Kodėl taip nutiko? Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų – azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ). Didžioji dalis šių teršalų kyla iš senų, dyzelinu varomų automobilių – tų pačių, kuriais kasdien užkemšamos miestų gatvės.
Iš EK dokumentų matyti, kad Lietuva įsipareigojimų nesilaiko nuo 2020 metų. Per tuos metus EK ne kartą siuntė įspėjimus ir teikė pastabas, tačiau duomenys rodo, kad padėtis nepagerėjo.
EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė apie Lietuvai (t.y. visiems mokesčių mokėtojams) gręsiančias baudas nekalba. Tačiau leidžia suprasti, kad byla yra rimta.
„Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad vykstant pažeidimo procedūros nagrinėjimui, Europos Komisija nekomentuoja, kokią šalis daro pažangą, ir iš anksto nespekuliuoja dėl tolimesnių veiksmų“, – aiškina E. Striungytė.
Vis dėlto jeigu teismas pripažins, kad Lietuva pažeidė taisykles, baudos gali būti reikšmingos. Kitoms ES šalims tokiais atvejais jos jau ne kartą siekė milijonus eurų.
Įvardijo keturias tikrąsias taršos priežastis
Aplinkos ministerija neslepia – EK sprendimas siųsti Lietuvą į ES Teisingumo Teismą yra rimtas įspėjimas, kad šalis per ilgai delsė spręsti taršos problemas.
Ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė sako, kad tai nėra vien Aplinkos ministerijos reikalas. Už oro taršos mažinimą atsakingos net keturios ministerijos – Susisiekimo, Energetikos, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų.
Ministerija įvardija keturias priežastis, kodėl Lietuva taip ilgai strigo su oro tarša:
- Didžioji dalis pavojingų teršalų išmetam būtent mūsų automobiliai, ypač dyzeliniai. Kitaip tariant – kasdien važiuojame, kasdien ir teršiame.
- Teršalų atsiranda gaminant ar sandėliuojant kurą, naudojant dažus, lakus, kitus garuojančius produktus. Prie taršos prisideda ir namų ūkiai, kai šildymui naudojamas iškastinis kuras.
- Lietuvoje važinėja vieni seniausių automobilių Europoje. Žmonės vis dar renkasi dyzelinius automobilius, nors dyzelinas net brangesnis už benziną. Tai reiškia, kad keliuose dominuoja seni, daug teršiantys automobiliai.
- Lietuva ilgai vengė riboti taršių automobilių registraciją. Nebuvo priemonių, kurios žmones skatintų rinktis švaresnį transportą. Tuo pat metu pramonė ir gyventojai vartojo vis daugiau produktų, išskiriančių lakiąsias medžiagas.
Žada taisyti padėtį, bet laikas spaudžia
Po EK sprendimo Lietuva skubiai peržiūri Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Tačiau iš keturių atsakingų ministerijų siūlymus pateikė tik viena – Susisiekimo ministerija.
„Reikalingas visų indėlis“, – sako A. Semėnė ir priduria, kad atnaujintą planą Vyriausybė turėtų patvirtinti iki kitų metų vidurio, o vasarą jis bus perduotas EK.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad transporto politiką formuoja Susisiekimo ministerija, tačiau jie patys žada tęsti jau veikiančias priemones:
- skatinti mažiau taršių automobilių ir elektromobilių įsigijimą;
- plėsti viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą;
- didinti alternatyvių degalų – pavyzdžiui, biometano – tinklą;
- didinti elektrinių traukinių skaičių ir daugiau krovinių vežti ne vilkikais, o traukiniais.
Ar bus naujas taršos mokestis?
Nors EK savo rakomendacijose ne kartą ragino išplėsti dabartinį vienkartinį automobilių registracijos mokestį (jo dydis priklauso nuo automobilio CO2 emisijos), Aplinkos ministerija kol kas vengia konkrečių pažadų.
„Šiuo metu teikti siūlymų dėl mokesčio peržiūros ar naujo mokesčio įvedimo neplanuojama“, – komentuoja A. Semėnė.
Tačiau ji priduria, kad ateityje situacija gali keistis. Jei šalyje atsiras geresnis viešasis transportas, daugiau įkrovimo stotelių ir realių judumo alternatyvų, taršos mokestis gali vėl atsidurti darbotvarkėje. Bet tik tada, kai jis „neapsunkins mažiausiai pasiturinčių“.
O kalbėdama apie galimas baudas, ministerijos atstovė išlieka lakoniška:
„Šiuo metu per anksti prognozuoti, kokios galimos sankcijos.“
Rėžė be užuolankų – metų metus nieko nedarėme
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius nesaldina situacijos.
„EK kreipimasis į ES Teisingumo Teismą yra objektyvus Lietuvos iki šiol dirbusių Vyriausybių blogo darbo įvertinimas“, – sako jis.
Ir paaiškina labai aiškiai, kur yra problema.
„Pagrindinė priežastis akivaizdi – tragiška situacija transporto sektoriuje. Automobilių daugėja, jų keliuose ir miestuose vis daugiau, parkas – senas, vyrauja dyzeliniu varomos transporto priemonės“, – pasakoja M. Nagevičius.
Jo teigimu, problema ne nauja – ji tiesiog ilgai ignoruota. Lietuvoje:
- automobilių vis daugėja;
- didžioji dalis jų – seni ir taršūs;
- dyzelinas yra vienas pigiausių ES, todėl žmonės renkasi jį toliau;
- nėra taršos mokesčio,
- ribojimai dyzeliniams automobiliams miestų centruose – beveik neegzistuojantys (veikia tik Kaune);
- parama atsinaujinantiems degalams – per maža ir padrika.
„Lietuvoje beveik nieko nedaroma tam, kad neapsimokėtų eksploatuoti senus dyzelinius automobilius“, – konstatuoja specialistas.
Palaiko taršos mokestį
Pasak M. Nagevičiaus, jei valstybė būtų rodžiusi aiškias ir nuoseklias pastangas mažinti taršą, Europos Komisija greičiausiai nebūtų ėmusis griežčiausių veiksmų. Dabar gi Lietuva ilgus metus stebėjo situaciją iš šalies.
Jis pabrėžia – kol žmonių pajamos auga, jie perka didesnius, galingesnius automobilius. Todėl vien efektyvesnių automobilių rinkai neužtenka – tarša nemažėja. Ekspertas remia taršos mokestį.
„Automobilių taršos mokestis yra tikrai geras EK siūlymas. Kitaip nei akcizo kėlimas, automobilių taršos mokestis turi mažesnes neigiamas socialines pasekmes“, – pasisako jis.
M. Nagevičius pateikia pavyzdžių – lengvatos biometanu ar elektra varomam komerciniam transportui – geras žingsnis, bet vien jų nepakanka. Reali pažanga prasidės tik tada, kai seną dyzelį išlaikyti taps brangu.
Nors situacija rimta, M. Nagevičius ramina – baudos Lietuvai dar negresia rytoj.
„Iki finansinių sankcijų kol kas dar toli“, – tikina jis.
Tačiau perspėja – jei Lietuva nesiims realių veiksmų, baudos taps neišvengiamos.
Pirmiausia reikia sulaukti Teisingumo Teismo sprendimo. Po jo Lietuvai dar bus paliktas laikas ištaisyti pažeidimus. Tik jei pokyčių nebus, gali pradėti ryškėti reali finansinės atsakomybės grėsmė.
Ekspertas pabrėžia, kad taršos mažinimas neturėtų būti daromas tik todėl, kad to reikalauja ES. Tai – tiesiog mūsų pačių gerovės klausimas.
Jis primena, ką duoda švaresnis oras:
- žmonės mažiau serga,
- mažiau kainuoja sveikatos priežiūra,
- miestuose lengviau kvėpuoti,
- mažėja priklausomybė nuo importuojamos naftos,
- stiprėja šalies ekonomika.
„Tai visų pirma mums turėtų rūpėti patiems. Tiesiog reikia susitarti tarpusavyje dėl prioritetų“, – apibendrina M. Nagevičius.


