mityba

Klaipėdietė Ernesta Jonaitienė ilgus metus kovojo su endometrioze, lydima lėtinių pilvo skausmų, smarkiai apkartinusių jaunos moters gyvenimą. Nepaisant keturių atliktų operacijų, tik esminiai gyvenimo būdo pokyčiai jai padėjo suvaldyti ligą. Šiuo metu Ernesta atvira – pokyčiais džiaugiasi, o ankstesnio gyvenimo nė nenori prisiminti. „Istorija prasidėjo nuo paauglystės. Gerai prisimenu 16 gyvenimo metus, kai turėjau gausias menstruacijas su skausmais.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paragino amerikiečius vengti smarkiai perdirbtų maisto produktų ir pridėtinio cukraus, kartu skatindama vartoti raudoną mėsą ir nenugriebtą pieną, t. y. maisto produktus, kurių daugelis mitybos specialistų anksčiau nerekomendavo vartoti.

Žarnyno sveikata 2026-aisiais išlieka viena svarbiausių sveikatingumo temų, o ekspertai sutaria – pradėti verta nuo paprasto dalyko: daugiau skaidulų. Vaisiai, turintys daug skaidulų, probiotikų ir antioksidantų, padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, gerina virškinimą ir net gali turėti įtakos nuotaikai, rašoma foxnews.com.

Mitybos nepakankamumas – tylioji šių laikų pandemija. Mat šalyje yra dalis žmonių, kurie negauna visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, bet apie tai net nežino – mitybos nepakankamumo mastas šalyje nėra niekaip įvertintas. O ir vaikų sveikata dėl nevisavertės ir nesveikos mitybos Lietuvoje kasmet blogėja. Dietologai skaičiuoja, kad visų svarbiausių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų negauna net kas trečias vaikas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šventinis laikotarpis oficialiai baigėsi, o tai reiškia, kad milijonai žmonių visame pasaulyje sieks „perkrauti“ savo sveikatą. Atėjus naujiems metams, daugelis nori atsikratyti per pastarąsias kelias savaites priaugtų kilogramų. Vienas iš būdų, kurį renkasi daugybė žmonių – „Sausasis sausis“ (angl. Dry January). Šio iššūkio metu visą mėnesį susilaikoma nuo alkoholio, o tai gali turėti itin teigiamą poveikį mūsų sveikatai.

Sveikatai palanki mityba dažnai yra vadinama raktu į gerą savijautą, o ne paslaptis, kad mitybos tema itin aktuali tiems, kurie susiduria su gastroezofaginiu refliuksu (GERL). Tad pateikiame jums maisto produktus, kurie labiausiai kenkia sergantiems šia liga, o taip pat tuos, kurie gali padėti užtikrinti gerą skrandžio veiklą. Naujienų portalui tv3.lt šia tema pakomentuoti sutiko mitybos specialistas Paulius Paulauskas.

Verslininkas ir sveikatos entuziastas Juozas Maksvytis kardinalių pokyčių gyvenime ėmėsi prieš kelis dešimtmečius. Vyras jau apie 18 metų visiškai nevalgo mėsos, o prieš kurį laiką atrado dar vieną ryškų blogos savijautos kaltininką – gliukozės šuolius. Juos dabar jis stengiasi kontroliuoti keliais būdais. Dalindamasis savo sveikatos atradimais, J. Maksvytis atviravo anksčiau pats buvęs reklamos auka.

Naujas stebinantis tyrimas rodo, kad svorio augimą lemia ne vien suvartotų kalorijų kiekis. Mokslininkai nustatė, kad žmonės priauga daugiau svorio valgydami itin perdirbtą maistą nei valgydami minimaliai apdorotą, net jei abiem atvejais suvartoja tą patį kalorijų kiekį. Taigi, vien vengiant šių maisto produktų numesti svorio taps daug lengviau, rašoma independent.co.uk.

Reguliarus valgymas, pakankamas vandens kiekis ir paprastas požiūris į kasdienį mitybos racioną – tokia, pasak gydytojos dietologės, yra sveikatai palanki mityba. Nors daugelis ieško stebuklingų dietų ar vengia tam tikrų produktų, specialistė tikino – mūsų kūnas vertina paprastumą ir režimą, o didžiausia klaida yra praleisti valgymus.

Vis daugiau žmonių eksperimentuoja išmėgindami augalinę mitybą – vieni dėl etinių įsitikinimų, kiti dėl sveikatos ar tiesiog susidomėjimo jos privalumais. Tačiau kas iš tiesų vyksta organizme, kai atsisakoma mėsos? Ar energijos tikrai padaugėja? Ar oda tikrai ima švytėti? Mitybos ekspertas Mantas Liekis sako, kad atsakymas nėra toks paprastas: viskas priklauso nuo to, ką žmogus valgė iki tol ir kuo jis pakeičia mėsą.

Atlikėja Ingrida Tamošaitienė, žinoma sceniniu vardu Ledi Ais, sako, kad tikrasis švytėjimas prasideda ne nuo kosmetikos ar grožio ritualų, o nuo vidinės savijautos. Pasak jos, santykis su maistu, judėjimas ir gebėjimas sustoti kasdienybės skubėjime šiandien yra daug svarbesni nei griežtos taisyklės ar draudimai. Artėjant šventėms, atlikėja taip pat atvirai kalba apie Kalėdas be pertekliaus, šeimos laiką ir sąmoningą atsisakymą vartoti daugiau nei reikia.

Atsisakius cukraus gali pagerėti miego kokybė – miegosite geriau. Per didelis saldumynų vartojimas gali pabloginti miego kokybę, sukelti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, letargiją ir alkį. Taip pat naktį galite jausti alkį ir norą suvalgyti dar daugiau saldumynų, kad jį numalšintumėte. Tai teigiama naujame moksliniame tyrime.

Beveik dešimtmetį trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 tūkst. vyresnio amžiaus moterų, parodė, kad tam tikri gėrimų vartojimo įpročiai gali turėti reikšmingą poveikį kaulų sveikatai. Tyrėjai nustatė, kad poveikis skiriasi priklausomai nuo suvartojamo kiekio ir kitų gyvenimo būdo veiksnių.

Jei žiemą vis dažniau ranką tiesiate link angliavandenių – jūs ne vieni. Yra biologinė priežastis, kodėl šaltuoju metų laiku taip norisi duonos, makaronų ar šokolado. Šaltos naktys ir trumpos dienos gali padaryti mus alkanesnius nei įprastai, o žiemai įsibėgėjus vis dažniau trokštame taip vadinamo „komfortiško maisto“, rašoma express.co.uk. Taigi, jei pastebite, kad nuolat jaučiatės labiau išalkę, nerimauti nereikėtų – tai natūrali organizmo reakcija.

„Stebuklingos“ dietos egzistavo dar gerokai prieš interneto atsiradimą: anksčiau jos nuguldavo gyvenimo būdo žurnaluose ir panašiuose leidiniuose. Tačiau dabar, kai mus kiekviename žingsnyje lydi socialiniai tinklai, tokių dietų ir abejotinų mitybos patarimų išvengti tapo beveik neįmanoma. Vieni rekomenduoja „apvalyti“ organizmą nuo toksinų geriant tik sultis, o kiti – valgyti tik mėsą. Tačiau ar šiuose patarimuose yra nors kiek tiesos? Mitybos ekspertas dr.

Per šventes daugelis svarsto ne tik, ką dėti ant stalo, bet ir kaip nepersistengti su maistu. Nors socialiniuose tinkluose patarimų ir griežtų mitybos taisyklių netrūksta, dietistė Vaida Kurpienė ragina žiūrėti paprasčiau ir realistiškiau. Ji atvirai pasakoja, kad net ir pati ne visada laikosi „idealaus“ plano, o mitybą derina prie gyvenimo tempo. Pasak specialistės, svarbiausia – ne draudimai, o gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir nekelti sau nereikalingos įtampos.

Nors šiandien maisto krizės nėra, ieškodami sveikatai palankios mitybos žmonės vis dažniau susiduria su tuo, kaip sunku išsirinkti maistą, kuris duotų ne tik kalorijų, bet ir papildytų reikiamomis medžiagomis. Profesorius Rimantas Stukas konstatuoja, kad, deja, ne viskas šiais laikais priklauso nuo paties žmogaus.

Rudenį ir žiemą daržovių pasirinkimas ir suvartojimas paprastai sumažėja, tačiau poreikis jas vartoti išlieka labai svarbus. Būtent šaltuoju sezonu organizmui reikia daržovėse esančių antioksidantų, vitaminų ir gerųjų bakterijų, padedančių stiprinti imunitetą. Taip pat daržovės padeda gauti skaidulų, palaikyti sotumo jausmą bei įvairesnę žarnyno mikrobiotą, rašoma Centro poliklinikos pranešime.

Keičiant mitybos įpročius, organizmas susiduria su tam tikrais iššūkiais. Nesvarbu, ar pasirenkama griežta dieta, ar pradedamas protarpinis badavimas, svarbu suprasti, kad kinta ne tik suvartojamų kalorijų kiekis, bet ir gaunamų maistinių medžiagų balansas. Sumažėjus energijos šaltinių įvairovei, gali sutrikti svarbių medžiagų pasisavinimas, todėl dažnai išsivysto mikroelementų trūkumas.

Nuo maisto produktų pasirinkimo šiais laikais gali ir galva susisukti, tačiau nuo to laimingesni ir sveikesni galime netapti. Šiandien vis garsiau kalbama apie vadinamąjį paslėptą maisto medžiagų badą, kuris gali atsirasti net ir renkantis sveikus produktus. Pasak mitybos specialisto prof.

Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgiu, tačiau ar tai tikrai tiesa? Lietuvos sporto universiteto biomedicinos mokslų daktaras, mitybos ekspertas dr. Artūras Sujeta sako, kad nors pusryčiai iš tiesų svarbūs daugeliui žmonių, jų reikšmė dažnai pervertinama. „Viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo ritmo. Jeigu diena bus aktyvi, verta rinktis lengvus, tačiau daugiau energijos suteikiančius pusryčius – ryžių košę, kiaušinius ar liesą mėsą“, – aiškina dr. A. Sujeta.

Žmonėms maistas yra gyvybiškai būtinas, tačiau kartais esant tam tikriems sveikatos sutrikimams valgyti įprastai nebepavyksta. Badavimas iš esmės išderina visas organizmo funkcijas, pablogina fizinę būklę, gali paveikti smegenis ir galiausiai tapti mirties priežastimi. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų, Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus Mitybos sutrikimų ir prevencijos poskyrio gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.

Mėsa iš esmės yra daugumos žmonių raciono pagrindas. Tačiau, kaip rašo leidinys Parade, kardiologai teigia, kad kai kurios jos rūšys gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai apskritai, ypač širdies sveikatai.

Dainininkė Adele, žinoma, visada atrodė nuostabiai, bet dabar kalbama apie tai, kad sirtuinų dietos dėka jai pavyko iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Ši dieta labiausiai rekomenduojama tiems, kurie nenori atsisakyti juodojo šokolado ir raudonojo vyno, rašoma hellomagazine.com. Kas yra sirtuinų maisto dieta? Ši dieta taip pat vadinama „5:2“ dieta.

Artritas – skausminga liga, varginanti vieną iš penkių žmonių. Jis gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai pasireiškia rankose, keliuose, klubuose, pėdose ir apatinėje nugaros dalyje. Vis tik specialistų teigimu, skausmą gali padėti sumažinti tinkama mityba – štai kokius produktus ragina valgyti. Anksčiau lėtinių ligų priežastis dažniausiai buvo rūkymas, o šiandien didžiausią neigiamą įtaką daro prasta mityba, rašoma mirror.co.uk.

Mitybos patarimų ir patarėjų šiais laikais gausu, tačiau ne visų taikomi įpročiai tiks kitiems. Ragindamas jais aklai nepasikliauti mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas papasakojo, kaip pačiam sekasi laikytis sveikos mitybos principų. Profesorius pasakojo, kad jo maisto racionas gana lietuviškas – dominuoja vietiniai produktai. „Įvairovė užtektinai didelė ir tikrai nereikia man egzotikos.

Daugeliui žmonių rytinė kava yra ritualas, be kurio sunku įsivaizduoti dienos pradžią. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kava ne tik prižadina – ji gali turėti įtakos net ir gyvenimo trukmei. Įdomu tai, kad mokslininkai nurodo ir konkretų laiką, kada kava duoda didžiausią naudą, rašoma fakt.pl. Kava ir ilgesnis gyvenimas: ką rodo tyrimai Mokslininkai jau daugelį metų tiria, kaip kava veikia žmogaus organizmą.

Kai žmonės nori stebėti savo cukraus kiekį kraujyje, jie dažnai vengia desertų, gazuotų gėrimų ir saldainių. Vis tik ne tik šie maisto produktai gali sukelti cukraus kiekio šuolį. Amerikos medicinos asociacija (AMA) išskiria keletą įprastų maisto produktų, kurie, nors daug kas net neįtaria, gali turėti neigiamos įtakos cukraus kiekiui kraujyje, rašoma theexpress.com.

Baltymų, skaidulų ir kitų maistingųjų medžiagų kupini migdolai – puikus užkandis bet kuriuo paros metu. Tačiau ar jie gali padėti geriau išsimiegoti? Pasak dietologės Karman Meyer, migdoluose yra tiek magnio, tiek melatonino – mikroelementų, kurie padeda kūnui atsipalaiduoti ir lengviau užmigti. Tai reiškia, kad „nedidelė saujelė migdolų prieš miegą gali švelniai pagerinti jūsų miego kokybę“, sako ji.

Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, rinkdamiesi maistą lietuviai vis dar per mažai kreipia dėmesį į sveikatą. Be to, jis dalinosi, kad šiemet patvirtintos naujos rekomendacijos, kad mityba turi būti ne tik sveika, bet ir tvari. Tai reiškia, kad mėsos siūloma suvartoti mažiau, o augalinio maisto – daugiau. Sveikatos mokslų instituto direktorius, mitybos ekspertas prof.

Legendinė verslininkė, televizijos žvaigždė ir stiliaus ikona Martha Stewart įrodo, kad amžius – tik skaičius. Tapusi pirmąja „Sports Illustrated“ viršelį papuošusia aštuoniasdešimtmete moterimi, Martha stebina ne tik išvaizda, bet ir energija, kurią, kaip pati sako, gauna iš apgalvotos mitybos. M. Stewart kruopščiai renkasi, ką valgo, o jos kasdieniai įpročiai gali būti įkvėpimas kiekvienam, siekiančiam gyventi sveikiau. Štai šeši produktai, kurie nuolat atsiduria Marthos lėkštėje.

Demencijos atvejų skaičiui sparčiai augant, tuo pačiu aktualėja mitybos tema, mat tam tikri produktai, pasak specialistų, gali padėti atitolinti sunkias su atmintimi susijusias ligas. „Alderberry Care“ gyvenimo priežiūros ekspertai teigia, kad mityba gali būti vienas iš paprasčiausių būdų siekiant stiprinti smegenų sveikatą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems kuo ilgiau būti nepriklausomais, rašoma express.co.uk.

Artėjantis žiemos sezonas dažnai reiškia padidėjusį sergamumą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pataria, ką įtraukti į mitybos racioną, norint apsisaugoti nuo žvarbaus oro ir virusų bei kokio ženklo ieškoti ant maisto pakuočių. Šaltėjant orams ne paslaptis, kad daugėja susirgimų – nuo peršalimų iki infekcinių ligų. Laidos viešnia atskleidžia, į ką svarbu atkreipti dėmesį savo mityboje.

Medus nuo senų senovės Lietuvoje vadinamas tikru gamtos vaistu – juo gydomas gerklės skausmas, stiprinamas imunitetas. Tačiau kiek ši šlovė pagrįsta mokslu, o kiek – vien liaudies išmintimi? Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė pasakoja, kad medus tikrai vertingas, tačiau stebuklų iš jo tikėtis nereikėtų. Taip pat – adresuoja kelis paplitusius mitus apie medaus vartojimą. Natūrali pagalba imunitetui „Natūralus medus turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių.

Pirmą kartą pamačius vilnietę Eriką Verbovik ne vienam atimtų žadą – ilgos kojos, plokščias pilvukas ir šypsena veide rodo savimi pasitikinčią ir jokių iššūkių nebijančią moterį. Vis tik dar visai neseniai Erika nesijautė laiminga savo kūne, kovojo su svoriu ir kentėjo nuo valgymo sutrikimų. Šiuo metu Erika yra numetusi apie 15 kilogramų ir atrodo stulbinančiai.

Raumenys yra būtini ne tik tam, kad galėtume laisvai judėti, taip pat raumeninis audinys yra ir širdies, ir virškinimo, ir kitų gyvybei būtinų sistemų dalis. Jei žmogus valgydamas gauna nepakankamai baltymų, rizikuoja, kad organizmas būtinas kalorijas ims būtent iš šio audinio. Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo nemigos, tačiau miego ekspertė atskleidė, ką reikėtų valgyti iškart pabudus, kad vakare pavyktų gerai išsimiegoti.  Prabangių miegamojo baldų kompanijos „Comfybedss“ duomenimis, frazė „Kaip pabusti mažiau pavargus“ kas mėnesį „Google“ paieškoje ieškoma daugiau nei 1 000 kartų, o dažniausiai šios paieškos išauga šaltuoju metų laiku.

Eksperimentavimas su dietomis, produktų vartojimo mažinimas ar net griežtas jų atsisakymas gali sukelti sveikatos problemų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė atskleidžia, kokių maisto produktų ir jų sudėtyje esančių elementų reikėtų vengti bei kokių produktų atsisakę keliame sau grėsmę. Gydytoja teigia, kad 5 maisto grupės ir jose esantys elementai yra itin svarbūs žmogaus organizmui ir gerai savijautai.

Protarpinį ir ilgalaikį, kelias dienas trunkantį, badavimą propaguojantis gydytojas, LSMU lektorius Voldemaras Giedrimas to nauda neabejoja. Jo teigimu, kurį laiką nevartojant jokio maisto atsigauna ne tik kūnas, bet ir protas. Vis tik jis skuba pridurti, kad tai jokiu būdu nėra panacėja nuo lėtinių ligų ir kai kuriems net pavojinga praktika. Pašnekovas pasakoja su žmona ne tik 2 kartus per metus propaguojantis ilgalaikį, bent 5–6 dienas trunkantį, badavimą.

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai vos papietavus, norisi ne grįžti atgal į darbus, bet prigulti. Nors maistas mūsų „kuras“ ir turėtų suteikti energijos, neretai nutinka priešingai – pavalgius apima mieguistumas ir vangumas. Ar tai normalu, ar vis dėlto ženklas, kad verta koreguoti savo mitybos įpročius? „Po valgio jaučiamas mieguistumas – natūrali organizmo reakcija į virškinimo procesą. Pavalgę patiriame cukraus kiekio kraujyje svyravimus – ypač, jei valgis buvo gausus greitųjų angliavandenių.

Nors daugeliui akivaizdu, kad alkoholis yra didžiausias kepenų priešas, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė atkreipia dėmesį – didelės žalos gali pridaryti ir kiti kasdien vartojami produktai bei įpročiai, o apie kai kuriuos iš jų ko gero nesusimastote. Pasak vaistininkės, kepenys dažnai nukenčia ne tik nuo riebaus ar perdirbto maisto, bet ir nuo perteklinio cukraus, vaistų ar net buityje naudojamų chemikalų.

Rytinis kavos puodelis daugeliui atrodo kaip būtinybė norint jaustis žvaliam ir pasirengusiam kibti į darbus. Vis dėlto, gydytojai rekomenduoja šio įpročio atsisakyti. Dr. Karan Raj, kuris savo populiarioje „TikTok“ paskyroje reguliariai dalijasi patarimais apie sveikatą, pasirodė BBC „Morning Live“ laidoje, kurioje paragino žmones atsisakyti kofeino rytiniuose gėrimuose. Jis pasakė, kad turėtumėte kavą gerti vėliau dienos eigoje.

Klaipėdietė Lina Vibrytė galėtų tapti tikru įkvėpimu ne vienam ne tik dėl to, kad moteriai netrūksta polėkio, energijos ir geros nuotaikos, tačiau taip pat dėl to, kad susilaukusi trijų vaikų ji sugebėjo susidoroti su staiga užgriuvusiomis sveikatos bėdomis bei numesti 30 kilogramų. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais Lina sutiko pasidalinti savo asmenine jautria istorija apie tai, kaip vadavosi iš sudėtingų sveikatos problemų gniaužtų ir sugebėjo atsikratyti net 30 kilogramų.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas – dažna problema, galinti sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti nemažą diskomfortą. Apie tai, kokie maisto produktai labiausiai skatina rūgštingumą, o kurie gali padėti greičiau jo atsikratyti, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė. Kokie produktai labiausiai didina rūgštingumą? Anot vaistininkės, rūgštingumą ir refliuksą dažniausiai sukelia keptas, rūkytas, riebus ar aštrus maistas.

Kepdami maistą dažnai svarstome, kokius riebalus pasirinkti: aliejų, sviestą, o galbūt netgi taukus? Daugelis žino, jog kepto patiekalo sveikumas ir maistinė vertė dažnai priklauso iš esmės nuo kepimo būdo: panaudojus per daug riebalų, sveikas maistas tampa kalorijų bomba, o kai kurių rūšių aliejai laikomi pavojingais sveikatai. Mitybos specialistas Mantas Liekis atsako, kurie variantai sveikiausi, kuo jie skiriasi ir kokių klaidų virtuvėje vertėtų vengti.

Kepenų suriebėjimas šiandien tapo itin paplitusia sveikatos problema visame pasaulyje. Modernus gyvenimo būdas – stresas, stipriai perdirbtas maistas, saldūs gėrimai, sėslumas ir antsvoris – yra pagrindinės priežastys, kodėl vis daugiau žmonių susiduria su šia liga. Ja serga vis jaunesni, tad tai nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių rūpestis. Negydomas kepenų suriebėjimas gali tyliai progresuoti į uždegimą ar net kepenų cirozę.

Galvodami apie sveiką mitybą, dažniausiai rūpinamės vitaminais, mineralais ar pakankamu baltymų kiekiu. Tačiau iš tiesų vienas svarbiausių raktų į gerą savijautą slepiasi paprastuose, kasdieniuose pasirinkimuose. Skaidulos – tarsi nematomas mūsų mitybos herojus, apie kurį prisimename tik tada, kai norime numesti kelis kilogramus ir sulieknėti. Tačiau jos yra ne tik svorio metimo pagalbininkės –  jų vaidmuo kur kas platesnis ir svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Moteris patyrė didžiulį emocinį skausmą, kuris sutrikdė ne tik jausmus. Skaudi netektis išbalansavo hormonus ir medžiagų apykaitą. Šiandien Janinos gyvybei gresia pavojus – jos kūno svoris siekia 170 kilogramų. Padėti Janinai skubėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Janinai kasdien darosi vis sunkiau įkvėpti, nesuvokiamu greičiu didėja kūno svoris. Ji maldauja pagalbos, o vyras baiminasi, kad bet kada gali prarasti savo žmoną. Šeima tikina, kad pagalbos iš medikų nesulaukia.

Nors daugumoje Lietuvos miestų vanduo iš krano yra visiškai saugus gerti, kai kurie vis tiek renkasi parduotuvėse pirktą vandenį. Tiesa, pirkinių krepšeliuose atsiduria ne tik įprastas geriamas vanduo, bet ir įvairios mineralinio ar šaltinio vandens rūšys.  Tačiau ar tikrai verta rinktis brangesnį mineralinį, ar užtenka stiklinės paprasto vandens iš čiaupo? Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis.