Šis konfliktas persikėlė į lauką, kur Julių S. pasivijo prie kasų auklėtas vyras. Netrukus Julius S. sudavė vienintelį smūgį į S. B. galvą, šis krito ir patyrė sunkią traumą.
Po kurio laiko S. B. ligoninėje mirė, o Julius S. sėdo į teisiamųjų suolą dėl nužudymo. Bandymai įrodyti, kad vyras tik gynėsi teismo neįtikino.
Panevėžio apygardos teismas Julius S. pripažino kaltu dėl nužudymo ir paskyrė įkalinimo 9 metams bausmę. Taip pat priteistos tūkstantinės sumos neturtinei ir turtinei žaloms atlyginti.
Bylos aplinkybės
Bylos duomenimis, kaltinamasis Julius S. apie 15.46 val., prie prekybos centro sudavė ranka S. B. mažiausiai vieną smūgį į galvos sritį.
Dėl to vyras nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindinį. Taip buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.
Netrukus S. B, ištiko koma, progresavo centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veikos nepakankamumas.
Dėl patirtų sužalojimų, prabėgus daugiau kaip mėnesiui, 2021 m. spalio 9-ąją, nukentėjusysis S. B. mirė Visagino ligoninėje.
Nežudė tyčia
Kaltinamasis Julius S. teisme savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino. Teigė, kad jis tik gynėsi nuo S. B. Kaltinamasis pasakojo, kad po darbo, maždaug 15.30 val., buvo parduotuvėje „Norfa“. Tuo metu kaukių dėvėjimas buvo privalomas dėl pandemijos.
Stovėdamas prie kasos pamatė, kad kasoje priešais į jo pusę juda vyriškis. Būdamas be kaukės, jis pakankamai įžūliai įlindo be eilės, stumdydamas kitus pirkėjus. Tas vyras ėmė reikalauti, kad jam kažką parduotų, negali tiksliai pasakyti – ar alkoholio, ar cigarečių. Toje kasoje buvo pardavinėjamas alkoholis ir cigaretės.
Tas prekes paduoda kasininkė. Jam pasirodė, kad tas žmogus buvo apsvaigęs arba nuo alkoholio, arba narkotikų. Pardavėja bandė nuraminti vyriškį, prašė jo palaukti, nes ji buvo užsiėmusi su kitu pirkėju.
Bet jis nesiliovė triukšmavęs, reikalaudamas, kad būtų aptarnautas be eilės. Žmonių buvo daug, visi skubėjo, girdėjo, kaip pardavėja jam pasakė užsidėti kaukę, bet jis niekaip nesureagavo ir tik grubiai jai atsakė.
Julius S. teigė, kad iki to momento šito žmogaus nepažinojo ir neturėjo su juo jokių konfliktų. Tik po šio įvykio sužinojo jo vardą ir pavardę. Kadangi tas žmogus nesureagavo į pardavėjos pastabą ir pažeidė elgesio normas, jis užstojo pardavėją.
Julius S. pasakė jam, kad šis užsidėtų kaukę ir stotųsi į eilę. Jis nenorėjo jokio konflikto ir nieko jam nepasakė, kas galėtų išprovokuoti konfliktą, tik norėjo vyriškį paprotinti, kad elgtųsi padoriai.
Priėjo prie jo ir ramiu balsu paprašė užsidėti kaukę ir atsistoti į eilę. Jam nepasakė nei vieno blogo žodžio. Į jo pastabą vyras sureagavo ypatingai agresyviai. Tam nebuvo pasiruošęs, todėl tik pakartojo prašymą užsidėti kaukę ir atsistoti į eilę, tik pridėdamas prie visko, kad tada tegul išeina iš parduotuvės.
Jis dėjosi kaukę, toliau jį įžeidinėdamas, tuo pačiu kviesdamas pasikalbėti vyriškai. Jis pasakė „nori pasiaiškinti?“ ir bedė pirštu jam į krūtinę. Nežinojo, kaip sureaguoti į tokio pobūdžio grasinimą.
Jis suprato, kad bus geriausia išeitis iš susiklosčiusios situacijos išeiti. Grįžęs prie kasos, tylėdamas, jis susirinko savo pirkinius ir paskubėjo kuo greičiau eiti tolyn nuo bėdos.
Kai jis ėjo nuo kasos, S. B. pavymui jam šaukė ir keikė, kad nenueitų, jog nebaigė aiškintis. Jis išėjo iš parduotuvės. Nusprendė nesivelti į konfliktą, todėl norėjo nueiti. Toli nueiti nepavyko, nes už nugaros jis išgirdo „stovėk“ arba kažką panašiai.
Apsisukęs pamatė, kaip S. B. artinasi prie jo greitais žingsniais, beveik bėgte, pasakė, kad galvojo, kad jis jau pabėgo. Geriau iš tikrųjų būtų pabėgęs. Tylėdamas ėjo toliau, galvodamas, kad jeigu jį ignoruos, tai jį nuramins ir jis pagaliau ateis į sveiką protą.
Jis sekė iš paskos. Kai jis buvo už pastato kampo, S. B. priėjo prie jo ir pradėjo šaukti, kur jis eina. Paklausė, ko jis nori. Tai buvo jo vienintelė pasakyta replika, daugiau nieko nesakė, visą laiką tylėjo, nes situacija jau buvo kritinė.
S. B. pasakė prieidamas prie jo „tu nori išbandyti jėgas?“. Tuo metu jis išgirdo kaip jam šūktelėjo kažkoks žmogus, kad jis sustotų ir nusiramintų. Kai jis jau išėjo iš už parduotuvės kampo, S. B. kaire ranka pastvėrė jį už dešinio peties, o kita ranka bandė smūgiuoti.
Atstumas tarp jų buvo mažiau nei puse metro. Tada jis pamatė, kad jis truputi atitraukė dešinę ranką, ketindamas smūgiuoti, arba siekdamas ta ranka pagrieti už kaklo, nes kita jo ranka jau spaudė jo kaklą.
Vis dėlto, jis pabandė smūgiuoti jam į veidą arba į krūtinę. Viena ranka bandė save pridengti nuo jo smūgio, kitos rankos delnu šėrė jam į kairiąją jo veido pusę, kaip jam atrodo, į žandikaulį, bandydamas jį nustumti nuo savęs.
Jam pavyko išsisukti, po to, kai sudavė tam vyrui. Jis ruošėsi bėgti nuo S. B., kad jis vėl nepultų. Bet kai S. B. nukrito ant žemės, jis labai išsigando, kai jis loštelėjo atgal ir trenkėsi galva į bortelį.
Julius S. teisme pakartojo, kad jis tik pasakė pastabą, jog tas vyras parduotuvėje užsidėtų kaukę, tik todėl, kad jis nesureagavo į pardavėjos pastabą. Kas galėjo numanyti, kad dėl tokios pastabos S. B. taip užsiplieks pykčiu ir užpuls jį.
Gyvenimas prabėgo prieš akis
Po smūgio vyras gulėjo nejudėdamas. Su liudytojo pagalba jie apvertė S. B., kad šis neuždustų. Kažkas pasakė „kraujas“ ir visi pamatė, kad S. B. iš dešinės ausies ir pakaušio bėga kraujas. Julius S. teigė, kad visas gyvenimas jam prabėgo prieš akis, nežinojo ką daryti.
Atrodė, kad greitoji vėluoja. Svarbi buvo kiekviena minutė. Ir jis dar kartą paprašė to jauno žmogaus paskambinti ir iškviesti greitąją pagalbą. Kai ten atsiliepė, jis paprašė duoti jam ragelį ir tada jau kalbėjo pats.
Jis jų prašė atvažiuoti kaip galima greičiau, nes labai pergyveno dėl nukentėjusiojo sveikatos. Operatorė pasakė, kad greitoji jau pakeliui. Niekas, iš dešimties praeivių, nepasiūlė pagalbos, visi tiesiog stovėjo ir žiūrėjo.
Visą laiką, iki policijos atvažiavimo, jis buvo priešais nukentėjusįjį. Kol laukė pagalbos, jis išbandė paprastą būdą – truputį vandens ant veido. Ir kažkuriuo momentu nukentėjęs atgavo sąmonę. Jis atsimerkė ir pradėjo judėti, pabandė atsikelti.
Jis jam neleido, sakė jam, kad jis neužsimerktų, jog ramiai gulėtų, kad greitoji jau pakeliui. Jis pabandė atsikrenkšti, išsivaduoti iš jį laikančių jo rankų. Paskui atvažiavo policija, viską jai papasakojo.
Kai atvažiavo greitoji, paėmė nukentėjusįjį, vienas iš greitosios sanitarų, užmynęs sulaužė S. B. akinius, o jį policija sulaikė ir jie nuvažiavo į ligoninę. Palikę jį vieną jie nuėjo į ligoninę.
Po 10-15 minučių policijos pareigūnai grįžo ir išleido jį iš narvo. Jis paklausė, kokia nukentėjusiojo būklė. Jam atsakė, kad jis sąmoningas ir kad jis jam pretenzijų neturi. Paleido jį.
Jokių popierių jis nepasirašinėjo, pasakė, kad vakare jam paskambins, kad jis ateitų. Vakare jam paskambino ir jis atvyko į komisariatą. Ten jis pasiteiravo, kokia nukentėjusiojo būklė. Jam pasakė, kad be pakitimų.
Keletą savaičių jam niekas neskambino, nors pats kreipdavosi į policiją. Nors jis ir gynėsi nuo jo, jokiu būdu nenorėjo jam pakenkti, bet sąžinė jį negailestingai graužė, kad galėjo prie šito neprieiti.
Iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad jis atsigavo iš komos ir pradėjo taisytis, ir kad niekas nebegrėsė jo sveikatai. Kadangi policija jam taip ir nepaskambino, jis galvojo, kad jie išsiaiškino situaciją ir jo niekas nelaiko.
Išėjęs iš darbo, jis išvažiavo į Vokietiją uždarbiauti, kur gyvena jo sesuo. Net ir išvykus, jį domino nukentėjusiojo sveikata. Būdamas Vokietijoje sužinojo, kad tas žmogus numirė. Nuo to momento buvo praėję daugiau kaip mėnuo, ir per tą laiką daug kas suspėjo įvykti. Todėl jis pamanė, kad jis numirė dėl kitos priežasties. Tada daugumas žmonių sirgo kovidu.
Jis nebėgo nuo policijos, nei tada, nei po to. Jeigu būtų turėjęs tikslą pasislėpti, būtų pasirinkęs visai kitus kelius, ir nebūtų važiavęs pas seserį, pasinaudodamas oficialiais pervežimo pasiūlymais. Vokietijoje jis taip pat dirbo statybos sferoje. Jį sulaikė pakeliui į darbą, kaip kokį nusikaltėlį.
Jis tikėjosi, kad policija viską išsiaiškins ir be jo, kadangi susiklosčiusioje situacijoje kaip ir nėra nusikaltimo sudėties, nėra piktų ketinimų jo veiksmuose. Tyčia jis nieko nesužeidė, o tik gynėsi.
Griežta bausmė
Vis dėlto, Panevėžio apygardos teismas nusprendė Julių S. pripažinti kaltu dėl nužudymo ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 metams.
Nukentėjusiosiomis šioje byloje buvo pripažintos dvi nužudytojo dukros. Joms teismas iš Juliaus S. priteisė po 10 tūkst. eurų neturtinę žalą. Taip pat – 1,5 tūkst. eurų turtinę žalą.
Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys turtinei žalai atlyginti buvo patenkintas. Iš Juliaus S. priteista beveik 11 tūkst. eurų.
Dar 2433 eurų iš žudiko priteista Policijos departamentui. Tiek kainavo vyro pargabenimas į Lietuvą. Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
.jpg)
