Verslas

 Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ trečiadienį renkasi į kongresą, kuriame aptars situaciją dėl Baltarusijoje strigusių Lietuvos vilkikų ir puspriekabių bei svarstys galimas protesto akcijas Lietuvoje ir Briuselyje. Anot asociacijos, ji gali protestuoti, jeigu iki kongreso, kuris prasideda 11 val., pradžios nebus atidaryta siena ir nebus realių Vyriausybės sprendimų.

Lietuvos bankas (LB) įžvelgia rizikų, kad kitąmet pelno mokesčio gali būti surinkta maždaug 140 mln. eurų mažiau nei suplanuota, tačiau skirtumą bus galima padengti gausesnėmis pajamomis iš kitų mokesčių, teigiama centrinio banko išvadoje valstybės biudžetui. Planuojamas mažesnis pelno mokesčio surinkimas turėtų 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) poveikį. Naujausia prognozė remiasi mokestinių pajamų padidėjimo ir prielaidų dėl šalies ekonomikos raidos palyginimu.

Sunkvežimių verslas neturėjo adekvačios galimybės pasiruošti sienos su Baltarusija uždarymui, teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Olegas Tarasovas. Anot vežėjų atstovo, jų reakcija nėra emocinė, kaip sako premjerė Inga Ruginienė. Jo teigimu, Lietuvos įmonės patiria rimtus, tiesioginius finansinius nuostolius. „Pas mus nebuvo galimybės pasiruošti.

Nuo šių metų sausio iki spalio Klaipėdos uoste perkrauta beveik 32 mln. tonų krovinių. Tai, uosto teigimu, 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. „Šiemet krova Klaipėdos uoste auga nuosekliai ir stabiliai, o tai reiškia, kad verslas gamina, eksportuoja ir ieško naujų rinkų.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvos pašto „LP Express“ paštomatų ir kurjerių tinklas pristatė 11,7 mln. siuntų – 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso trijose Baltijos šalyse Lietuvos paštas pristatė 14,5 mln. siuntų. Bendrovės teigimu, augimą lėmė stiprėjanti elektroninė prekyba, nauji verslo klientai bei nuosekli paštomatų tinklo plėtra.

Per tris šių metų ketvirčius valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) augo 2 proc. ir sudarė 405,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė įmonė. Bendrovės teigimu, šį rezultatą daugiausia lėmė žaliosios energetikos plėtra ir naujų pajėgumų įjungimas. Žaliųjų pajėgumų segmentas sudarė daugiau nei pusę visos koreguotos EBITDA – 53,2 proc.

JAV technologijų milžinė „Google“ planuoja per artimiausius ketverius metus Vokietijoje investuoti 5,5 mlrd. eurų į duomenų centrų bei kitus veiklos plėtros projektus. Apie tai pranešė bendrovės atstovai susitikime su Vokietijos ministrais antradienį Berlyne. „Google“ planuose numatytas naujas duomenų centras ir esamo centro vakarinėje Heseno federalinėje žemėje plėtra, užtikrinant skaičiavimo galią dirbtiniam intelektui.

Kelios dešimtys Lietuvos įmonių pasiūlė, kaip inovatyviomis priemonėmis būtų galima kovoti su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos ir bepiločių orlaivių grėsmėmis, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji prieš dvi savaites platino kvietimą įmonėms teikti pasiūlymą. Geriausias idėjas pateikusiems verslams žadama padalinti 1 mln. eurų.

 Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio maždaug 1,8 mlrd. eurų vertės antrojo ir paskutinio etapo rangovų konkurse varžosi šešios įmonės, BNS pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Jos teigimu, galutinių pasiūlymų teikimas baigėsi antradienį. Kokios įmonės dalyvavo konkurse, ministerija neatskleidžia.  „Dalyviai galutinius pasiūlymus pateikė lapkričio 11 dieną. Gauti visų šešių atrinktų dalyvių pasiūlymai“, – teigiama BNS atsiųstame KAM komentare.

Didžiuosiuose miestuose išaugus centralizuoto šildymo kainoms, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas teigia, kad tai iš esmės lemia didelę įtaką turintys nepriklausomi šilumos gamintojai. „Didžiuosiuose miestuose didelę įtaką turi NŠG, kuriems padidėjus šilumos poreikiui nebelieka praktiškai konkurencijos, pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje, ir tada yra galimybė didinti šilumos kainą.

Krovininio-keleivinio kelto „Antej“, skirto pervežti riedmenims, apkrovas galėjo paveikti Lietuvos ir Baltarusijos sienos uždarymas – keltas nebeturi laisvų vietų artimiausiems reisams iš Kaliningrado į Rusiją, vilkiko su priekaba gabenimo kaina pakilo iki 1,65 tūkst. eurų, rašo portalas „Verslo žinios“. Pasak jo, Kaliningrado tranzitas vyksta per pasienio punktą Medininkai–Kamenyj Log, čia išsirikiavusi ilga sunkvežimių eilė, o Kaliningrado vežėjai neturi jokio pranašumo.

Baltarusijoje įstrigus maždaug tūkstančiui vilkikų ir puspriekabių bei dėl to nepatenkintiems vežėjams svarstant Lietuvoje blokuoti kelius, premjerė sako, kad tokia priešiškose valstybėse veikiančio verslo reakcija yra perdėta bei nesąžininga. Inga Ruginienė pabrėžia, jog vežėjai turėjo įsivertinti galimas rizikas bei joms pasiruošti. „Vežėjų perdėtas emocinis fonas yra šiek tiek nesąžiningas.

Skatinant žemdirbius labiau drausti augalus ir pasėlius Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Žemės ūkio ministerijos siūlymo padidinti draudimo įmokų kompensacijas. Ministerija siūlo numatyti, kad ūkininkams, apdraudusiems augalus ir pasėlius, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, būtų kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, o ne 50 proc., kaip yra dabar.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl papildomos 60 mln. eurų ES paramos netaršiam viešajam transportui – ji būtų skiriama iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). Kaip nurodo Finansų ministerija, siekiant spartinti ES lėšų investavimą norima sudaryti galimybę pasirašant sutartis prisiimti daugiau įsipareigojimų ir viršyti projektams įgyvendinti skirtas ES lėšas. Ministerija siūlo leisti 60 mln.

Ko gero, daugelis sutiks, kad iš sveikatos priežiūros paslaugų brangiausiai gyventojams atsieina susitvarkyti dantis. Odontologijos paslaugoms lietuviai išleidžia šimtus ar ir tūkstančius eurų. Tačiau ne visi žino, kad dalis šių paslaugų gali būti kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Vilnietis Karolis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad šiemet po kelių metų pertraukos nusprendė vėl pasitvarkyti dantis.

Atšalus orams namų neturintys asmenys ieško kur prisiglausti, kad nesušaltų. Neretai šaltuoju metų sezonu jie apsigyvena daugiabučių rūsiuose ar net laiptinėse. O senbuviams tai sukelia ne tik diskomfortą, bet kartais ir pridaro nuostolių. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Rima (vardas pakeistas), kuri papasakojo apie savo ir kaimynų kovą su laiptinėje apsigyvenusiu benamiu. Anot moters, vieni iš kaimynų į laiptinę nuolat įleidžia benamį, kuris įvairiais būdais ją teršia.

Dažnai prasidėjus statyboms geri norai baigiasi ties vidaus įrengimu. Jei dar būstą įsigyti pinigų užtenka, tai jau pradėjus įsirenginėti vidų pradedama taupyti. Deja, dažniausiai visai ne ten, kur reikėtų. Kaip nesuklysti ir teisingai susidėlioti vidaus apdailos darbus?  Apie tai – TV6 laidos „Statybų gidas“ tinklalaidėje „Statybų gidas“!  „Aš dažnai mėgstu sakyti, kad statybos prasideda nuo projektavimo.

Seimas nesutiko iki 2027-ųjų sausio atidėti nuo kitų metų įsigaliosiančio vadinamojo cukraus mokesčio.  Ši Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos nario  Rimo Jono Jankūno iniciatyva parlamento salėje nesulaukė pritarimo po pateikimo ir buvo atmesta.  Už jo pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 34, susilaikė 24 tautos atstovai.

Kauno valdžia teisėtai pripažino statybų bendrovę „Autokausta“ maždaug 92 mln. eurų vertės M. K. Čiurlionio koncertų rūmų statybos rangovo konkurso nugalėtoja.  Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 11 dieną atmetė antroje vietoje likusios statybų bendrovės „Infes“ skundą konstatavęs, jog konkurso nugalėtojos pasiūlymas atitiko jo sąlygas.

Seimas imasi svarstyti, ar nuo kitų metų didinti akcizus elektroninėms cigaretėms bei kaitinamojo tabako gaminiams, taip siekiant pažaboti šių rūkalų vartojimą ir papildyti gynybos biudžetą. Devyni Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai e. cigaretėms nuo kitų metų ragina taikyti 1,5 euro už mililitrą jų skysčio, o kaitinamajam tabakui – 100,6 euro už 1 tūkst. vienetų akcizo tarifą.

Prasidėjus lapkričiui, vitrinos jau pradeda puoštis Kalėdoms, o miestus vis stipriau apgaubia automobilių spūstys, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pastebi draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė, vairuotojų išbandymai nesibaigia keliuose – vis dažniau incidentai fiksuojami ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie automatinių užtvarų. Iš pirmo žvilgsnio paprastos situacijos čia neretai baigiasi nemaloniais ir brangiai kainuojančiais nuostoliais.

Vilniaus miesto savivaldybei siūlant nuo kitų metų sumažinti komerciniam nekilnojamajam turtui (NT) taikomus mokesčius, o pirmajam gyventojų būstui taikyti mažiausią tarifą, Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl to savivaldybės biudžeto pajamos iš NT mokesčio išliktų tokios pat, kaip ir šiemet – sudarytų apie 67 mln. eurų.

Parlamentarai svarstys Seimo nario Algirdo Syso siūlymą banderolėmis ženklinti elektroninių cigarečių skystį.  Antradienį už tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas balsavo 75 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, o 3 Seimo nariai susilaikė. Akcizų įstatymo pataisomis siekiama išplėsti 69 jo straipsnį ir privalomą žymėjimą banderolėmis taikyti ne tik kaitinamojo tabako produktams, bet ir elektroninių cigarečių skysčiui.

Turto banko aukcione už patalpas su 0,15 hektaro ploto žemės sklypu sostinės Naujamiestyje antradienį pasiūlyta 1,4 mln. eurų – 11,1 proc. daugiau nei pradinė kaina (1,2 mln. eurų).  Erdvės pastate Algirdo gatvėje 19 tinkamos investicijai arba konversijai, nes viršutiniai aukštai pritaikyti būstui, teigia bankas.  Aukciono skelbime nurodyta, kad patalpos yra 1978 metų statybos pastato rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, o jų bendras plotas yra 1,2 tūkst. kv. metrų.

Šiaulių apygardos teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Šiauliuose ir Kaune veikiančios sveikatos priežiūros, estetikos ir grožio paslaugas teikiančios įmonės „Beladerma“ direktorė Indrė Domarkaitė-Jakovlevė pripažinta kalta dėl apgaulingo finansinės apskaitos organizavimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo.  Kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, moteriai skirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 tūkst.

Seimas antradienį apsvarstęs pritarė pataisoms, kuriomis siūloma įpareigoti rūkalų gamintojus ir prekybininkus pateikti informaciją, kur rūkyti norintys žmonės galėtų kreiptis pagalbos.     Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo 84 Seimo nariams balsavus už, ir septyniems susilaikius palaikė tokias Vyriausybės parengtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas. Dėl jų priėmimo Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.

Seimas ėmėsi svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma atsisakyti reikalavimo verslui, teikiančiam ar gaunančiam paramą (labdarą), teikti mėnesio ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), skelbia Finansų ministerija. Už projektą po pateikimo balsavo 77 ir susilaikė 2 parlamentarai. „Atsisakome perteklinių reikalavimų ir mažiname administracinę naštą verslui.

Rusijos prekių eksportas į Europą per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 15,7 proc., o importas iš Europos – 5,0 proc., skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federaline muitine. Eksportas į Europą per pirmus devynis šių metų mėnesius įvertintas 42,3 mlrd. JAV dolerių, importas iš Europos – 51,5 mlrd. dolerių. Visas Rusijos prekių eksportas palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 4,6 proc. iki 302,8 mlrd. dolerių, importas – 1,0 proc. iki 201,1 mlrd. dolerių.

Seimas linksta įteisinti naujas priemones, kaip riboti elektroninių cigarečių bei rūkomųjų žolinių gaminių prieinamumą. Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė tiek opozicijos, tiek valdančiųjų frakcijų parengtoms Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisoms. Jomis norima uždrausti mobiliosiose programėlėse ir socialiniuose tinkluose skelbti pranešimus apie e. cigarečių, jų pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių pardavimą.

Seimas svarstys siūlymą, kad Vyriausybė nuo kitų metų galėtų riboti be importo akcizų iš dalies trečiųjų šalių į Lietuvą vilkikų bakuose įvežamus degalus. Šiam Finansų ministerijos siūlymui antradienį pirmu balsavimu pritarta Seime – už buvo 78 ir susilaikė 7 parlamentarai.

Bent kelis kartus per mėnesį finansinį nerimą jaučia 64 proc. jaunų (18–29 m.) Lietuvos gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. „Nors finansinis nerimas yra ganėtinai plačiai paplitęs tarp jaunų žmonių, gera žinia ta, kad jį bent kelissyk per mėnesį nurodo patiriantys 7 proc. punktais mažiau respondentų nei 2023 m., kada pirmą kartą uždavėme šį klausimą“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerijai surengti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl padėties normalizavimo ir visiško pasienio kontrolės punktų veiklos atkūrimo. Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka nurodė užsienio reikalų ministrui Maksimui Ryženkovui organizuoti derybas su už padėtį pasienyje atsakingais Lietuvos pareigūnais.

Seime skinasi kelią siūlymas atleisti nedidelių saulės, vėjo ar hibridinių parkų plėtotojus nuo vadinamosios gamybos įmokos, kurias jie moka aplink parkus gyvenančioms bendruomenėms.  Be to, siūloma, kad lėšos būtų išmokamos 1,5 kilometro spinduliu aplink elektrinę gyvenantiems žmonėms ar bendruomenėms, o ne 5 kilometrų, kaip yra dabar.

Lietuvai dar kartą kreipusis į Minską, kad jos įmonių vilkikai būtų įleisti į šalį per Vyriausybės laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, Baltarusija pareiškė, kad to nedarys, kol Lietuva atvers sieną. Kaip skelbia baltarusių portalas „Nashaniva“, Lietuvos vilkikams neleidžiama išvažiuoti iš Baltarusijos, bet jų vairuotojai gali išvykti iš šalies.

 Nuo 2026-ųjų Kauno miesto komercinis nekilnojamasis turtas (NT) bus apmokestintas mažesniu ir minimaliu galimu 0,5 proc. tarifu, apleisti NT objektai – 5 proc. tarifu, antradienį nusprendė Kauno miesto savivaldybės taryba. Nuo 2020-ųjų galioja Kaune galioja nauji NT mokesčio tarifai. Šiuo metu apleistas ir neprižiūrimas NT mieste apmokestinimas 3 proc. tarifu, tad savivaldybė nusprendė jį didinti. Tuo metu bendrai NT Kaune dabar taikomas 1 proc. apmokestinimas, daliai turto – 0,7 proc.

Dauguma Lietuvos gyventojų šiemet šventiniam stalui planuoja išleisti ne daugiau nei 150 eurų, rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu atlikta naujausia visuomenės nuomonės apklausa. „Vienu pagrindinių švenčių akcentų neabejotinai išlieka kalėdinis meniu, kuriam 29 proc. šalies gyventojų planuoja skirti iki 100 eurų, pernai tokią sumą išleisti planavo 36 proc. gyventojų. Šiek tiek didesnį biudžetą – nuo 101 iki 150 eurų – kalėdinėms vaišėms planuoja skirti 22 proc.

Baltarusijai neišleidžiant maždaug tūkstančio ten įstrigusių Lietuvos vilkikų, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ prezidentas teigia neatmetantis, jog Lietuvoje likę vairuotojai blokuos kelius. Vis dėlto Erlandas Mikėnas sako, kad asociacija nesiekia imtis kraštutinių priemonių, tačiau, anot jo, vežėjai yra pikti ir apie tai spręs trečiadienį kongrese.

Per šių metų spalį Lietuvoje buvo iš viso įregistruoti 1 937 elektromobiliai. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, tai 1 proc. daugiau nei rugsėjį, kai buvo įregistruoti 1 848 elektromobiliai, ir 59,9 proc. daugiau nei prieš metus.   LEA duomenimis, iš visų šalyje registruotų elektromobilių 1 004 buvo grynieji elektromobiliai, o 844 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Taip pat spalį įregistruotas 71 lengvasis krovininis elektromobilis – tai 4,4 proc.

Jau nuo kitų metų pradžios įsigalioja II pakopos pensijų reforma, kuri per du metus gyventojams leis atsiimti iki tol sukauptas lėšas. Ekonomistai jau skaičiuoja, kiek pinigų neteks pensijų fondai ir kiek atsiimtų lėšų bus tiesiog panaudotos vartojimui.   SEB bankas prognozuoja, kad kitąmet II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kitais metais būsto rinkos aktyvumas bus nemažas, tačiau būsto įperkamumas mažės, nes kainos didėja sparčiau nei gyventojų pajamos. „Jei žiūrėsime Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje kainos, išskyrus Vilniuje, jau padidėjusios 14 proc. – gerokai daugiau nei auga darbo užmokestis ar kitos pajamos“, – naujausių makroekonominių prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

Seime svarstant kitų metų biudžetą, koalicinės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo numatyti didesnį finansavimą viešojo saugumo sektoriui. Kitu atveju, kartoja politikas, „aušriečių“ frakcija gali nepalaikyti valdančiųjų pateikto biudžeto projekto.  „Deja, biudžetas buvo pateiktas ne toks, koks buvo suderintas. Skaičiai skiriasi beveik 300 mln. eurų. Natūralu, kad sprendimas mūsų frakcijos netenkina. Buvo aiškiai pasakyta, kam turi būti sudėti prioritetai.

Sveikatos priežiūros, estetikos ir grožio paslaugas teikiančios įmonės direktorei už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teismas Šiauliuose ir Kaune veikiančios įmonės direktorei skyrė 15 tūkst. eurų baudą, bet kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, bauda sumažinta trečdaliu.

Sėkminga Kinijos elektromobilių plėtra turi ir tamsiąją pusę. Šalies draudimo kompanijos skambina pavojaus varpais – naujos kartos energetinių transporto priemonių (NEV) draudimas joms yra visiškai nuostolingas. Nors įmokos už elektromobilius jau dabar yra gerokai didesnės nei už įprastus automobilius, griežti valstybiniai reguliavimai neleidžia draudikams pakelti įkainių tiek, kad padengtų patiriamus nuostolius.

JAV ekonomika lieka gana atspari, Euro zona kitąmet augs truputį lėčiau negu šiemet. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų artimiausiais ketvirčiais neturėtų keisti. 2025 metų Lietuvos BVP prognozę truputį sumažiname, o kitų metų – minimaliai padidiname. Kitos Baltijos šalys Lietuvą pagal ūkio plėtros tempą pasivys ne anksčiau negu 2027 metais, rašomas SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai dar kartą kreipusis į Minską, kad jos įmonių vilkikai būtų įleisti į šalį per Vyriausybės  laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia dar laukianti atsakymo į prašymą.  VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad tarnybos vadas Rustamas Liubajevas pirmadienio vakarą kreipėsi į Baltarusijos vyriausiąjį sienos su Lietuva įgaliotinį.

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų lietuvių bent kelis kartus per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau iš tiesų priežastys yra daug kompleksiškesnės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius duomenis rodo banko „Swedbank“ užsakymu 2025 m. rugsėjo 29 d. atlikta reprezentatyvi 18–29 metų amžiaus gyventojų apklausa.

SEB mažina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,5 proc., o kitų metų augimo prognozę gerina iki 3,2 proc., skelbiama naujausioje banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Rugpjūtį prognozuota, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o kitąmet – 3,1 proc. Šių metų ekonomikos augimo prognozės mažinamos dėl prastesnio nei tikėtasi trečiojo metų ketvirčio BVP rezultato. Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų siekti 3,5 proc.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., rašoma pranešime spaudai.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį išliko Estijoje, o mažiausia buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiami duomenys. Vartojimo prekių ir paslaugų brangimas per metus praėjusį mėnesį spartėjo Lietuvoje ir Latvijoje, lėtėjo Estijoje. Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu, pakilo 4,1 proc., Latvijos – 4,3 proc., Estijos – 4,6 procento.