Kaip prezidento kalbą įvertino ekspertai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovu Linu Kontrimu.
Kaip jūs vertinate prezidento metinę kalbą?
Šitam kampuotam gyvenime per daug apskrita, per daug apvali kalba. Gera kalba, bet ryškumo kažkokio, atspaudo ji nepaliks.
O kas būtų tas ryškumas?
Aš visada mąstau apie prezidento poziciją ir asmenybę mūsų valstybėje kaip apie tą, kuri brėžia vektorius, apmąsto. Mes dažniausiai girdime praėjusių metų įvykių antraščių atkartojimą, kartais taip atsitinka, kad netgi ne visų metų, o paskutinių ryškesnių savaičių atkartojimą. Tas nėra gerai. Dėl to aš sakyčiau, kad dabar prezidentūra turi visai neblogą atlikėją, kuris gerai ir įtaigiu balsu pasako šią kalbą.
Kitais metais reikėtų pabandyti pereiti į tokią stilistiką, kad kalboje būtų nubrėžta tam tikra vertybinė linija, kuri po to leistų mums ilgai diskutuoti. Dabar gi pasižiūrėkime, kad dalykai, kuriuos prezidentas suvardijo, galėjo būti papasakoti praėjusios kadencijos premjerės arba dabartinio premjero.
O gal galima tą patį sakyti apie bet kurio prezidento bet kurią metinę kalbą, kad visos jos aptakios ir jokiose nėra daug apie ką diskutuoti?
Aš sakyčiau, kai mes turėdavome įtampą tarp valdančiųjų daugumos parlamente ir prezidento, kalbos būdavo ryškesnės ir tada tas kritikos smaigalys kažką iškrapštydavo. Ir kas truputį krisdavo mums į ausį ir į atmintį. Dabar mudu galime garantuoti, kad kažkokia prezidento kalbų pertvarka privalo būti. Antru atveju aš nežinau, ar jos būtų reikalingos. Dabar jos yra labiau mados reikalas, kad tai yra susiformavusi tradicija, prievolė. Bet aš norėčiau, kad kalba būtų įvykis.
Bet yra kalboje ir kritikos. Kritikos problemoms, kurias mato, pavyzdžiui, apie švietimą, susisiekimo sistemą. Tikrai būta kritinių pastabų, kurios atitinka daugelio mūsų nuogąstavimus.
Taip, bet <...> kritika buvo panaši į antraščių atkartojimą. Bet lyginant su pastarosiomis viešomis kalbomis, ši prezidento kalba yra pakankamai ilga. Truko beveik akademinę valandą, su daug dalių, daug tezių ir sakyčiau, kad šiam laikui ji yra korektiška.
Ką prezidentas parodė, kad artimiausiu metu priešpriešos su dabartine valdančiąja jis nesiims. Kas man patiko, kad jis nepuolė per daug glostyti, bet lygiai taip pat ir nekritikavo buvusios kadencijos daugumos, nors jo metinė kalba apėmė didžiąją laiko dalį dar anų valdančiųjų darbų.
Iš kai kurių kalbos dalių, tarkime, ta, kur kalbama apie švietimą, G. Nausėda sakė, kad nereikia, jog Vilnius viską nurodinėtų regionams. Ar neatrodo, kad prezidentas pataikauja regionams ir skriaudžia didžiuosius miestus, pirmiausia Vilnių?
Čia įsisenėjusi bėda yra ta, kad Vilnius, tai yra centrinė ta nacionalinė valdžia, seniai nenori atiduoti daug galių ir funkcijų savivaldai. Ir ypatingai po praėjusios kadencijos bandymo apkarpyti mero vaidmenį, Lietuvai tai yra kelias į niekur.
Mes niekaip nepasveikstame nuo mužiko ir pono santykio. Ir toks chamiškas mužikiškumas mumyse vis lieka. O ką tai reiškia? Kad centrinė valdžia labai greitai gali išsigimti, labai greitai pradėti diktuoti, ką mes galime. Dėl to prezidento paminėjimas, kad kuo daugiau regionam atiduoti galių, būtų iš viso dovana. Užuot dabar jie sukę galvas, kaip surinkti pinigus naujai ministerijai įkurti, ar kaip ten postus pasiskirstyti, jie susuktų galvą geriau, kaip iš tiesų tą valstybinę piramidę truputį išskleisti.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
