Vieniems atrodo, kad kilogramai tirpsta be didelių pastangų, o kitiems – kad net ir griežtai laikantis mitybos plano svoris krenta lėtai. Šį skirtumą dažnai lemia būtent skirtingas medžiagų apykaitos greitis, kurį formuoja daugybė veiksnių – nuo genetikos iki gyvenimo būdo.
Apie tai, kas yra medžiagų apykaita ir nuo ko ji priklauso, naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė.
Atskleidė, kas lemia medžiagų apykaitos greitumą ar lėtumą
Anot vaistininkės, medžiagų apykaita – tai cheminiai procesai, kurių metu organizmas maistą paverčia energija. Šis procesas vyksta nuolat, net kai ilsimės, ir jis yra būtinas gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Paklausta, kokie pagrindiniai veiksniai lemia, kad vieno žmogaus medžiagų apykaita yra lėtesnė, o kito – greitesnė, pašnekovė pabrėžia, kad tam įtakos turi keli dalykai.
„Pats pagrindinis tai būtų lytis. Genetiškai yra sudėta taip, kad vyrai turi greitesnę medžiagų apykaitą ir taip yra todėl, kad jie genetiškai turi daugiau raumenų masės.
Raumenys taip pat yra labai svarbūs, nes kuo daugiau raumenų masės, tuo daugiau energijos yra sunaudojama ir medžiagų apykaita greitėja“, – sako pašnekovė.
E. Mockės teigimu, prie medžiagų apykaitos greičio prisideda ir genetika – kai kurie žmonės iš prigimties turi lėtesnę medžiagų apykaitą. Labai svarbus ir hormonų balansas.
„Taip pat čia labai svarbus yra ir amžius, nes su amžiumi lėtėja visas metabolizmas ir lėtėja medžiagų apykaita“, – sako ji.
Vaistininkė sako, kad jeigu turime tam tikras lėtines ligas, kurios išbalansuoja mūsų hormonus, pavyzdžiui, skydliaukės hormonų sutrikimų, dėl to irgi gali lėtėti medžiagų apykaita.
Anot jos, svarbūs ir mitybos įpročiai – jei žmogus laikosi griežtų dietų ir negauna pakankamo kalorijų kiekio, medžiagų apykaita natūraliai sulėtėja.
Mitybos įtaka medžiagų apykaitai
Vaistininkė pasakoja, kad medžiagų apykaitai itin svarbi yra mityba ir lytis. Pavyzdžiui, moterims menopauzės laikotarpiu ji pastebimai sulėtėja. Įtakos turi ir miegas – prasti miego įpročiai sutrikdo hormonų pusiausvyrą, todėl medžiagų apykaita dar labiau lėtėja.
„Kaip pagrindą išskirčiau baltymus, nes jų virškinimui reikia daugiau energijos. Vartojant daugiau baltymų, medžiagų apykaita spartėja. Taip pat galima paminėti ir papildomus produktus, maisto papildus – vienas populiariausių yra L-karnitinas“, – teigia E. Mockė.
Anot pašnekovės, L-karnitinas spartina medžiagų apykaitą ir riebalų pavertimą energiją.
Ji pažymi, kad taip pat medžiagų apykaitos spartinimui labai padeda ir žalioji arbata, kofeinas bei priduria, jog šiuos produktus reikėtų vartoti atsargiai, nes jie gali turėti ir tokių šalutinių poveikių, kaip, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis.
Vandens ir miego svarba bei žmonių klaidos
Vaistininkė sako, kad dehidratacija lėtina medžiagų apykaitą. Pasak jos, žmonės, pradėję vartoti pakankamą kiekį vandens, dažnai pastebi, jog pradžioje svoris krenta greičiau.
„Vanduo yra itin svarbus metabolizmui, nes jo trūkstant visi organizmo procesai sulėtėja“, – sako ji.
Ji paaiškina, kad miegas svarbus medžiagų apykaitai tuo, kad jo trūkumas sutrikdo režimą – didėja alkis, dažniau pasirenkamas nesubalansuotas maistas, o tai dar labiau lėtina medžiagų apykaitą.
„Žmonės dažnai pasiekia priešingą efektą – laikosi griežtų dietų, kuriose labai mažai kalorijų. Tuomet organizmas pereina į savotišką saugojimo režimą ir medžiagų apykaita, užuot greitėjusi, dar labiau sulėtėja. Prie to prisideda ir įvairių medikamentų bei papildų vartojimas“, – paaiškina E. Mockė.
Siunčia patarimą
Vaistininkė tiems, kurie nori pagerinti medžiagų apykaitą, pirmiausia rekomenduoja subalansuoti mitybą.
„Turėtų būti penki valgymai per dieną – trys pagrindiniai ir du užkandžiai. Reikėtų valgyti panašiais intervalais ir nedaryti didelių tarpų“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, labai svarbu didinti baltymų kiekį – su kiekvienu valgymu gauti bent 30 g baltymų.
„Taip sukursime tvirtą pagrindą sveikai medžiagų apykaitai“, – pabrėžia vaistininkė.
Ji akcentuoja, kad badavimas kenkia, nes taip tik lėtinama medžiagų apykaita.
„Norintiems palaikyti sveiką medžiagų apykaitą parekomenduočiau jėgos treniruotes – kuo daugiau turime raumenų, tuo daugiau energijos sudeginame net ir nesportuodami. Taip tarsi „užkuriame“ savo medžiagų apykaitą“, – aiškina E. Mockė.
Pasak jos, svarbus ir judėjimas – net lengvas pasivaikščiojimas kasdien bei nuoseklus aktyvumas gali reikšmingai pagerinti medžiagų apykaitą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
