„Mano požiūris toks, kad kiekvienas gali gyventi, kaip nori, bet, manau, kad sveikas gyvenimo būdas ir yra tas malonus gyvenimo būdas, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“. – Klausimas yra, kaip gyventi prasmingai, sveikai ir džiaugsmingai, nes tai yra dvi kaip žmogaus kojos.
Jeigu mes galvosime tik apie tai, kaip gauti to malonumo, tas malonumas iš mūsų rankų, jausenos išsprūs. (...) Mes neturime galvoti, kaip čia mums prasmingai gyventi, tiesiog kiekviename momente sugebėti įžvelgti prasmę.“
Daugybė sveikų malonumų
Pasak jo, galvoti, kad malonūs yra nesveiki dalykai, o sveiki tik apsunkina, yra lyg per prievartą – tai yra labiau masinis požiūris į sveikatingumą. Jis pasakojo į šiuos dalykus iš esmės žiūrintis per hormonų prizmę.
„Yra tiek daug sveikų malonumų. Tas pats judėjimas – kviečiu ir kitus jį atlikti pagal tam tikras metodikas, kad tai taptų malonu. Tam tikru metu ir gulėjimas yra malonumas.
Bet jei bus jo perteklius, prasidės depresija ar dar kažkas tokio. Kalbant apie fizinį aktyvumą, pasirenki tokius būdus, kurie yra malonūs. (...) Kviečiu taip pat ir kitus į tą malonų judėjimą, malonę, sveiką mitybą. Tai yra įmanoma. Pirmiausia žiūriu per savo prizmę“, – kalbėjo sveikos gyvensenos propaguotojas.
Pasak jo, jei žmonės sportuoja dėl to, kad jau byra sveikata ir kitaip negali, tai irgi sveikintina – svarbu, jei tik padeda, nesvarbu, net jei judama iš prievolės.
Sveikai maitintis yra malonu
Nors yra mitų, kad sveikas maistas neskanus, pašnekovas sakė su tuo visiškai nesutikantis.
„Man sveikas maistas būtent yra skanus. Taip, kažkada, dar nuo vaikystės turėjau [potraukį] saldžiam maistui. Prisimenu, tėvai slėpdavo saldainius kažkur spintoje, būdavo misija juos surasti ir galiausiai suradus tą maišelį visą suvalgai.
Išeiti iš tokios priklausomybės buvo [sunku], tačiau tai yra tam tikras prasmingumas – žinai, kad tai teisinga ir malonu mano ateičiai. Reikia ne greitai nukirsti, o po truputėlį mažinti cukraus kiekį, kad organizmas nepatirtų streso. Nes kai jis išskiria kortizolį, streso hormoną, naudos nebebus. Arba bus nauda, bet streso hormonas ją panaikins“, – sakė J. Dabšauskas.
Nors daug produktų prekybos centruose galima laikyti šlamštmaisčiu, vyras ragino atsirinkti. Pats jis pasakojo taikantis paprastą taisyklę: „Malonu, pigu ir sveika.“
„Gal ne visada tai pavyksta, kartais pasirenki ir tai, kad šiek tiek neskanu, bet žiūri, kad tik bent vienas elementas neatitiktų. Jeigu jau būna ir nemalonu, ir brangu, ir dar neskanu, ir taip kartais pasitaiko, tai supyksti ant savęs, kodėl tai valgai“, – komentavo vyras.
Mitas, kad sveikas maistas labai brangus
Pasak jo, nors vis dar populiarus mitas, kad sveikas maistas turi būti brangus, tai vėlgi nėra tiesa: „Dar prieš kokius 10 metų buvau skaičiavęs, kaip galima pigiai maitintis netgi perkant ir riešutus ir panašiai, kas šiaip jau būtų brangesnis produktas.
Taigi gali būti gana pigu, sveika ir tai gali būti skanu. Kai pasikeičia įpročiai, per kažkiek laiko pasikeičia ir skonio receptoriai.“
Paklaustas, kokį maistą paprastai renkasi, vyras pabrėžė, kad visų pirma stengiasi valgyti atsižvelgdamas į sezoniškumą. Tačiau bene svarbiausias dalykas yra nuotaika.
„Jei esu piktas, man nebus skanu, tad geriau išvis nevalgyti. Kviečiu į sąmoningą, intuityvų valgymą – stebėti, ko kūnas nori būtent dabar. Jei užsikelsi per aukštą kartelę ir versiesi valgyti tai, ko nenori, organizmas tik gaus streso hormonų.
Tokiais atvejais aš tiesiog „nuleidžiu kartelę“. Net jei jau valgai nesveiką maistą, pavyzdžiui, bulvių traškučius, daryk tai labai lėtai, ilgai kramtyk. Kai sau leidi, o ne draudi, dingsta įtampa. Tada dažnai supranti, kad tau to maisto nė nebereikia, ir natūraliai norisi grįžti prie ko nors sveikesnio“, – J. Dabšauskas.
Dar iki patiriant stresą pasiruošti „rezervus“
Nors mityba ir sportas svarbu, dar svarbiau yra suvaldyti stresą, įtampą. „Tas posakis, kad visos ligos nuo nervų, turi gilią prasmę. Tvarkytis su stresu yra viso gyvenimo darbas. Ir savo knygoje didžiausią dėmesį skiriu psichologiniams dalykams ir teigiamų patirčių pajutimui.
Neuromokslas teigia, kad kaupdami pozityvias patirtis mes kuriame naujus neuronų tinklus, kurie leidžia visai kitaip reaguoti į natūraliai kylantį stresą.“
Pasak pašnekovo, nuo streso pabėgti nepavyks, nes tai gyvenimo dalis. „Trumpalaikis stresas žmogaus brandai netgi naudingas. Problema atsiranda tada, kai stresas tampa ilgalaikis – situacija jau pasibaigusi, bet mes vis dar laikome tą įtampą savyje“, – kalbėjo sveikos gyvensenos entuziastas.
Nors realybėje žmonės kovodami su stresu griebiasi įvairių priemonių – alkoholio, maisto ar intensyvaus sporto, pašnekovas įspėjo, kad tai nėra sprendimas:
„Sportas padeda, bet jei jis per intensyvus, gali dar labiau padidinti streso hormonų kiekį. Kartais geriau tiesiog ramiai pasivaikščioti gamtoje ar nueiti į pirtį. Svarbiausia yra sukaupti „rezervus“ dar tada, kai streso nėra. Reikia keisti patį požiūrį. (...) Kai nustoji bėgti, daug streso nusisijoja savaime.“
Nieko nedaryti per jėgą
Kaip susidėlioti gyvenimą į lentynėles visomis prasmėmis, kas nėra taip lengva? Pašnekovas ragino išbandyti ir atrasti, kas žmogui tinka.
„Jokiu būdu nereikia daryti per jėgą, jaučiant didelį nemalonumą. Pradėti nuo tų dalykų, kurie yra malonūs. Pavyzdžiui, grįžtant prie mitybos, turiu savo mėgstamus patiekalus, produktus, bet sugalvojau, kad pradėsiu sveikai maitintis ir pirma mintis – turėsiu to atsisakyti. Tai iškart kyla stresas, žmogus nusprendžia gyventi po senovei.
Tai pirmiausia verta atsisakyti to, ką galbūt valgai tik dėl kažkokios mados, visą tai išbrauki. O tai, kas labiausiai teikia malonumą, yra prisirišimas, palikti.
Kai išsibraukia kenksmingi, nelabai reikalingi produktai, pradedi geriau, maloniau jaustis. Tada galų galiausiai galbūt ir tuos dalykus, prie kurių labiausiai prisirišęs, kažkada išbrauksi arba neišbrauksi. Ir čia nėra jokios tragedijos.“
Sąmoningumas veda į malonumą
Nors nemažai žmonių, jei tik turėtų galimybę nedirbti, per daug nieko ypatingo veikti nenorėtų, J. Dapšauskas vis tik pabrėžė, kad sąmoningi žmonės turėtų pasirinkti tą darbą, veiklą, kuri teikia malonumą ir pasitenkinimą. Tada bus galima džiaugtis geriausiais rezultatais.
„Žmogus nuo gyvūno skiriasi tuo, kad turi sąmonę ir savimonę, gali apmąstyti dalykus. Skruzdė, bitė, paukštelis, kuris padaro nuostabiausius genialiausios architektūros savo lizdą.
Mes kaip žmonės ne tik išpildome tam tikrą genetinę skruzdės ar dar kažkokią programą, kuri daro vienus ar kitus dalykus, bet galime sąmoningai įvertinti savo poelgius iš praeities, būti dabartyje ir žvelgti į ateitį. Tai ir būtų kvietimas žiūrėti į viską sąmoningai ir tada daug dalykų dėliojasi. Ar tai dėliojasi lengvai? Ne, bet tai yra tiesiog gyvenimas“, – apibendrino jis.
Visos laidos įrašo galima klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
