nugriaudėjo galingas sprogimas, degė cisternos, pripildytos degalų. Skelbiama, kad ugnis išplito po visą geležinkelio stoties teritoriją.

UNIAN šaltinių duomenimis, ataka prieš Tverės stotį yra dalis kompleksinių priemonių, skirtų sunaikinti Rusijos logistines galimybes aprūpinti okupacines pajėgas degalais, tepalais, šaudmenimis ir personalu.

Rusijos pajėgos jūriniu dronu smogė Ukrainos žvalgybiniam kateriui „Simferopolis“. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo kapitono Dmytro Pletenčuko, įgula buvo evakuota, dabar yra saugi.

„Deja, vienam iš mūsų laivų buvo smogta. Dėl to buvome priversti evakuoti įgulą. Ji dabar yra saugi. Sužeisti įgulos nariai gavo visą reikiamą pagalbą. Žinoma apie vieną žuvusįjį“, – sako jis.

Tęsiamos dar kelių jūreivių paieškos.

Kapitonas susilaikė nuo detalių apie laivo apgadinimus, sužeistų ir dingusių jūreivių, kurių dabar ieškoma, skaičių.

„Kol kas negalime atskleisti visos informacijos, bet bet kuriuo atveju įgula oriai susidorojo su šia grėsme. Šioje situacijoje personalo nuostoliai yra minimalūs“, – pabrėžia D. Pletenčukas.

Primename, kad Rusijos okupacinės pajėgos smogė Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui, žuvo vienas įgulos narys ir dar keli buvo sužeisti.

Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos Dunojaus deltoje jūriniu dronu nuskandino Ukrainos žvalgybinį laivą „Simferopol“. Tai būtų pirmas kartas, kai Rusija panaudojo jūrinį droną. 

Remiantis viešai prieinama informacija, „Simferopol“ yra vidutinio dydžio žvalgybinis laivas, kuris šiuo metu buvo bandomas.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė naujausią Rusijos įvykdytą ataką prieš Kyjivą ir paragino nutraukti ugnį.

A. Guterresas „smerkia Rusijos Federacijos naktines raketų ir dronų atakas“, sakė jo atstovas, pridurdamas, kad per atakas buvo apgadinti diplomatinių miisjų biurai Ukrainos sostinėje.

„Generalinis sekretorius pakartoja savo raginimą nutraukti ugnį, kurios užtikrintų teisingą, visapusišką ir tvarią taiką“, – pridūrė atstovas.

Maskva naktį surengė vieną didžiausių savo atakų prieš Ukrainą, kuri nusinešė mažiausiai 17 žmonių gyvybes Kyjive. Be kita ko, apgadinti pastatai, kur įsikūrę Europos Sąjungos (ES) diplomatinė atstovybė bei Britų tarybos biuras.

Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį Rusijos atstovui įteikė notą dėl vienų didžiausių Ukrainos apšaudymų nuo invazijos pradžios.

Rusija per naktį į Ukrainą paleido 598 dronus ir 31 raketą – tai antras pagal dydį skaičius per visą plataus masto karą.

Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų – trys vaikai. 

Notoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp Rusijos agresijos taikinių atsidūrė ir tarptautinės institucijos – nuo smūgių smarkiai nukentėjo Europos Sąjungos delegacijos ir Britų Tarybos patalpos Kyjive.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad visa tai yra eiliniai Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdyti karo nusikaltimai, „kurių neįmanoma nepastebėti ir kurie neliks nenubausti“.

„Todėl Lietuva dės pastangas, kad šių, kaip ir anksčiau Rusijos įvykdytų, karo nusikaltimų užsakovai ir vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma pranešime.

Kremliaus atakos surengtos stringant Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms.

Ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis paragino deryboms tarpininkaujančias Jungtines Valstijas užimti tvirtą poziciją dėl Maskvos vykdomų išpuolių.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija per paskutinį savo naktinį išpuolį prieš Kyjivą, per kurį Ukrainos sostinėje žuvo mažiausiai 17 žmonių, „parodė savo tikrąjį veidą“.

Tai, kad per išpuolį buvo apgadinta ir Europos Sąjungos diplomatinė atstovybė Kyjive, „rodo vis didėjantį Rusijos režimo beprincipingumą“, parašė jis socialiniame tinkle „X“.

Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 17 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti.

„Siaubingas ir tyčinis civilių žudymas. Rusai nesirenka užbaigti karo, tik naujus smūgius“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pareigūnai anksčiau skelbė, kad patvirtinta 14 žmonių žūtis. Taip pat yra maždaug 48 sužeistieji. Tačiau gelbėtojai tebedirba, ir manoma, kad aukų skaičius dar gali augti.

Tarp žuvusiųjų – trys vaikai, o dar mažiausiai penki nepilnamečiai buvo sužeisti, pranešė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

V. Zelenskis pareiškė, kad mirtinas Rusijos raketų smūgis Ukrainos sostinei rodo, kad Maskva nesuinteresuota „tikra diplomatija“.

„Rusija renkasi balistiką, o ne derybų stalą. Ji renkasi tęsti žudymą, o ne karo pabaigą“, – socialiniuose tinkluose rašė prezidentas.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) pranešė, kad per šią ataką taip pat buvo apgadintas ES diplomatinės atstovybės pastatas.

Ukrainos oro pajėgų duomenimis, Rusija per naktį į Ukrainą paleido 598 dronus ir 31 raketą – tai antras pagal dydį skaičius per visą plataus masto karą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte griežtai pasmerkė naktinius Rusijos oro smūgius prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai „siaubinga ataka“, rodanti, jog Rusijos vadovybė pasiryžusi tęsti karą, sakė Vokietijoje viešintis Aljanso vadovas.

„Žuvo žmonės. Žinome, kad nukentėjo nekalti civiliai ir civilinė infrastruktūra“, – kalbėjo M. Rutte. Pataikyta ir į ES atstovybės pastatą.

Tačiau Rusija savo karu nepasieks tikslo, nes parama Ukrainai tęsiasi ir kartu daroma viskas, kad, vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, karas būtų užbaigtas, teigė M. Rutte.

Jis įspėjo: „Neturėtume būti naivūs dėl Vladimiro Putino. Ir praėjusi naktis tai įrodo“. Išvada esą yra ta, jog toliau reikia daryti viską, kad NATO būti kiek įmanoma stipri.

Per Rusijos smūgius Kyjivui naktį į ketvirtadienį  žuvo 18 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žinią, kad Vengrija uždraudė vienam iš ukrainiečių karo vadų atvykti į Vengriją, rašo UNIAN.

V. Zelenskio vertinimu, toks sprendimas kelia pasipiktinimą.

„Dabar, kai mūsų žmonės likviduoja vieno iš didžiausių Rusijos teroristinių išpuolių padarinius, matome dar vieną Vengrijos pareigūnų bandymą pateikti juodą kaip baltą ir perkelti Ukrainai kaltę už tęsiamą karą“, – sako V. Zelenskis.

Jis taip pat primena, kad Ukraina teigiamai žiūri į visus taikos pasiūlymus, imasi realios diplomatijos, o Rusija visa tai atmeta.

„Deja, Vengrija iki šiol nereagavo į tokį Rusijos elgesį, kaip ir nepareiškė užuojautos dėl mūsų žmonių žūties: vien per šią naktį ir vien Kyjive Rusijos dronai ir raketos nusinešė 17 žmonių gyvybes (naujausiais duomenimis, žuvo 18 žmonių – red. past.), tarp jų – keturi vaikai“, – komentuoja V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privalo sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį po pokalbio su JAV lyderiu Donaldu Trumpu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Ką tik kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu, o vėliau su prezidentu Trumpu, po didelio masto atakos Kyjivui, kai taip pat smogta mūsų ES biurui. Putinas privalo sėsti prie derybų stalo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen.

„Turime užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainai su tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis, kurios pavers šalį plienine dygliakiaule“, – pridūrė ji.

Rusijos okupacinės pajėgos smogė Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui, žuvo vienas įgulos narys ir dar keli buvo sužeisti.

Apie tai komentare „Ukrinform“ pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.

„Dėl pranešimų apie smūgį Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui: patvirtiname, kad įvyko ataka. Tęsiamos pastangos šalinti padarinius. Dauguma įgulos narių yra saugūs, o kelių jūreivių paieška tęsiama. Deja, vienas įgulos narys žuvo, o keli buvo sužeisti“, – sakė D. Pletenčukas.

Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos Dunojaus deltoje jūriniu dronu nuskandino Ukrainos žvalgybinį laivą „Simferopol“. Tai būtų pirmas kartas, kai Rusija panaudojo jūrinį droną. 

Remiantis viešai prieinama informacija, „Simferopol“ yra vidutinio dydžio žvalgybinis laivas, kuris šiuo metu buvo bandomas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“.

„Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino federalinės vyriausybės ryžtą ir ateityje intensyviai remti Bundesverą. „Kasdien matome Rusijos kariuomenės akcijas. Jie tikrina mūsų gynybinį pasirengimą ir mūsų gynybinius pajėgumus“, – sakė F. Merzas lankydamasis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie naujas baudžiamąsias priemones Rusijai po to, kai Rusijos raketos smogė netoli Europos Sąjungos diplomatinės atstovybės Kyjive.

„Netrukus pateiksime 19-ąjį griežtų sankcijų paketą“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams Briuselyje.

„Kartu mes tęsiame darbą su įšaldytu Rusijos turtu, kad galėtume prisidėti prie Ukrainos gynybos ir atstatymo“, – sakė ji.

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą 629 bepiločiais orlaiviais, raketomis ir kruizinėmis raketomis, per atakas žuvo mažiausiai 14 žmonių.

U. Von der Leyen sakė, kad dvi raketos smogė 20 sekundžių intervalu 50 metrų atstumu nuo ES atstovybės biuro.

Ji pridūrė, kad nė vienas darbuotojas nenukentėjo, tačiau ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad pastatas per ataką buvo apgadintas.

„Tai rodo, kad Kremlius nesustos prieš nieką, kad terorizuotų Ukrainą aklai žudydamas civilius gyventojus – vyrus, moteris ir vaikus, ir netgi taikydamasis į Europos Sąjungą“, – pareiškime sakė U. von der Leyen.

Apie pasirengimą priimti 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą buvo paskelbta jau prieš kelias savaites. Pasak diplomatų, dėl naujausios Rusijos atakos dabar gali būti imtasi dar intensyvesnių pastangų ir griežtesnių priemonių.

ES užsienio reikalų ministrai naujas sankcijas aptars šeštadienį Kopenhagoje vyksiančiame jau anksčiau suplanuotame posėdyje.

Atskirai U. von der Leyen pranešė apie penktadienį prasidėsiančią kelionę į septynias ES šalis – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Bulgariją ir Rumuniją – aptarti iššūkių dėl ES išorės sienų su Rusija ir Baltarusija.

 Vengrija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė viešais įžeidimais, eskaluodamos ginčą dėl pasikartojančių naftos tiekimo sutrikimų, o Budapeštas apkaltino Kyjivą išpuoliu prieš jo suverenitetą.

Ukraina atkirto apkaltindama Vengriją „moraliniu nuosmukiu“.

Nuo tada, kai Maskva prieš trejus su puse metų pradėjo invaziją, Vengrija nesyk susidūrė su naftos tiekimo per „Družbos“ naftotiekį sutrikdymais, nes Kyjivas kartais taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Nuo to laiko Kyjivo ir Budapešto santykiai smarkiai pablogėjo, o Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi ir blokuoja Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą (ES).

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“.

„Tai buvo išpuolis prieš Vengrijos suverenitetą, keliantis pavojų mūsų energetiniam saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ teigė P. Szijjarto.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai per naktį įvykusį didžiulį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą žuvo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų trys vaikai. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių Kyjive per visą plataus masto karą.

Reaguodamas į P. Szijjarto įrašą, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Vengrija stovi „neteisingoje istorijos pusėje“.

„Kaip begėdiška tai skelbti po žiauraus teroristinės valstybės Rusijos išpuolio“, – „X“ rašė A. Sybiha.

„Peteri, jei jums svarbesnis rusų naftotiekis nei šįryt Rusijos nužudyti Ukrainos vaikai, tai moralinis nuosmukis“, – parašė jis ir pridūrė, kad Kyjivas „imsis veidrodinių veiksmų“.

Praėjusią savaitę V. Orbanas teigė pasiskundęs JAV prezidentui Donaldui Trumpui, nes Ukrainos operacijos prieš Rusiją sutrikdė naftos tiekimą.

Vengrija ir Slovakija taip pat paprašė Europos Komisijos (EK) „imtis veiksmų prieš pakartotinius Ukrainos išpuolius prieš naftotiekį „Družba“.

ES 2022 metais uždraudė importuoti daugumą naftos produktų iš Rusijos, tačiau „Družba“ naftotiekiui laikinai taikoma išimtis, kad Vidurio Europos šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, turėtų laiko rasti alternatyvių naftos tiekimo šaltinių.

V. Orbanas ir jo kolega Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico reguliariai kritikuoja sankcijas kaip keliančias grėsmę jų šalių energetiniam saugumui.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 15 žmonių ir buvo apgadintas Britų tarybos pastatas mieste, pranešė britų užsienio reikalų ministras Davidas Lammy.

„Per (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino smūgius praėjusią naktį žuvo civiliai gyventojai, buvo sugriauti namai ir apgadinti pastatai, įskaitant Britų tarybos (biurą) ir Europos Sąjungos (ES) diplomatinę atstovybę Kyjive (...) Iškvietėme Rusijos ambasadorių“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Lammy. 

Ketvirtadienį per Rusijos ataką nukentėjo Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo (RFE/RL) Kyjivo biuras. Apie tai pranešama oficialioje RFE/RL interneto svetainėje.

Dalyje redakcijos patalpų išdužo keli langai, sugadinta dalis įrangos. Laimei, nė vienas darbuotojas nenukentėjo.

Socialiniuose tinkluose platinamoje apsaugos kamerų filmuotoje medžiagoje matyti, kad dvi raketos pataikė į civilinius pastatus, esančius visai netoli RFE/RL biuro, ir visai arti sukėlė didelius sprogimus.

RFE/RL prezidentas ir generalinis direktorius Stephenas Capusas teigė, kad nors RFE/RL biuras buvo apgadintas, nė vienas darbuotojas nenukentėjo. Jis pridūrė, kad RFE/RL kolektyvas mintimis yra su žuvusiųjų ir sužeistųjų per šias atakas šeimomis, taip pat su Ukrainos gelbėtojais.

Per masinį Rusijos smūgį Kyjive taip pat buvo apgadintas naujienų portalo „Ukrainska Pravda“ biuras.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“.

Ketvirtadienio naktį Gelendžike nukritusios drono nuolaužos sukėlė gaisrą, pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas. Kaimas yra vos už 10 km nuo Vladimiro Putino rūmų Idokopo kyšulyje, rašo „Telegram“ kanalas „Agentstvo“.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Pasak pareigūnų, Rusija arba jos atstovai ne tik skraidina žvalgybinius dronus virš karinių krovinių maršrutų, bet ir renka informaciją, kuri gali būti panaudota Kremliaus sabotažo kampanijai sustiprinti bei jo kariams Ukrainoje paremti.

Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad „vis dar domisi“ diplomatija, tačiau toliau rengs smūgius Ukrainai po naktinio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį  po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.

„Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas. 

Žmonių, žuvusių per naktinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje Kyjive, skaičius padidėjo iki 15, tarp jų – keturi vaikai, platformoje „Telegram“ paskelbė šio miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

„Per Rusijos ataką iki šiol žuvo 15 žmonių, tarp jų – keturi vaikai. Darnyckio rajone vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – nurodė T. Tkačenka. Jis pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra dešimt vaikų, ir kartu pažymėjo, jog aukų skaičius vis dar naujinamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ukrainos tarptautinius partnerius ryžtingai reaguoti į naujausią Rusijos ataką.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pažadėjo išlaikyti maksimalų spaudimą Rusijai po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.

Dronų ir raketų ataka „rodo, kad Kremlius nenustos terorizuoti Ukrainos, aklai žudydamas civilius gyventojus, vyrus, moteris ir vaikus ir netgi taikydamasis į Europos Sąjungą“, žurnalistams Briuselyje sakė EK pirmininkė.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ketvirtadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žlugdant bet kokias taikos su Ukraina viltis, Maskvai surengus didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą.

„Putinas žudo vaikus ir civilius gyventojus bei žlugdo taikos viltis. Šis kraujo praliejimas turi liautis“, – rašė K. Starmeris socialiniame tinkle „X“ po atakos, per kurią žuvo 14 žmonių.

Britų tarybos biuras Ukrainos sostinėje taip pat buvo smarkiai apgadintas.

Po mirtinų smūgių Kyjivui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos „terorą ir barbariškumą“. 

Žinutėje socialiniame tinkle „X“ E. Macronas rašė: „629 raketos ir dronai per vieną naktį virš Ukrainos: tai Rusijos taikos idėja.“

Jis taip pat apkaltino Maskvą sąmoningai taikantis į gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą.

Britų tarybos biuras Kyjive nukentėjo per naujausią masinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje, ketvirtadienį pranešė organizacija.

„Po praėjusios nakties išpuolio prieš Kyjivą mūsų Britų tarybos biuras buvo smarkiai apgadintas ir bus uždarytas lankytojams iki atskiro pranešimo“, – „Facebook“ įraše pranešė Britų taryba Ukrainoje.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) kiek anksčiau pranešė, kad per šią ataką taip pat buvo apgadintas Europos Sąjungos (ES) diplomatinės atstovybės pastatas.

Ketvirtadienį per rusų ataką Ukrainos sostinėje žuvo 14, buvo sužeisti dar apie 50 žmonių. Skelbiama, kad tai buvo antra didžiausia ataka nuo plataus masto karo pradžios. 

Rusija tvirtino, kad taikėsi į karinius objektus, nors nukentėjo gyvenamieji rajonai.

Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiąnakt didelio masto dronų ataka smogė Novokuibyševsko ir Afipskio naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Kyiv Independent“.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

„Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 629 bepiločius orlaivius ir raketas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos, – tai antras didžiausias skaičius per visą karą.

Oro pajėgos socialiniuose tinkluose nurodė, kad Maskva paleido 598 bepiločius orlaivius ir 31 raketą, įskaitant dvi hipergarsines raketas „Kinžal“ ir devynias balistines raketas.

Anksčiau jau skelbta, kad sostinėje Kyjive rusai pražudė mažiausiai aštuonis žmones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad paskyrė buvusią vicepremjerę naująja savo ambasadore Jungtinėse Valstijose, stiprėjant Vašingtono remiamoms pastangoms sustabdyti karą su Rusija.

V. Zelenskis netikėtai pasirašė dekretą, kuriuo į šias svarbias pareigas paskyrė buvusią teisingumo ministrę Olhą Stefanišyną, teigė jis savo vakaro kreipimesi socialiniuose tinkluose.

„Daugeliu atžvilgių ilgalaikis Ukrainos saugumas priklauso nuo jos santykių su Amerika“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad Ukraina siūlo Vašingtonui sudaryti susitarimus dėl to, kad Kyjivo sąjungininkai iš Europos pirktų amerikietiškus ginklus, ir dėl Ukrainos dronų tiekimo Jungtinėms Valstijoms.

Vašingtonas yra didžiausias Ukrainos karinis rėmėjas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais ėmėsi virtinės žingsnių, bandydamas išspręsti konfliktą su Rusija, nepaisant kartais įtemptų pokalbių su V. Zelenskiu.

D. Trumpas ne kartą kritikavo dešimčių milijardų dolerių kasmetinę JAV karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai.

O. Stefanišyna pakeičia Oksaną Markarovą, kuri ambasadore dirbo nuo 2021 metų.

Naujoji ambasadorė anksčiau taip pat ėjo Ukrainos Europos integracijos ministrės pareigas ir dalyvavo derybose su Jungtinėmis Valstijomis, kurios neseniai užsitikrino susitarimą dėl retų Ukrainos mineralų.

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo administracijos nariai penktadienį Niujorke susitiks su JAV pareigūnais, tęsdami pastangas užbaigti karą.

Kyjive po rusų atakos iš po griuvėsių pavyko išgelbėti 3 žmones, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko. Pasak jo, gelbėtojai deda titaniškas pastangas smūgių vietose, rašo „Unian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale pranešė, jog dėl Rusijos atakų Kyjivui žuvo mažiausiai 8 žmonės.

Po dar vieno žiauraus masinio rusų puolimo prieš Kyjivą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis išgirsti Vengrijos valdžios institucijų reakciją, apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.

Rugpjūčio 28-osios naktį, po Rusijos atakų Ukrainoje, Lenkija paskelbė pradėjusi „visas būtinas procedūras“ savo oro erdvės apsaugai, apie tai pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas socialiniame tinkle „X“.

Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“.

Vladimiras Putinas nesiruošia sėsti prie derybų stalo su Volodymyru Zelenskiu. „Politico“ rašo, kad tam yra dvi esminės priežastys: Kremlius nenori suteikti Ukrainos prezidentui politinio legitimumo ir kartu naudojasi konflikto vilkinimu, kad manipuliuotų Donaldu Trumpu bei silpnintų Vakarus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vyriausieji derybininkai vyks į Jungtines Valstijas aptarti saugumo garantijų Ukrainai.

Penktadienį Niujorke numatytas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako ir buvusio gynybos ministro Rustemo Umerovo susitikimas su JAV pareigūnais, trečiadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi nurodė V. Zelenskis. Informaciją apie susitikimą patvirtino ir JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.

„Dalyvaus visi, kurie dirba prie saugumo garantijų turinio“, – pažymėjo V. Zelenskis. Pasak jo, „užduotis yra veikti kuo greičiau, kad tai taip pat taptų svertu – įtakos svertu. Rusai turi pamatyti pasaulio ryžto rimtumą ir kokie rimti bus padariniai Rusijai, jei karas tęsis“.

V. Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši atsisako derėtis ir netesi pažado, duoto JAV prezidentui Donaldui Trumpui. 

Saugumo garantijomis siekiama apsaugoti Ukrainą nuo naujos Rusijos agresijos, kai baigsis dabartinis karas. Nors JAV planuoja dalyvauti, didžiosios dalies karinės paramos tikimasi iš Europos valstybių. Rusija griežtai atmetė NATO karių dislokavimo Ukrainos teritorijoje galimybę.

A. Jermakas ir R. Umerovas taip pat vadovauja Stambule rengiamoms taikos deryboms ir ieško galimų vietų susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jie antradienį lankėsi Katare, o trečiadienį – Saudo Arabijoje. Derybos ketvirtadienį dar numatytos Šveicarijoje. 

V. Putinas yra pareiškęs, kad su Ukrainos atstovais susitiks tik tada, kai bus parengtas visiškai suderėtas sprendimas dėl karo užbaigimo.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 079 630 karių, iš kurių 880 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 139 rusų tankus (+4), 23 185 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 32 064 artilerijos sistemas (+40), 1 474 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 212 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 340 sraigtasparnių, 53 961 nepilotuojamąjį orlaivį (+325), 3 598 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 60 007 transporto priemones ir kuro cisternas (+120), 3 952 specialiosios įrangos vienetus (+2).

2025 m. pirmąjį pusmetį Rusijos biudžeto išlaidos karui Ukrainoje pasiekė naują rekordą – 8,484 trilijono rublių.

Taip teigia Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjas Janis Kluge, kuris šią sumą apskaičiavo remdamasis Rusijos finansų ministerijos duomenimis, remdamasi dienraščių „The Moscow Times“ praneša „Ukrinform“.

J. Kluge skaičiavimai rodo, kad, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 31 proc. Palyginti su 2023 m. sausio-birželio mėnesiais, jos išaugo 95 proc., o palyginti su pirmaisiais karo metais – patrigubėjo.

Vidutiniškai per mėnesį Rusijos „karinė mašina“ surydavo 1,4 trilijono rublių arba 46,9 mlrd. rublių (kiek daugiau nei 500 mln. eurų – ELTA) per dieną, o tai yra daugiau nei kai kurių skurdžiausių šalies regionų metinis biudžetas, kuris Kalmukijoje sudaro 28,8 mlrd. rublių, Karačiajų-Čerkesijoje – 30,5 mlrd. rublių, Altajaus Respublikoje – 42,7 mlrd. rublių.

J. Kluge taip pat pažymėjo, kad 62 proc. Rusijos karinio biudžeto yra įslaptinta: per pirmuosius šešis šių metų mėnesius 3,203 trilijono rublių buvo išleista pagal atvirus gynybos straipsnius, o 5,281 trilijono rublių – „šešėliniais“ kanalais. Per praėjusius metus įslaptintas biudžetas išaugo 41 proc. ir, palyginti su pirmaisiais šešiais karo mėnesiais, padidėjo beveik keturis kartus.

2022-2024 m. Rusijos vyriausybė kariuomenei ir valstybės gynybos užsakymams išleido daugiau nei 20 trilijonų rublių. 2025 m. biudžete „valstybės gynybai“ papildomai skirta 13,5 trln. rublių arba 30 proc. visų išlaidų, o tai yra didžiausia dalis nuo sovietmečio laikų.

Įskaitant nacionalinio saugumo kategoriją, kuri apima Vidaus reikalų ministerijos, Rusijos Nacionalinės gvardijos, Tyrimų komiteto ir žvalgybos agentūrų biudžetus, saugumo pajėgoms buvo skiriama apie 40 proc. valstybės biudžeto, t. y. apie 8 proc. BVP.