Socialiniuose tinkluose vis dažniau reklamuojamos itin daug baltymų turinčios dietos, žadančios greitesnį svorio kritimą ir didesnę raumenų masę, rašo unilad.com.
Nors baltymai yra būtina subalansuotos mitybos dalis, specialistai pabrėžia, kad jų perteklius ne visada yra naudingas.
Įspėja apie vadinamąjį „tylųjį žudiką“
Inkstų ligos dažnai vadinamos „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų.
Bristolio universiteto inkstų ligų specialistas dr. Carlas May'us teigia, kad itin didelis baltymų kiekis gali apsunkinti inkstų darbą.
„Baltymai sukelia didelį krūvį inkstams, nes šiam organui juos sunkiau apdoroti. Todėl nuolat vartojant daugiau nei rekomenduojama, inkstams tenka nemažas krūvis“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, daugumai žmonių tai nesukels rimtų pasekmių, tačiau daliai gyventojų situacija gali būti visai kitokia.
„Maždaug devyniems iš dešimties žmonių tai nesukels rimtų problemų. Tačiau tas nelaimingas dešimtadalis gali tyliai žaloti savo inkstus to net nesuprasdamas“, – perspėjo dr. C. May'us.
Specialisto teigimu, ilgainiui kai kurie žmonės gali priartėti prie inkstų nepakankamumo.
„Tai reiškia, kad tokie pacientai gali pamažu artėti prie inkstų funkcijos nepakankamumo. Jei taip nutiktų, tikėtina, kad prireiktų organo transplantacijos“, – sakė jis.
Gali padidėti ir inkstų akmenų rizika
Apie kitą galimą pavojų kalbėjo ir medicinos ekspertė dr. Tara Narula.
Anot jos, itin didelis gyvūninės kilmės baltymų kiekis gali skatinti šlapimo rūgšties kaupimąsi organizme.
„Jei žmogus laikosi vadinamosios mėsėdžių dietos ir valgo labai daug jautienos, vištienos, paukštienos ar jūros gėrybių, šios medžiagos gali būti skaidomos į šlapimo rūgštį.
Esant tinkamoms sąlygoms ji gali kristalizuotis ir formuoti inkstų akmenis“, – aiškino specialistė.
Pavojingiausi kraštutinumai
Pasak dr. T. Narulos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmogus suvartoja du ar net tris kartus daugiau baltymų nei rekomenduojama.
„Kalbame apie atvejus, kai žmogus per dieną suvartoja apie 200 gramų ar daugiau baltymų, geria mažai vandens, beveik nevalgo vaisių, daržovių ir kitų angliavandenių šaltinių“, – teigė ji.
Ekspertė rekomenduoja bent dalį gyvūninių baltymų pakeisti augaliniais.
„Galima rinktis ankštines kultūras, pupeles, riešutus, tofu ar sojos produktus, kad mityba nebūtų paremta vien gyvūninės kilmės baltymais“, – patarė gydytoja.
Kiek baltymų iš tiesų reikia?
Pasak specialistų, daugeliui žmonių nereikia milžiniškų baltymų kiekių.
JAV Mayo Clinic rekomenduoja, kad baltymai sudarytų apie 10–35 proc. visų per dieną suvartojamų kalorijų.
Tuo metu Jungtinės Karalystės „National Health Service“ nurodo, kad suaugusiam žmogui per dieną reikėtų maždaug 0,8 gramo baltymų vienam kūno svorio kilogramui.
Vis dėlto kai kurie žmonės, siekdami greitesnių rezultatų sporte ar svorio metime, suvartoja net tris kartus didesnį kiekį.
Specialistai pabrėžia, kad daugumai sveikų žmonių baltymų gausi mityba nekelia didelės grėsmės, tačiau ilgalaikiai kraštutinumai gali tapti problema, ypač jei žmogus jau turi nepastebėtų inkstų veiklos sutrikimų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
