mityba

Uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į sužeidimus ar infekcijas. Pavyzdžiui, pasitempus čiurną ji patinsta todėl, kad organizmas išskiria medžiagas, padedančias gijimui. Tačiau problema atsiranda tada, kai uždegimas tampa lėtinis – tuomet jis gali didinti širdies ligų, diabeto, vėžio ar metabolinio sindromo riziką. Naujas Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad tam tikri maisto produktai gali būti susiję su mažesniu uždegimo lygiu organizme.

Rabarbaras daugybę metų atsiranda pavasariniame valgiaraštyje. Daugelis deda jį į pyragus, kompotus ir desertus, dalis jį valgo ir žalią. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad prieš valgant verta atkreipti dėmesį į tai, kurios rabarbaro dalys negali būti valgomos, nes gali pakenkti sveikatai. Ne vienas rabarbarus valgo žalius, dėl būdingo rūgštaus skonio, termiškai neapdorotas jis vartojamas su cukrumi.

89-erių mitybos specialistė Marion Nestle jau daugelį dešimtmečių garsėja kaip viena ryškiausių sveikos mitybos eksperčių JAV. Ji ne tik intensyviai domisi šia sritimi, bet ir atskleidžia ilgaamžiškumo paslaptis. Ji ne tik tyrinėja maisto poveikį sveikatai, bet ir garsiai kalba apie nutukimo problemas, maisto pramonės įtaką bei itin perdirbtų produktų žalą.

Inkstai atlieka vieną svarbiausių funkcijų organizme – filtruoja kraują, šalina toksinus bei atliekas ir palaiko skysčių bei mineralų balansą. Kad inkstai veiktų efektyviau, patariama į racioną įtraukti ir tam tikrus maisto produktus. Specialistai įspėja, kad alkoholis, nesveika mityba, genetika ir kiti gyvenimo būdo veiksniai ilgainiui gali sutrikdyti jų veiklą ir padidinti lėtinės inkstų ligos riziką, rašoma indiatimes.com.

Po vakarienės paskutinis dalykas, kurio norisi – tai pilvo pūtimas, spazmai ar nemalonus sunkumo jausmas. Tačiau jei vakare skrandis „maištauja“ – dėl gausaus valgio, riebesnių patiekalų ar tiesiog per greito valgymo – jūs ne vieni. Specialistai sako, kad net ir nedideli įpročiai po valgio gali turėti didelę reikšmę savijautai, rašoma eatingwell.com. Vienas paprasčiausių sprendimų – tiesiog išgerti puodelį pipirmėčių arbatos po vakarienės. Šis gėrimas padės pagreitinti virškinimą.

Legendinis gamtos pasaulio laidų vedėjas Davidas Attenborough gegužės 8-ąją minėjo įspūdingą 100 metų jubiliejų. Nepaisant garbaus amžiaus, jis ir toliau aktyviai dirba bei kuria dokumentinius filmus, todėl daugelis domisi – kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis? Pasirodo, pats D. Attenborough apie tai yra kalbėjęs ne kartą. Pasak jo, svarbiausias pokytis gyvenime buvo mityba.

Natūrali mityba, mažiau perdirbtų produktų ir sveikas protas – tai, Lenkijos gydytojos kardiologės Snežanos Basic nuomone, yra raktas į ilgą gyvenimą. Gydytoja įspėja apie populiarius produktus, kurie laikomi sveikais, bet iš tikrųjų gali kenkti širdžiai ir visam organizmui, ir įspėja juos vartoti kuo rečiau, o geriausia – visai atsisakyti. Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.

Druska mityboje yra būtina, tačiau problemų kyla tada, kai jos yra per daug. Per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip penkis gramus druskos, vis tik daugelio mityboje jos kiekiai – kur kas didesni, o ne vienas nė nežino, kiek daug druskos yra tam tikruose produktuose.

Nuolatinis užkandžiavimas daugeliui tampa įprasta kasdienybės dalimi – „kažką pakramsnoti“ ranka kyla net tada, kai fizinio alkio nejaučiame. Vieni tai aiškina greitu gyvenimo tempu, kiti – silpna valia, tačiau specialistai sako, kad priežastys dažnai kur kas gilesnės, o užkandžiavimas  – ne tokia baisi nuodėmė, kokia dalis žmonių jį laiko. Vis dėlto, nuolatos užkandžiauti nėra itin geras įprotis – ilgainiui jis gali sukelti ir sveikatos problemų bei prisidėti prie antsvorio didėjimo.

Kuris pasirinkimas geresnis širdžiai ir sveikesnis – sviestas ar margarinas? Jei kalbame apie širdies sveikatą, atsakymas jus gali nustebinti. Vis tik, renkantis tarp margarino ir sviesto, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus, rašo „Mayo Clinic“ specialistai, atsakydami į klausimą, ką rinktis geriau. Ar margarinas tikrai nesveikas? Margarinas yra aliejų mišinys, kuriame daugiausia yra nesočiųjų riebalų. Sviestas gaminamas iš grietinėlės arba pieno.

Visi malonumai yra sveikata – sako sveikatingumo entuziastas, rašytojas Juozas Dapšauskas. Nors nemažai žmonių malonūs gali atrodyti tie dalykai, kurie laikomi nesveikais, vyras įsitikinęs, kad sąmoningai rinkdamiesi malonumą galime patirti iš kasdienių dalykų.

Tai, ką daugelis laiko greitais ir gana sveikais pusryčiais, iš tiesų yra vienas sveikatai pavojingiausių pasirinkimų pusryčiams. Gydytojas įspėja, kad vienas itin populiarus pusryčių derinys gali tapti tikra cukraus bomba ir ilgainiui pakenkti sveikatai, rašo ladbible.com. „Cukraus bomba“ lėkštėje Pasak gydytojo, vienas dažniausių pusryčių pasirinkimų – sausi dribsniai su pienu ar stikline apelsinų sulčių – iš tiesų gali būti vienas prasčiausių variantų mūsų sveikatai.

Lietuvoje daugėja žmonių, propaguojančių naują mitybos būdą – karnivorystę. Jie valgo tik gyvulinės kilmės produktus – mėsą, pieną, žuvį, kiaušinius. O tradicinės mitybos piramidės pagrindą sudarančių daržovių, kruopų ir vaisių, kitaip sakant angliavandenių, nevalgo. Pusantrų metų karnivorų mitybos besilaiko ir garsus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. Jis džiaugiasi ne tik numestais apie 20 kilogramų, bet ir pagerėjusia savijauta.

Duona dažnai laikoma ne pačiu sveikiausiu produktu, tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo tinkamos rūšies pasirinkimo. Jei žinote, į ką atkreipti dėmesį ir ko vengti, duona gali tapti naudingu ir skaidulų gausiu jūsų raciono papildymu, rašo „Eatingwell“. Dietologai įvardijo keturis svarbiausius akcentus, į kuriuos verta atsižvelgti perkant duoną parduotuvėje. Pilno grūdo produktai – pirmasis ingredientas Nepasikliaukite vien reklaminiais terminais ant pakuotės priekio.

Tai, ką padarote vos pabudę, gali padėti tvirtą pagrindą visai likusiai dienai. Sveiki rytiniai įpročiai, tokie kaip vandens gėrimas, švelnus kūno judinimas ir baltymais turtingų pusryčių valgymas, gali užtikrinti, kad jausitės energingi ir pasiruošę dienos iššūkiams. Daugelis mūsų turi nesveikų rytinių įpročių – pavyzdžiui, kai kurie praleidžia pusryčius arba vos pabudę ima naršyti socialiniuose tinkluose – tačiau galite nesuvokti, kiek stipriai šie įpročiai veikia jūsų nuotaiką ir sveikatą.

Renkantis kepimo aliejų parduotuvėje lengva pasimesti – lentynose gausu skirtingų variantų: nuo alyvuogių iki avokadų, kokosų ar saulėgrąžų aliejaus. Vis dėlto ne visi jie yra vienodai naudingi sveikatai. Ekspertai sutaria – nors pasirinkimų daug, vienas aliejus akivaizdžiai išsiskiria kaip sveikiausias, rašoma mirror.co.uk.

Antsvoris, prasta savijauta ir gydytojos išsakyti griežti žodžiai 61-erių klaipėdietei Jūratei Šližauskienei tapo tikru lūžio tašku. Moteris ryžosi kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą ir vos per pusę metų atsikratė net 30 kilogramų. Ji sako, kad svarbiausia buvo ne trumpalaikės dietos, o subalansuota mityba, nuoseklumas ir tikėjimas savimi. Šiandien Jūratė džiaugiasi ne tik pasikeitusia išvaizda, bet ir pagerėjusia sveikata, didesne energija bei geresne gyvenimo kokybe.

Daugeliui pažįstama situacija – patiriant stresą, įtampą ar liūdesį, ranka tarsi pati tiesiasi prie maisto, nors fizinio alkio nejaučiame. Tai – emocinis valgymas, kuris, nors ir nėra savaime blogas ar pavojingas, ilgainiui gali tapti rimta problema. Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė Ingrida Augutė sako, kad svarbu suprasti, kada emocinis valgymas tampa įpročiu ar signalu, jog verta ieškoti pagalbos.

Buvusi „Eurovizijos“ dalyvė, socialinių mokslų daktarė Laura Čepukaitė pastaraisiais metais viešumoje kalba visai ne apie muziką, o apie mitybą. Kartu su savo vyru virtuvės šefu Liutauru Čepracku ji propaguoja vadinamąją mėsavalgio dietą – mitybą, paremtą vien gyvūninės kilmės produktais.

Ar tai, ką dedame į lėkštę šiandien, gali lemti, kaip jausimės po 10 ar 20 metų? Daugelis sutiktų, tačiau Lietuvoje dar aiškiai matyti atotrūkis tarp mitybos svarbos suvokimo ir realių įpročių, rodo „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas ir jo rezultatai. Genetikas ir ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr.

Svorio metimas dažnai apipintas mitais – vieni siūlo atsisakyti angliavandenių, kiti – valgyti tik baltymus ar badauti. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja stebuklingas produktas, kuris padėtų greitai atsikratyti kilogramų? Naujienų portalui tv3.lt mitybos specialistas Mantas Liekis sako, kad pagrindas yra kur kas paprastesnis, nei gali atrodyti. Pasak jo, svarbiausia – kalorijų deficitas ir sąmoningas produktų pasirinkimas, o ne kraštutiniai draudimai.

Apie išmatas kalbėti nejauku, tačiau būtent jos gali atskleisti itin svarbią informaciją apie mūsų sveikatą. Spalva, konsistencija, kvapas ar tuštinimosi dažnis neretai tampa pirmaisiais signalais, kad organizme vyksta pokyčiai. Kartais tai – tik mitybos pasekmė, tačiau tam tikrais atvejais pokyčiai gali įspėti ir apie rimtesnes ligas. Kaip atskirti normą nuo pavojingų ženklų ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Naujienų portalui tv3.lt komentuoja gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė.

Patarimų mitybos klausimais šiandien gausu – juos į kairę ir į dešinę dalina ir įvairūs mėgėjai, ir gydytojai. Neseniai naują diskusijų bangą įplieskė ir Trumpo administracijos paskelbtos naujos mitybos gairės. Savo ruožtu Higienos institutas (HI) pasidalino naujausia sveikos mitybos atmintine. Naujausiomis rekomendacijomis persidalinusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentavo, kad visur svarbu laikytis balanso ir nenukrypti į kraštutinumus.

Obuoliai jau daugelį metų užima svarbią vietą mityboje, tačiau retai susimąstome, kada geriausia jį valgyti. Pasirodo, paros metas turi reikšmės, nes organizmas veikia pagal paros ritmą. Ekspertai pabrėžia, kad ryte ir vakare į šio vaisiaus sudėtines medžiagas reaguojame skirtingai. Kada obuolio valgymas duoda daugiausia naudos? Nors obuolys laikomas paprastu ir sveiku užkandžiu, jo poveikis organizmui priklauso nuo vartojimo laiko.

Staigūs cukraus kiekio kraujyje svyravimai po pietų gali sukelti papildomą stresą smegenims, o ilgainiui – prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo, teigia specialistai. Popiet, tarp pietų ir vakarienės, daugelis žmonių jaučia energijos trūkumą ir griebiasi kokio nors saldaus užkandžio. Tačiau, anot ekspertų, būtent šis įprotis gali turėti ilgalaikių pasekmių smegenų sveikatai, rašoma foxnews.com.

Chia sėklos jau kurį laiką laikomos tikru maistinių medžiagų „supermaistu“ – jos siejamos su nauda širdžiai, virškinimui ir smegenų veiklai. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir chia sėklų vanduo, kurį dietologai vertina itin palankiai. Registruota dietologė Andrea Soares, dirbanti su sportininkais, svorio metimo, diabeto ir bendros sveikatos klausimais, teigia, kad šio gėrimo populiarumas nėra atsitiktinis, rašoma tastingtable.com.

10 ar 15 tūkst. žingsnių per dieną, protarpinis badavimas, „sveika“ dieta be vakarienės – visa tai skamba kaip pastangos gyventi sveikiau. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas perspėja – problema prasideda tada, kai iš gydytojų rekomendacijų pasirenkame tik tai, kas patogu, o visa kita – ignoruojame. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytojas pabrėžia, kad sveikata nėra vien skaičiai laikrodyje ar programėlėje.

Šiuolaikinė mitybos aplinka pilna spąstų – nuo paslėpto cukraus produktuose iki viliojančių reklamų. Daugelis žmonių negali atsispirti saldumynams, traškučiams ar greitam maistui. Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, tai nėra priklausomybė – tai fiziologinis organizmo atsakas į alkį. Tikroji persivalgymo problema dažniausiai slypi visai ne maisto produktuose. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo dietistė Vaida Kurpienė.

Išgirdus, kad dzūkaitei Simonai vos per pusmetį pavyko numesti 17 kilogramų svorio, daugelis negali tuo patikėti. „Nevalgei, badavai, vien salotų lapais buvai gyva?“ – būtent tokius klausimus moteris neretai išgirsta iš aplinkinių. Kažkada ji ir pati galvojo, kad tik taip greičiausiai įmanoma atsikratyti nereikalingų kilogramų, tačiau patirtis parodė visai ką kita.

Britų gydytojas dr. Amiras Khanas, žinomas iš televizijos laidų, socialiniame tinkle „TikTok“ pasidalijo patarimu: pasakojo, kokį prieskonį verta naudoti dažniau dėl jo naudos sveikatai. Medikas tvirtina, kad cinamonas turi gausybę antioksidantų, mažina uždegimus, gali padėti reguliuoti cholesterolio ir kraujo spaudimo lygį bei pagerinti širdies veiklą, rašoma express.co.uk. Cinamoną vadina vertingiausių prieskonių Dr.

Siekdami aktyviau ir sveikiau gyventi žmonės kitą kartą gali ir persistengti. Dalis jų imdami sportuoti neįvertina savo mitybos, įtiki nepagrįstais mitais bei tikisi stebuklų, kur jų visai nėra. Plačiau apie sporto mitybą ir dažniausias klaidas papasakojęs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta, pabrėžė, kad tai, kiek mitybos taisyklės turėtų būti griežtos, visų pirma priklauso nuo sportinio meistriškumo lygio.

Menopauzė jai, kaip ir daugeliui moterų, prasidėjo staiga – be pereinamojo laikotarpio ir be jokio pasiruošimo. Karščio bangos, nemiga, emocinis nestabilumas ir jausmas, kad kūnas tapo nebeatpažįstamas, privertė ieškoti atsakymų ne tik medicinoje, bet ir savyje.

Netinkama mityba vakare gali tapti nemigos priežastimi net tada, kai, atrodytų, laikomasi visų kitų miego higienos taisyklių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad žmonės dažnai nuvertina tai, ką valgo ar geria likus kelioms valandoms iki miego – o būtent tai gali lemti, ar naktį ilsėsimės ramiai, ar kelias valandas vartysimės lovoje.

Kalbėdamas apie tautiečių sveikatos įpročius šeimos gydytojas Valerijus Morozovas žodžių į vatą nevynioja. Pasak jo, dažnas mūsų ne tik nelinkęs įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, bet ir taip įtiki geriau nei gydytojas žinantis, ko jam reikia, kad greičiau patiria kokį infarktą nei sutinka vartoti statinus. Gydytojas sutiko – nors norime gyventi gražiuose namuose, vairuoti gerus automobilius, iki galo pasirūpinti savimi dar ne visi išmokome.

Šiuolaikinės sveikatingumo tendencijos vis dažniau žada greitus rezultatus pasitelkiant kraštutinius metodus, tačiau ne visada aišku, kaip tokie eksperimentai iš tiesų veikia žmogaus organizmą. Internete išplitusi vizualinė simuliacija atskleidė, kokie biologiniai procesai vyksta žmogaus kūne per 36 valandų badavimą – rezultatai gali nustebinti, tačiau specialistai ragina elgtis atsargiai, rašo ladbible.com.

Ar jums pažįstama situacija, kai stovite duonos skyriuje, akys raibsta nuo pasirinkimo, o jūs jaučiatės visiškai pasimetę? O kai atrodo, kad sprendimas priimtas, prisimenate šviežius kepinius kepyklėlėje. Palengvisime šią užduotį, ypač tiems, kurie siekia maitintis sveikai arba nori numesti svorio.

Vos dvi dienos valgant avižinę košę gali sumažinti blogojo cholesterolio rodiklius ir apsaugoti širdį net šešioms savaitėms – tai įrodė vienas klinikinis tyrimas. Naujas klinikinis tyrimas rodo, kad trumpas, bet intensyvus avižų „perkrovimas“ gali greitai sumažinti kenksmingo cholesterolio kiekį kraujyje ir suteikti ilgalaikę naudą širdžiai, rašo dailymail.co.uk.

Jau tūkstančius metų pasaulyje mėginama įminti ilgaamžiškumo paslaptis, nes turbūt visi nori sulaukti garbaus amžiaus ir galėti pasigirti nepriekaištinga sveikata. Vis tik viena iš ilgo gyvenimo paslapčių – mityba, tad pažvelkime, ką verta įsidėti į savo lėkštę, o ko geriau atsisakyti. Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko prabilti mitybos specialistas Mantas Liekis.

Iš Mažeikių kilusi, 2009-aisiai į Didžiąją Britaniją gyventi išvykusi Rasa Lingytė atvira – „kovą“ su antsvoriu laimėjo tada, kai nustojo vaikytis įvairių dietų, atsisakė savęs alinimo ir pasirinko, pirmiausia, save. Naujas požiūris į svorio metimą atnešė ir džiugius rezultatus – nukrito 22 kilogramai, tačiau keitėsi ne tik svoris, bet ir visas mąstymas.

Mitybos ekspertas, epidemiologas ir platformos „ZOE Health“ įkūrėjas Timas Spectoras atvirai papasakojo apie asmeninius mitybos įpročius, kurių laikosi siekdamas apsaugoti smegenų sveikatą. Pasak jo, tyrimai rodo, kad tinkami mitybos pasirinkimai gali ne tik padėti išvengti demencijos, bet ir atitolinti jos pradžią, rašo express.co.uk. Emocijų kupiname pasakojime profesorius atskleidė, kad jo mama susirgo demencija sulaukusi 85-erių ir šiandien jo nebeatpažįsta.

Cukrus – vienas dažniausiai vartojamų, bet kartu ir labiausiai kritikuojamu produktų. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas paaiškino, ką iš tiesų reiškia didelis saldumynų poreikis, kokią žalą gali sukelti per dažnas cukraus vartojimas ir ar pagrįstai jis vadinamas „baltąja mirtimi“. Apie visa tai jis pasakojo tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. Kaip atskirti, ar tai priklausomybė cukrui, ar įprotis? Gydytojas teigė, kad potraukis cukrui gali būti siejamas su hormono leptino lygiu, kuris atsakin...

Pasaulio širdies asociacijos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių, tai – 8,4 karto daugiau žmonių, nei gyvena Lietuvoje. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, skaudi statistika atspindi ir tai, kad gyventojai per mažai dėmesio skiria savo gyvenimo būdo korekcijoms bei kraujotakos sistemos ligų prevencijai. O tai – vienos ryškiausių šių ligų progresavimo priežasčių.

30 augalų per savaitę (angl. 30 plants per week) – taip trumpai apibūdinamas principas, skatinantis per 7 dienas suvartoti bent 30 skirtingų augalinės kilmės produktų. Gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė pabrėžia, jog kartais didelį pokytį organizmui daro ne tai, ko atsisakome, o tai, kuo kasdien papildome savo lėkštę. Paprastas būdas didinti suvartojamų produktų įvairovę – kasdien valgyti daugiau skirtingų daržovių, vaisių, ankštinių, grybų, riešutų bei sėklų.

Turbūt daugelis pažįsta žmogų, kuris nuolat nori kažko saldaus, su savimi visada nešiojasi saldainį ir kiekvieną valgį palydi desertu. Ar nuolatinį saldumynų poreikį galima laikyti priklausomybe? Apie tai, koks turėtų būti sveikas santykis su cukrumi, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Laidos svečias sako, kad į jo paties požiūris į mitybą yra „liberalus“. Anot dietologo, cukraus ir angliavandenių jo paties mityboje yra.

Donaldo Trumpo administracija pasišovė amerikiečius padaryti vėl sveikus – viešai paragino vietoj cukraus prifarširuotų nesveikų produktų rinktis baltymus ir riebalus, valgyti daugiau raudonos mėsos, pieno produktų, sviesto. Lietuvos mitybos ekspertai nieko blogo atnaujintinose Jungtinių Valstijų mitybos gairėse nemato, tačiau priduria, kad amerikiečiai blogai akcentuoja patarimus: per mažai kalba apie saiką, ir be reikalo alkoholį vadina socialiniu lubrikantu.

Mitybos patarimų ir įvairių dietų – apstu, tačiau ne viskas, kas pateikiama internete, yra tiesa. Šią temą gaubia ir daugybė mitų, kuriuos Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ išsklaidė žinoma dietistė Vaida Kurpienė.  Nuo įsitikinimo, kad sveikai maitintis gali tik turintys storą piniginę, iki tikėjimo stebuklingais produktais ar dietomis, kurios esą tinka visiems be išimties – apie tai ir daugiau A. Lebedenko su V. Kurpiene kalbėjo tinklalaidėje.

Raudona mėsa vėl grįžo į sveikos mitybos diskusijų centrą po to, kai JAV buvo pristatytos kontroversiškos atnaujintos mitybos gairės. Naujojoje – apverstoje – maisto piramidėje didesnis dėmesys skiriamas baltymams, o rafinuoti angliavandeniai atsiduria paraštėse. Vis dėlto gydytojai pabrėžia: net ir šios gairės kalba apie saiką, tinkamą mėsos pasirinkimą ir jos paruošimo būdą, rašo foxnews.com.

Klaipėdietė Ernesta Jonaitienė ilgus metus kovojo su endometrioze, lydima lėtinių pilvo skausmų, smarkiai apkartinusių jaunos moters gyvenimą. Nepaisant keturių atliktų operacijų, tik esminiai gyvenimo būdo pokyčiai jai padėjo suvaldyti ligą. Šiuo metu Ernesta atvira – pokyčiais džiaugiasi, o ankstesnio gyvenimo nė nenori prisiminti. „Istorija prasidėjo nuo paauglystės. Gerai prisimenu 16 gyvenimo metus, kai turėjau gausias menstruacijas su skausmais.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paragino amerikiečius vengti smarkiai perdirbtų maisto produktų ir pridėtinio cukraus, kartu skatindama vartoti raudoną mėsą ir nenugriebtą pieną, t. y. maisto produktus, kurių daugelis mitybos specialistų anksčiau nerekomendavo vartoti.