Šios Seimo komisijos išvadų KT nenagrinėjo.
Praėjusios kadencijos valdantieji tyrė buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą ir jų pateikimą tretiesiems asmenims, galimą baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui Gitanui Nausėdai.
Šios komisijos veikloje opozicijos atstovai dalyvauti atsisakė, jie ir kreipėsi į KT.
Parlamentarai skunde teigė, jog komisijai buvo pavesta iš dalies vykdyti žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus, nors sudarant komisiją ši institucija jau veikė. Anot kreipimosi autorių, Seimas turėjo visas galimybes su nurodytais klausimais kreiptis į žvalgybos kontrolierių bei gauti atitinkamas išvadas, pats neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nedubliuodamas žvalgybos kontrolieriaus funkcijų.
Be to, pareiškėjai teigė, kad pranešėjo informacijos tyrimo perdavimas komisijai tirti, tokiu būdu eliminuojant prokuratūrą, gali būti vertinamas kaip politinis spaudimas.
Anot skundo, klausimai, kuriuos Seimas suformulavo laikinajai tyrimo komisijai, buvo tendencingi, suformuluoti siekiant ne surinkti informaciją ar nustatyti tiesą, o leisti tirti konkrečius politiniu požiūriu Seimo politinei daugumai aktualius 2019 metų prezidento rinkimų aspektus, siekiant daryti politinį poveikį vienam iš pernai vykusių prezidento rinkimų kandidatų.
Seimo narių grupės nuomone, komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo objektas tiek tirtinų subjektų, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas pernelyg plačiai ir abstrakčiai, o klausimų formuluotės leido komisijai nusistatyti tyrimo objektą, taip galimai nukrypstant nuo nutarimo tikslų.
Kaip skelbė BNS, po penkis mėnesius trukusio tyrimo pernai kovą Seimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigė gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat skelbė surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma tuomečiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad 2019 metais D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltino Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
