Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais Lina sutiko pasidalinti savo asmenine jautria istorija apie tai, kaip vadavosi iš sudėtingų sveikatos problemų gniaužtų ir sugebėjo atsikratyti net 30 kilogramų.
„Mano ūgis – 164 metro, o pradinis mano svoris, prieš vaikus, buvo 48 kilogramai. Po trijų vaikų susilaukimo ir vaistų vartojimo svėriau 87 kilogramus“, – apie 2014 metais pasiektą svorį prabilo ji.
Nespėjo skaičiuoti ligų
Lina pasakojo, kad besižvalgant po atminties užkaborius ji supranta – gyvenimas tuo metu nebuvo lengvas.
Nors ji buvo apdovanota trimis vaikais, vis tik kartu su kiekvienu vaikeliu prisidėdavo papildomi kilogramai prie kūno svorio, o galiausiai bendrai ji buvo priaugusi 40 kilogramų.
Įdomu tai, kad tiek prieš vaikų gimimą, tiek po jiedu su vyru laikėsi veganiškos ir vegetariškos mitybos principų, vis tik, pasak pašnekovės, prie bendros geros savijautos tai visai neprisidėjo.
Lina tikino, kad viskas vyko atvirkščiai, po trečiojo vaikelio gimimo jos sveikatos kortelėje viena po kitos buvo pradėtos rašyti ligos.
„Po trečiojo vaiko priaugau daugiausiai kilogramų, man tada buvo diagnozuotas nervų pertempimas. Nieko nuostabaus, nes nors buvo trys vaikai, vyko kraustymasis, nes persikėlėme iš Klaipėdos į Vilnių, bet aš nemečiau darbų.
Tada man diagnozavo Krono ligą, kuri reiškė, kad žarnyne visą laiką buvo uždegimų. Taip pat pranešė, kad turiu skydliaukės problemų, migreną, nemigą...
Gydytojai tuo metu man skyrė hormoninius vaistus, o tie vaistai lėtino medžiagų apykaitą“, – apie fizinės sveikatos būklę pasakojo pašnekovė.
Įtarė, kad serga depresija
Negana to, kad fizinė Linos sveikata ėmė byrėti į šipulius, moteris pasakojo, kad emocinė sveikata taip pat buvo sutrikusi.
Pasak jos, nuolatinis silpnumo jausmas, depresyvumas ir apatija buvo visiškai užtemdę jos gyvenimą ir iš namų išeiti jai nebesinorėjo.
„Labai gerai prisimenu, kai mane draugės vis kviesdavo išeiti į miestą, pasibūti, bet aš nieko nebenorėjau. Sėdėdavau, valgydavau, naršydavau socialiniuose tinkluose.
O kai eidavau į parduotuvę, tuomet pavydėdavau žmonėms – matydavau, kad jie dėl kažko džiaugdavosi, kažko norėdavo, o aš buvau, galima sakyti, depresijoje, nes niekas nebedžiugino“, – skaudų gyvenimo laiką prisiminė Lina.
Kuomet pašnekovė pajautė, kad taip tęstis daugiau nebegali, ji suprato, kad jai reikia pagalbos. Kuomet trečiajam vaikui sukako trys mėnesiai – moteris pasisamdė auklę.
Pagalba namuose Linai tuo metu pravertė, tačiau pagrindinio pojūčio, jėgų atgavimo, ji vis tik nepajuto:
„Kai jau visiškai nebegalėjau nieko, net į parduotuvę nueiti, nes atrodė, kad liejasi akyse lentynos, pasisamdžiau auklę.
Ji ateidavo ryte, suruošdavo vaikus į darželį, o aš nebenorėjau keltis, ilgai miegodavau“, – atviravo Lina.
Pokyčiai po 1 atostogų nuotraukos
Tęsdama pokalbį apie savo transformaciją, Lina pasakojo, kad vienu metu iš pradžių tik jiedu su vyru, o vėliau kartu su vaikais ir aukle išvyko paatostogauti.
„Atostogų metu žmonės žaisdavo tenisą, bėgiodavo, kažką veikdavo, o aš tik valgydavau...
Iki tol aš mažai eidavau iš namų, svorio taip nejutau, bet po to pamačiau kelionių nuotraukas ir nusprendžiau – ne, jau viskas, labai blogai“, – lemtingą momentą prisiminė pašnekovė.
Vėliau sekė Linos veiksmų planas, kaip sumažinti kūno svorį ir padėti sau geriau jaustis ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Ji pasakojo, kad tuo metu susidarė mitybos planą. Tai padaryti nebuvo sunku – Lina buvo baigusi sveikatingumo verslo mokslus, o iki susilaukdama vaikų gyveno aktyvų gyvenimą.
„Mano mama taip pat yra sveikuolė, tad aš viską žinojau, bet iš to nuovargio mano mityba nebuvo subalansuota, mes tiesiog maitinomės vegetariškai. O vėliau paaiškėjo, kad mano organizmas netoleruoja gliuteno, dėl to vis būdavo žarnyno uždegimai.
Tada susidariau mitybos planą. Jis buvo ne tiek panašus į keto, kiek į low carb, tad visus miltus, cukrų išbraukiau iš meniu. Pagrinde valgydavau mėsą, žuvį, daržoves, o ryte – vaisius“, – mitybos principu dalijosi Lina.
Ji pridūrė, kad taip pat stengėsi atsisakyti įpročio kasdien užkandžiauti. Lina atskleidė, kad kol maitino vaikus krūtimi, po kiekvieno vaikų valgio, ji stengdavosi „atstatyti jėgas“, tad vis paimdavo šį tą sukrimsti.
Vis tik pasirinkus laikytis mitybos plano, nors ir nebuvo lengva, tačiau jos valgio laikai būdavo aiškūs – rytas, pietūs ir vakaras.
Po pusmečio nukrito 30 kilogramų
Pasiteiravus Linos, kaip jai sekėsi laikytis nustatyto plano, ji prisipažino, kad pakankamai neblogai. Nors pirmus du mėnesius svoris nekrito, vis tik ji fiziškai ėmė jaustis geriau.
Pašnekovė taip pat pasakojo, kad prie mitybos plano ji pridėjo šiek tiek fizinės veiklos – iš namų vis išeidavo apibėgti ratų, namie pašokinėdavo, darydavo atsilenkimus. Fizinei veiklai skirdavo pusvalandį per dieną.
„Man dar labai padėjo tas, kad buvau pas vieną homeopatą, kuris pasakė, kad nervų pertempimas visais laikais būdavo gydomas šalčio terapija. Dėl to aš pradėjau kastis sniegą iš lauko, prisidėti į kibirą ledukų, atitirpinti ir apsipilti tuo šaltu vandeniu kiekvieną dieną.
Savijauta pradėjo gerėti dienomis, ėmiau išeiti iš apatijos, ėmiau dirbti universitete. Tad kažkaip po dviejų mėnesių svoris labai pradėjo kristi ir po to per keturis mėnesius numečiau tuos 30 kilogramų“, – džiaugėsi Lina.
Ji atskleidė, kad pats geriausias jausmas po svorio numetimo buvo galimybė ateiti į drabužių parduotuvę, matuotis drabužius ir suprasti, kad visi drabužiai jai tinka. Moteris iš anksčiau buvusio L dydžio perėjo prie XS dydžio.
Taip pat ji savo įgytas žinias panaudojo ir darbe – universitete ėmė kurti Sveikatingumo katedrą, organizuodavo maisto gamybą, mankštas ir jogą.
„Man net pačiai keista, kad viskas taip pasikeitė nuo tada, kai atrodė, kad mirsiu nuo išsekimo, iki tokios puikios savijautos.
O džiugiausia tai, kad man nebereikia jokių vaistų – dar prieš kelias dienas pasidariau žarnyno tyrimą ir paaiškėjo, kad viskas, nebeturiu jokių uždegimų, tad prireikė dešimt metų tam, kad atsistatyčiau“, – sakė ji.
Siuntė patarimą visiems
Pasiteiravus pašnekovės, ar turėtų patarimų, kuriais norėtų pasidalinti su skaitytojais, ji tikino, kad taip. Pasak Linos, dabar ji pastebi ne vieną ieškantį stebuklingo būdo numesti svorio.
Visgi, moteris teigė, kad jokių stebuklų šiame procese nėra ir rezultatus galima pasiekti tik sunkiu darbu ir užsispyrimu.
„Nėra stebuklingo metodo, nėra stebuklingų vaistų, o tai svarbu žinoti ypač dabar, kai daug kalbama apie vaistus diabetikams naudojamus svorio metimui.
Svarbu prisiminti ir tai, kad svorio metime svarbiausia yra ne išvaizda, o sveikata, bendra savijauta“, – sakė ji.
Ji taip pat kreipėsi į vegetarizmą ir veganizmą propaguojančius žmones ir siuntė jiems žinią:
„Dar noriu pasakyti visiems vegetarams ir veganams – jie visada jaučiasi geresni už kitus, nes neskriaudžia gyvūnų, bet jūs juk skriaudžiate save... Reikia labai stengtis surinkti visus vitaminus, baltymus, geležį iš mitybos, nes kitaip gali baigtis liūdnai.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
