„Tomahawk“ raketų Kyjivas, greičiausiai, nesulauks: „Reuters“ atskleidė priežastį
JAV prezidento Donaldo Trumpo noras perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, labai tikėtina, liks neįgyvendintas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu ir trimis kitais su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Kaip pažymi agentūra, to priežastis – dabartinės „Tomahawk“ raketų atsargos yra skirtos JAV laivynui ir kitoms reikmėms.
Sekmadienį JAV viceprezidentas J.D. Vance‘as pareiškė, kad Vašingtonas svarsto Ukrainos prašymą gauti tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, kurios galėtų padaryti didelę žalą giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą.
Trečiadienį „Reuters“ pranešė, kad JAV suteiks Ukrainai žvalgybos informaciją apie tolimus energetikos infrastruktūros taikinius Rusijoje.
Tačiau JAV pareigūnas ir šaltiniai, susipažinę su „Tomahawk“ raketų tiekimu, abejojo, ar įmanoma suteikti kreiserines raketas, kurių veikimo nuotolis yra 2500 kilometrų.
Nors JAV pareigūnas pabrėžė, kad šių ginklų, kuriuos kariuomenė dažnai naudoja sausumos puolimo misijoms, netrūksta, JAV pasiūlė Kyjivui tiekti kitus trumpesnio nuotolio ginklus.
Pareigūnas sakė, kad JAV gali svarstyti galimybę leisti Europos sąjungininkams įsigyti kitus tolimojo nuotolio ginklus ir tiekti juos Ukrainai, tačiau mažai tikėtina, kad Ukrainą gaus „Tomahawk“ raketas.
Putinas apkaltino Ukrainą atakomis aplink Zaporižios atominę elektrinę
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Kyjivą atakomis aplink Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę ir perspėjo, kad Maskva gali atsakyti tuo pačiu.
„Jie vis dar turi veikiančias atomines elektrines. Kas trukdo mums atsakyti tuo pačiu? Leiskite jiems apie tai pagalvoti“, – sakė Kremliaus šeimininkas, atsakydamas į klausimą apie Zaporižios AE, kuri nuo praėjusios savaitės yra atjungta nuo elektros tinklo.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie galimą grėsmę, sakydamas, kad padėtis Zaporižios AE yra kritinė.
„Dėl Rusijos atakų elektrinė buvo atjungta nuo (...) elektros tinklo. Jai elektra tiekiama iš dyzelinių generatorių“, – sakė V. Zelenskis, bet pridūrė, kad vienas iš atsarginių generatorių sugedo.
Praėjusią savaitę Rusija, kuri dėl atakos prieš elektrinę apkaltino Kyjivą, paskelbė, kad ji gauna atsarginį elektros energijos tiekimą.
Zaporižios atominę elektrinę Rusija perėmė į savo rankas pirmosiomis 2022 metais pradėto karo savaitėmis.
V. Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ji oro smūgiais trukdo remontuoti elektros tiekimo linijas, sakydamas, kad „tai kelia grėsmę absoliučiai visiems“.
Šeši elektrinės reaktoriai, kurie iki karo gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros energijos, buvo išjungti Maskvai perėmus valdžią.
Tačiau elektrinei reikia elektros, kad būtų palaikomos aušinimo ir saugos sistemos, neleidžiančios reaktoriams išsilydyti.
Putinas: Rusija ir JAV turi skirtumų, bet tai „normalu didelėms šalims“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė siekiantis visiškai atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Savo pagrindinėje užsienio politikos kalboje jis pristatė save kaip taikos tarpininką ir pagyrė Donaldo Trumpo administracijos požiūrį, esą ši „atvirai reiškė savo nuomonę be veidmainystės“. V. Putino teigimu, tik bendromis pastangomis galima atkurti pasaulio pusiausvyrą ir harmoniją.
Putinas ciniškai prabilo apie karą Ukrainoje: rusams „skaudu“, bet kalta Europa
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Valdajaus forume, vėl pabiro melagingais ir ciniškais pareiškimais apie karą Ukrainoje. Jis veidmainiškai teigė, esą rusams „skaudu stebėti ukrainiečių kančias“, kaltino Europą dėl konflikto eskalacijos ir netgi pareiškė, kad Rusijai du kartus buvo atsisakyta priimti į NATO, rašo „Unian“.
Putinas prakalbo ape Rusijos atsaką Europai: „Atidžiai stebime militarizaciją“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „reikšmingą“ atsaką į „Europos militarizaciją“.
„Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją“, – Pietų Rusijoje vykstančiame užsienio politikos forume sakė jis.
Von der Leyen paskelbė naują ES programą, suteiksiančią Ukrainai technologinį pranašumą kare
Europos Sąjunga netrukus planuoja pradėti programą, kuri suteiks Ukrainai technologinį pranašumą mūšio lauke.
Apie tai platformoje „X“ pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Netrukus pradėsime naują programą, suteiksiančią Ukrainai technologinį pranašumą, kurio jai reikia mūšio lauke“, – rašė U. von der Leyen.
Ji pabrėžė, kad ES tikslas yra užtikrinti, kad Ukraina būtų stipri ir laisva.
„Rusija turi žinoti, kad ES ir jos partneriai turi valios ir priemonių toliau remti Ukrainą, kol bus pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė U. von der Leyen.
Ji taip pat pabrėžė, kad ES toliau bendradarbiauja su Ukraina dėl šios šalies ateities Europos Sąjungos sudėtyje.
„Būtent tai turime omenyje sakydami šiandien, rytoj ir tiek, kiek reikės“, – sakė U. von der Leyen.
Šiandien Kopenhagoje vyksta Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame kartu su kitų šalių vadovais dalyvauja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Zaporižios AE likimas kelia nerimą: Ukraina pranešė apie Rusijos planus
Rusija ruošiasi perimti kontrolę – Ukraina perspėja dėl planų prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie jos elektros tinklo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, didžiausia Europoje atominė elektrinė jau aštuonias dienas atjungta nuo išorinio elektros tiekimo, o jos veikimą šiuo metu palaiko avariniai generatoriai.
Ukrainos danguje – naujas pavojus: Rusijos raketos tapo dar pavojingesnės
Rusija veikiausiai modifikavo prieš Ukrainą naudojamas balistines raketas, kad jos galėtų apeiti oro gynybos sistemą „Patriot“, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais.
Orbanas netikėtai pratrūko: mes stipresni už Rusiją ir pademonstravo, kiek galingesni
Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime nuskambėjo netikėti žodžiai iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų. Vienu sakiniu jis pribloškė dalyvius ir pademonstravo retai matomą drąsą – pareiškė, kad Europa yra stipresnė už Rusiją. Jo pasisakymą įvertino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tačiau kartu priminė, kad Rusijos karas su Ukraina – tai visos Europos karas.
Dalyvaudamas Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, Vengrijos ministras pirmininkas paaiškino, kuo ir kodėl, jo nuomone, Europa yra stipresnė už Rusiją, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Geraščenko“.
Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas pagyrė vengrų kolegos argumentus, tačiau taip pat priminė, kad Rusijos karas su Ukraina yra visos Europos karas.
„Rusijos pergalės pasekmės būtų itin pavojingos Europai ir visam Vakarų pasauliui. Todėl tai – ir mūsų karas. Lenkijoje niekas tuo neabejoja“, – pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais
Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė karo belaisviais, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Abi pusės paleido po 185 žmones.
Tai dar vienas iš virtinės apsikeitimų, kurie vyksta nepaisant to, kad nėra pažangos siekiant užbaigti konfliktą.
Rusijos gynybos ministerija per „Telegram“ pranešė, kad Ukraina grąžino 185 rusų karius.
Ukraina kol kas nepranešė apie mainus.
„Bloomberg“: Merzas išbarė Orbaną
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Kopenhagoje vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu išbarė Viktorą Orbaną, rašo „Bloomberg“.
Jis apkaltino Vengrijos ministrą pirmininką sužlugdžius diskusijas dėl bloko saugumo poreikių.
Apsižodžiavimas įvyko diskusijos metu, kurioje buvo svarstoma, kaip ES galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos grėsmių ir paremti Ukrainą, sako leidinio šaltiniai.
V. Orbanas pasinaudojo savo veto teise, kad sutrukdytų sankcijų Rusijai įvedimą, priešinasi Ukrainos siekiui įstoti į ES. Tuo pačiu metu Europa stengiasi susitarti dėl planų atkurti savo gynybą, mat pastaraisiais mėnesiais padaugėjo Rusijos vykdomų oro erdvės pažeidimų.
„Tai buvo intensyvus, ypač įdomus Europos viršūnių susitikimas“, – trečiadienį vėlai vakare apie susitikimą kalbėjo V. Orbanas.
„Financial Times“: Rusija rado būdą apeiti Ukrainos „Patriot“ sistemas
Besitęsiantys žiaurūs Rusijos oro antpuoliai rodo, kad Maskvai pavyko modifikuoti savo raketas, kad jos išvengtų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos, rašo „Financial Times“, skelbia „Ukrainska Pravda“.
„Šią vasarą prieš Ukrainos dronų gamintojus nukreipti smūgiai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip Rusija patobulino savo balistines raketas, kad galėtų veiksmingiau kovoti su amerikiečių „Patriot“ baterijomis“, – teigia leidinys.
„Financial Times“ duomenimis, Rusija greičiausiai modifikavo savo sistemą „Iskander-M“, kuri paleidžia raketas. Jų nuotolis siekia iki 500 km. Manoma, kad rusai taip pat modifikavo balistines raketas „Kinžal“, galinčias nuskristi iki 480 km. Dabar šios raketos skrenda tipine trajektorija, o tada keičia kursą ir sminga dideliu kampu arba atlieka manevrus, kurie „suklaidina ir apeina“ „Patriot“.
„Tai keičia žaidimo taisykles Rusijai“, – leidiniui teigė vienas buvęs Ukrainos pareigūnas.
Kyjivas susiduria su oro gynybos raketų gabenimo iš JAV sulėtėjimu. Ukrainos balistinių raketų perėmimo lygis vasarą pagerėjo, rugpjūtį pasiekė 37 proc., bet rugsėjį nukrito iki 6 proc., nepaisant mažesnio paleidimų skaičiaus, rašo „Financial Times“.
Leidinys taip pat skelbia, kad šią vasarą raketos stipriai apgadino bent keturias dronų gamyklas Kyjive ir jo apylinkėse.
Anot leidinio, „Patriot“ raketos yra vienintelės Kyjivo arsenale, galinčios numušti Rusijos balistines raketas.
„Maskvos sparnuotosios raketos gali būti numuštos naudojant mažiau pažangias oro gynybos priemones, tačiau, pareigūnų teigimu, atnaujinimai šią užduotį padarė sudėtingesnę“, – rašo leidinys.
Anot Vakarų pareigūno, kalbėjusio leidiniui, pirmasis požymis, kad rusai modernizavo raketas, buvo tas, kad jų raketų perėmimų sumažėjo. Taip pat pastebėtas dėsningumas, kad raketos galutinėje fazėje elgiasi kitaip – nukrypsta nuo pirminės trajektorijos.
Šio pareigūno vertinimą patvirtina ir specialiojo JAV gynybos žvalgybos agentūros generalinio inspektoriaus ataskaita, apimanti laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. Dokumente nurodyta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „turėjo sunkumų nuosekliai naudoti „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemas, siekdamos apsiginti nuo Maskvos balistinių raketų, dėl neseniai Rusijos atliktų taktinių patobulinimų, ypač patobulinimų, kurie leidžia jos raketoms keisti trajektoriją ir manevruoti, o ne skristi tradicine balistine trajektorija“.
Pasak Vakarų ir Ukrainos pareigūnų, Ukraina dalijasi duomenimis apie „Patriot“ naudojimą su Pentagonu ir amerikiečių priešlėktuvinės gynybos sistemų gamintojais. Šie duomenys naudojami atnaujinimams, kurie būtini norint neatsilikti nuo Rusijos daromų pakeitimų. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad šie patobulinimai dažnai atsilieka nuo Maskvos atnaujinimų.
Zelenskis patvirtino – kalbėjosi su Trumpu dėl ilgojo nuotolio raketų sistemų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie galimybę suteikti Ukrainai didelio nuotolio raketų sistemas, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Mes kalbėjomės su Jungtinėmis Valstijomis. Esam labai dėkingi prezidentui Trumpui už šį pokalbį. Praeitą kartą turėjom tikrai labai gerą, labai produktyvų dialogą. Kalbėjomės apie didelio nuotolio ginklų sistemas“, – nurodė V. Zelenskis.
Pasak jo, kol kas nėra jokio sprendimo šiuo klausimu.
„Pažiūrėsime. Viskas priklausys nuo jo (Trumpo – red. past.) sprendimo. Tai svarbu“, – apibendrino Ukrainos prezidentas.
Estijos kariuomenės vadas: nenumušti Rusijos naikintuvų buvo teisingas žingsnis
Estijos kariuomenės vadas Andrusas Merilas teisinga ir derama pavadino savo šalies ir NATO reakciją į incidentą, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę.
„Aš tvirtinu, jog būtų buvusi strateginė klaida juos šį kartą numušti. Padariniai mums būtų buvę kur kas blogesni nei diplomatinė sėkmė, kurią pasiekėme išsprendę šį incidentą. Ir daugelis mūsų sąjungininkų tokio žingsnio tikriausiai būtų nesupratę“, – kalbėjo A. Merilas interviu Estijos televizijai.
Estijos duomenimis, rugsėjo 19 d. trys ginkluoti rusų naikintuvai MiG-21 virš Baltijos jūros įsiveržė į Estijos oro erdvę ir čia išbuvo 12 minučių. Dėl to Talinas paprašė skubaus JT Saugumo Tarybos posėdžio bei konsultacijų su sąjungininkais pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį.
Nepaisant incidento, bendras grėsmės Estijai vertinimas, anot A. Merilo, nepakito. Konvencinio karinio smūgio rizika nepadidėjo, sakė jis.
Macronas: Europa turi didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Europą imtis suderintų veiksmų prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir sekti jo šalies pavyzdžiu sulaikant laivus, kurie naudojami Vakarų sankcijoms apeiti bei Maskvos karui Ukrainoje finansuoti.
„Labai svarbu didinti spaudimą šiam šešėliniam laivynui, nes tai akivaizdžiai sumažins galimybes finansuoti šį karą“, – lyderių susitikime Danijoje sakė Prancūzijos prezidentas po to, kai Prancūzija anksčiau šią savaitę sulaikė į juodąjį sąrašą įtrauktą, su Rusija susijusį tanklaivį.
„Labai svarbu (sulaikyti šiuos pasenusius tanklaivius – ELTA), nes sulaikydami šiuos laivus, kad ir tik kelioms dienoms ar savaitėms, ir priversdami juos organizuoti veiklą kitaip, jūs sunaikinate jų verslo modelį“, – pridūrė E. Macronas.
Kaip trečiadienį rašė ELTA, Prancūzijos valdžios institucijos antradienį pradėjo tyrimą dėl laivo, kuris, kaip įtariama, pažeidė sankcijas, ir priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. Su Benino vėliava plaukiojantis tanklaivis „Boracay“ yra įtrauktas į Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijų Rusijai sąrašus. Prancūzijos šiaurės vakarų Bresto miesto prokuratūra prokuroras naujienų agentūrai AFP sakė, kad tyrimas pradėtas po to, kai įgula nepateikė įrodymų dėl laivo vėliavos ir ignoravo nurodymus.
Laivų eismo sekimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, rugsėjo 20 d. „Boracay“ išplaukė iš Rusijos Primorsko uosto ir plaukė iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą per Danijos sąsiaurius, o po to judėjo į vakarus per Lamanšą. Spėjama, kad laivas buvo tokioje Danijos sąsiaurių vietoje, kuri galėjo būti tinkama paleisti bepiločiams orlaiviams, kai praėjusią savaitę nežinomos kilmės dronai skraidė virš Danijos oro uostų ir kelias naktis trikdė oro eismą.
Prezidentas E. Macronas trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija tiria su Rusija siejamą naftos tanklaivį, prišvartuotą prie Prancūzijos krantų, dėl įtariamų „sunkių pažeidimų“.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 53 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 53 Rusijos paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Naktį į ketvirtadienį rusai atakavo Ukrainą 86 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba šalies šiauriniuose, rytiniuose ir pietiniuose regionuose numušė arba neutralizavo 53 dronus.
Registruotas 31 dronų smūgis šešiose vietose.
Macronas: Europos šalių oro erdvę pažeidžiantys dronai gali būti sunaikinti
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį vykstančiame Europos lyderių susitikime pabrėžė, kad bet kokie dronai, pažeidžiantys Europos oro erdvę, „gali būti sunaikinti, ir taškas“. Susitikimas Danijos sostinėje Europos saugumui ir karui Ukrainoje aptarti organizuojamas po pastaruoju metu nuolat besikartojusių Europos šalių oro erdvės pažeidimų, kuriais kaltinama Rusija.
„Labai svarbu turėti aiškią žinią. Dronai, kurie pažeidžia mūsų teritoriją, tiesiog labai rizikuoja. Jie gali būti sunaikinti, ir taškas“, – sakė E. Macronas dešimtims Kopenhagoje susirinkusių lyderių.
Šį Europos politinės bendrijos (EPB) aukščiausiojo lygio susitikimą inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., siekdamas skatinti Europos šalių dialogą ir bendradarbiavimą už ES ribų be valstybinių vizitų pompastikos. EPB vadovai pirmą kartą susitiko 2022 m. spalį Prahoje, o pastarąjį kartą, šių metų gegužę, rinkosi Tiranoje.
Volodymyras Zelenskis: Rusija gali pažeisti oro erdvę „bet kur“ Europoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusius Europos lyderius ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija gali pažeisti oro erdvę bet kurioje žemyno vietoje, ir pasiūlė savo šalies karo metu įgytą patirtį, kad padėtų kovoti su šia grėsme.
„Jei rusai išdrįsta paleisti dronus prieš Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali nutikti bet kur“, – sakė V. Zelenskis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Kopenhagoje.
„Vakarų Europoje, pietuose, mums reikia greito bei veiksmingo atsako ir gynybos pajėgų, kurios žinotų, kaip elgtis su dronais“, – pridūrė jis.
Žiniasklaida: NATO vadovas pakėlė balsą prieš Estijos premjerą
Rusijos įvykdyti NATO oro erdvės pažeidimai paaštrino Aljanso vidaus nesutarimus, skelbia „Fox News“. Anot leidinio šaltinių, NATO vadovas Markas Rutte net pakėlė balsą ant Estijos premjero Kristeno Michalo.
Estija pasinaudojo NATO 4 straipsnio nuostata, pagal kurią, kai viena iš narių jaučia grėsmę savo saugumui, pradedamos konsultacijos.
Pasak trijų Europos pareigūnų M. Rutte pareiškė, kad pakartotinis straipsnio taikymas gali susilpninti sutarties galią. Vienas šaltinis teigė, kad jis net pakėlė balsą prieš Estijos ministrą pirmininką ir įspėjo, kad NATO turi būti atsargi su tuo, kiek dažnai ji signalizuoja apie pavojų.
Pasak pareigūnų, M. Rutte sakė, kad jei 4 straipsnis būtų taikomas kiekvieną kartą, kai Rusija įsibrauna dronais, naikintuvais, atakuoja kibernetinėmis atakomis ir kt. – jis greitai prarastų poveikį.
NATO atstovas portalui patvirtino, kad M. Rutte ir K. Michalas kalbėjosi penktadienį. Anot jo, generalinis sekretorius „visą procesą rėmė Estiją“.
Estijos vyriausybės komunikacijos biuro direktorius Rasmus Ruuda „Fox News“ nurodė, kad M. Rutte „pareiškė paramą Estijai, o ministras pirmininkas padėkojo NATO už jos veiksmus“.
Norvegija Lenkijoje atidarė mokymų stovyklą Ukrainos kariams
Trečiadienį Lenkijos pietryčiuose oficialiai atidaryta Norvegijos vadovaujama mokymų stovykla Ukrainos kariams, pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, jo kolega iš Norvegijos Tore O. Sandvikas, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras ir aukšti pareigūnai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Islandijos bei Ukrainos.
Šią iniciatyvą, įgyvendinamą Naujosios Dembos-Lipos sausumos pajėgų mokymo centre netoli Lenkijos pietryčių sienos su Ukraina, Lenkijos gynybos ministras pagyrė kaip „galimybę mokyti Ukrainos kariuomenės personalą dideliu mastu ir geroje vietoje... netoli Ukrainos“.
„Šalia mūsų yra dronų paleidimo takas“, – sakė gynybos ministras, pridurdamas, kad Lenkijai ir jos sąjungininkėms bus naudinga pasimokyti iš Ukrainos karinės patirties.
„Tai vieta, kur galima studijuoti patirtį iš tebevykstančio karo Ukrainoje, įgyvendinti geriausius kariuomenės kovos su dronais sprendimus ir Ukrainos kariuomenės turimas dronų galimybes“, – sakė jis.
„Camp Jomsborg“ pavadintas centras, kuriame vyks mokymai, anksčiau veikė kaip Norvegijos mokymų patalpos Ukrainos kariniams instruktoriams. Nuo vasaros rekonstruotas centras vienu metu galės priimti iki 1,2 tūkst. karių.
„Camp Jomsborg“ yra viena didžiausių Norvegijos tokio tipo užsienio misijų, pažymi „TVP World“.
„Ukrainiečiai mėgsta staigmenas“: įvardijo, kokį siurprizą rusams Kryme gali ruošti Ukraina
Jungtinės Karalystės profesorius Michaelis Clarke‘as įvardijo, ko galima tikėtis kare Ukrainoje artėjančią žiemą, rašo „Sky news“.
Jis pažymi, kad jau šio mėnesio pabaigoje oras atvės, pasidarys drėgna, prasidės purvynai. Vis dėlto M. Clarke‘as mano, kad ukrainiečiai gali pademonstruoti netikėtumų.
„Ukrainiečiai mėgsta pateikti staigmenas“, – sako jis.
„Jie žino, kad tai daro įtaką ne tik rusams fronto linijoje, bet ir Vakarų požiūriui į Ukrainos padėtį“, – priduria profesorius.
Jis pastebi, kad ukrainiečiai neseniai atakavo keletą radarų stočių ir oro gynybos objektų, dalis jų buvo Kryme. M. Clarke‘as mano, kad taip gali būti siekiama sukurti spragą rusų oro gynyboje ir tada ta spraga pasinaudoti siekiant kažko daugiau.
Tai galėtų būti „kažkoks didelis puolimas Kryme“, pavyzdžiui, oro puolimas ar desantinis puolimas, siekiant kur nors sutrikdyti rusus, sako profesorius.
Atsižvelgiant į tai, ką ukrainiečiai dabar turi giluminių smūgių srityje, netgi smūgis Kerčės tiltui, jungiančiam Krymą su Rusija, nebūtų neįsivaizduojamas, priduria jis.
Macronas perspėja europiečius: Rusija yra didžiausia grėsmė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą įspėjo dėl didėjančios Rusijos grėsmės Europai.
„Be terorizmo Rusija yra didžiausia struktūrinė grėsmė europiečiams“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Maskva, anot E. Macrono, kelia grėsmę kolektyviniam saugumui – kišdamasi į rinkimų kampanijas, rengdama kibernetines atakas, žudydama opozicionierius ir kaip spaudimo priemonę naudodama migrantų srautus. Rusija, be to, testuoja Europos valstybių oro gynybą bei pakeitė savo branduolinę doktriną.
Taip pat nepakankamai įvertinama, kaip Rusija, skleisdama melą, daro įtaką viešajai nuomonei.
„Mūsų atviros visuomenės yra pažeidžiamos informacinių karų. Esame naivūs, jei nesuprantame, kad slapta rusų armija plečiasi mūsų demokratijose. Ją sudaro maži, beveidžiai kariai, kurie vadinami skaitmeniniais botais“, – įspėjo E. Macronas, pridurdamas, kad jie manipuliuoja demokratija Prancūzijoje, Vokietijoje ir Europoje.
E. Macronas pripažino: „Ilgą laiką mes nuvertinome Rusiją“. Nors šalis ekonomiškai daug silpnesnė už Europą, mažėja jos gyventojų skaičius, o pramonė nėra inovatyvi, tačiau „ji gamina daug daugiau ginklų, ir tai dar daro greičiau“.
„Mes neįvertinome grėsmės. Per naktį nepereinama nuo taikos prie karo. Mes nuolat esame konfrontacijos būsenoje“, – kalbėjo E. Macronas.
Paklaustas, ar pasisako už Rusijos naikintuvų numušimą, jei jie įsibrauna į Europos oro erdvę, Prancūzijos vadovas teigė: „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“.
Prancūzijoje sulaikyti du įtartino laivo keleiviai: gali būti susiję su dronų veikla Danijoje
Po to, kai Danijoje ne kartą buvo pastebėti dronai, Prancūzijos karinės pajėgos perėmė įtartiną laivą ir sulaikė du žmones, pranešė žiniasklaida.
Sulaikyti laivo kapitonas ir pirmasis kapitono padėjėjas, trečiadienį pranešė transliuotojas „France Info“, remdamasis vietos prokuratūra.
Įgula nepateikė laivo registracijos šalies įrodymų ir atsisakė vykdyti nurodymus, agentūrai dpa pranešė prokuratūra. Danijos televizijos kanalo TV 2 transliuotame vaizdo įraše matyti laive esantys kariai.
Naujausia informacija dėl Černobylio elektrinės
Elektros tiekimas į visus dėl apšaudymo elektros energijos netekusius Černobylio elektrinės objektus visiškai atkurtas, skelbia UNIAN, remdamiesi Ukrainos Energetikos ministerija.
Ministerija pranešė, kad radiacijos lygis objekte neviršija kontrolinių lygių ir grėsmės gyventojams nėra.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 980 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų spalio 2 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 112 tūkst. 460 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 980 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 224 (+1) priešo tankus, 23 tūkst. 296 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 33 tūkst. 336 (+12) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 507 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 224 (+0) oro gynybos sistemas, 427 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 65 tūkst. 823 (+271) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 790 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 63 tūkst. 303 (+29) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 979 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Žiniasklaida: JAV teiks Ukrainai žvalgybos duomenis tolimiems smūgiams Rusijoje
Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai žvalgybos informaciją, reikalingą tolimiems raketų smūgiams prieš Rusiją, skelbia „The Telegraph“.
Teigiama, kad JAV pareigūnai leis Kyjivui smogti energetikos infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir svarsto, ar siųsti Ukrainai ginklus, kurie leistų pasiekti daugiau Rusijos taikinių.
„The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV taip pat prašo NATO sąjungininkų suteikti panašią paramą.
Rusų smūgiai paveikė Černobylio elektrinę, Zelenskis perspėja: tai yra pasaulinė grėsmė
Kyjivui pranešus, kad dėl rusų apšaudymo nutrūko elektros tiekimas Černobylio atominei elektrinei, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę pasauliniam saugumui.
„Kiekviena diena, kai Rusija tęsia karą, atsisako įgyvendinti visišką ir patikimą ugnies nutraukimą, ir toliau smogia visiems mūsų energijos infrastruktūros objektams, įskaitant tuos, kurie yra itin svarbūs mūsų atominių elektrinių ir kitų branduolinių objektų saugumui, yra pasaulinė grėsmė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė V. Zelenskis.
Ukrainos energetikos ministerija anksčiau pranešė, kad dėl rusų apšaudymo nutrūko elektros tiekimas į apsauginį gaubtą, apsaugantį dalį Černobylio AE.
„Naujasis apsauginis gaubtas – itin svarbus objektas, izoliuojantis sprogusį 4-ąjį Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus bloką ir neleidžiantis radioaktyvioms medžiagoms pasklisti į aplinką, liko be elektros“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė ministerija.
Incidentas įvyko aštuonios dienos po to, kai nutrūko elektros tiekimas rusų okupuotai Zaporižios atominei elektrinei Ukrainos pietuose. Elektrą Zaporižios AE, būtiną aušinimo ir saugos sistemoms, vis dar tiekia atsarginiai generatoriai ir Ukraina susidariusią padėtį vadina kritine, nors Rusija teigia, kad ji kontroliuojama.
1986-aisiais per nesėkmingą saugumo testą sprogo vienas iš Černobylio AE reaktorių – įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė avarija, dėl kurios radiacijos debesys pasklido po didžiąją Europos dalį, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti evakuotis.
Tuometinės sovietų valdžios institucijos iš pradžių bandė nuslėpti, o vėliau sumenkinti katastrofos mastą.
Galiausiai virš reaktoriaus buvo pastatytas didžiulis betono ir plieno gaubtas, vadinamas sarkofagu, kuris sulaiko radiaciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Putinas: „Aš – ne Aleksandras I, jis buvo imperatorius, o mane išrinko tauta“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad nesijaučia panašus į carą Aleksandrą I, pabrėždamas, jog, priešingai nei imperatorius, jis yra „tautos išrinktas prezidentas“.
„Jis buvo imperatorius, o aš esu tautos išrinktas prezidentas tam tikram laikotarpiui – tai didelis skirtumas“, – sakė V. Putinas.
Šis pasisakymas nuskambėjo Rusijos prezidentui atsakant į klausimą apie jo požiūrį į istorinius Rusijos lyderius. V. Putinas pabrėžė, kad, skirtingai nei carai, jis einąs demokratiniu būdu suteiktas pareigas, rašoma „Telegram“ kanale „Podjom“.