Šiaurės Kaukaze nukautas rusų pulkininkas leitenantas
Rusijos nacionalinės gvardijos aukštas karininkas ir du kiti kariai buvo nukauti Ukrainos žvalgybos operacijos metu Šiaurės Kaukaze rugsėjo 27 d., pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (HUR).
Pulkininkas leitenantas, jo padėjėjas ir vairuotojas žuvo netoli Tambukano kaimo Stavropolio krašte, kai vyko į karinį poligoną, nurodė agentūra rugsėjo 30 d.
HUR paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip iš toli stebimas rusų karininkas, o vėliau sprogimas pataiko į jo važiuojamą automobilį.
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Ukrainos žvalgyba ir saugumo tarnybos siejamos su ne vienu Rusijos karininkų nužudymu toli nuo fronto linijų.
Nukautasis karininkas buvo identifikuotas kaip „Avangard“ dalinio vadas iš Rusijos nacionalinės gvardijos. Jo užduotis buvo palaikyti viešąją tvarką ir kovoti su „terorizmu“ bei „neteisėtomis ginkluotomis grupuotėmis“.
Operacija buvo įvykdyta padedant grupei, pasivadinusiai „Kaukazo išlaisvinimo judėjimu“, nurodė HUR, bet daugiau detalių nepateikė.
„The Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šių teiginių.
Tambukanas yra pietvakarių Rusijoje, maždaug už 80 km į šiaurę nuo Gruzijos sienos ir apie 650 km nuo fronto linijos Ukrainoje.
Šiaurės Kaukazas yra vienas nestabiliausių Rusijos regionų, turintis ilgą sukilimų, radikalizmo ir etninių įtampų istoriją.
Kelloggas paaiškino ankstesnius komentarus dėl „Tomahawk“ raketų perdavimo
JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas atsiribojo nuo ankstesnių komentarų apie JAV planus, susijusius su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu gauti tolimojo nuotolio „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kalbėdamas Varšuvos saugumo forume, Kelloggas pabrėžė, kad jis kalbėjo tik apie viešus pareiškimus ir neturi jokios vidinės informacijos apie sprendimų priėmimo procesą ar jo baigtį, rašo „The Guardian“.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į „Tomahawk“ raketų reikšmę, pavadindamas jas „labai sudėtinga raketų sistema“, ir teigė, kad jei jų naudojimui būtų leista, tai „pakeistų bet kokio karinio konflikto dinamiką“, pridėdama dar vieną „neapibrėžtumo“ sluoksnį dėl jų galimybių.
Be to, Kelloggas taip pat teigė, kad JAV dabar sutelkia dėmesį į didžiausio nuo Antrojo pasaulinio karo Europos žemėje vykstančio karo sustabdymą.
„Tai yra pramoninės galios karas su šimtais — ne vienu ar dviem tūkstančiais, o šimtais, daugiskaita, tūkstančių aukų. Afganistane rusai pasitraukė po 18 tūkstančių netekčių; mes pasitraukėme iš Vietnamo po 65 tūkstančių netekčių.
Dabar kalbame apie tai, kad abiejose pusėse žuvusių ir sužeistų skaičius viršijo milijoną. Todėl manau, kad šį karą kažkaip reikia užbaigti“, – pabrėžė jis.
Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko dar 970 karių
2025 m. rugsėjo 30 dienos duomenimis, Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė maždaug 1 110 560 karių, o per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista apie 970.
Apie tai per „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be personalo nuostolių, Rusijos kariuomenė iš viso neteko 11 222 tankų (+4 per pastarąją parą), 23 291 (+1) šarvuotos kovos mašinos, 33 311 (+27) artilerijos sistemų, 1 505 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 224 oro gynybos sistemų, 427 orlaivių, 346 (+1) sraigtasparnių, 65 303 (+301) taktinio lygio bepiločių orlaivių, 3 790 kruizinių raketų, 28 karo laivų ir katerių, 1 povandeninio laivo, 63 241 (+90) transporto priemonės ir degalų cisternos ir 3 979 specialiosios įrangos vienetų.
Skaičiai atnaujinami gavus naujų duomenų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos dronų operatoriai iš 59-osios atskirosios šturmo brigados, žinomos kaip „Stepių plėšrūnai“, netoli Kotliarivkos, naudodami FPV droną, sunaikino Rusijos transporto ir kovinį sraigtasparnį Mi-8.
Ukraina atrado būdą užlopyti oro gynybos spragas: aktualu ir Europai
Ukrainai ima trūkti modernių trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiški „Shahedai“.
Ukraina spartina perėmimo dronų gamybą, kad galėtų pigiau ir veiksmingiau numušti Rusijos atakos dronus nei įprastos oro gynybos sistemos. Kaip rašo „Financial Times“, oro gynybos dronų kūrimas vyksta vos metus, tačiau kelios Ukrainos ir Europos įmonės jau atliko naujų perėmėjų kovinius bandymus, gebančius numušti „Shahed“ ir „Gerbera“ dronus, ir artėja prie masinės gamybos.
„Mes sparčiai plečiame gamybą“, – sakė Alexas Roslinas iš „Wild Hornets“, gaminančios „Sting“ dronus.
Įmonė pirmą kartą sėkmingai numušė priešo droną prieš mažiau nei penkis mėnesius ir teigia nuo tada sunaikinusi 600 dronų.
Europos susidomėjimas technologija taip pat išaugo po to, kai rusiški dronai pasirodė Europos danguje. Ukrainos perėmimo dronai dabar svarstomi kaip būsimos „dronų sienos“ dalis palei NATO rytinį flangą.
„Yra visa kategorija grėsmių, su kuriomis Europa šiuo metu sunkiai susidoroja – ypač „Shahed/Gerbera“ dronai ir planiruojamos bombos“, – pažymi Maxas Endersas, Miunchene įsikūrusios „Tytan Technologies“ verslo plėtros vadovas. Jų perėmimo dronus šiuo metu testuoja Ukrainos kariuomenė.
Putinas davė įsakymą dėl didžiausio rudeninio kariuomenės šaukimo nuo 2016 metų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pašaukė 135 tūkst. vyrų atlikti įprastinę karinę tarnybą – tai didžiausia nuo 2016 metų rudens šaukimo į kariuomenę kampanija šalyje.
Rusija kiekvieną pavasarį ir rudenį šaukia 18–30 metų amžiaus vyrus į privalomąją karinę tarnybą.
Tikimasi, kad šauktiniai metus tarnaus karinėje bazėje Rusijos teritorijoje, o ne kariaus Ukrainoje, nors būta pranešimų, kad šauktiniai siunčiami į fronto liniją.
Kasmetinės Rusijos šaukimo kampanijos nesusijusios su mobilizacija, kai Rusijos vyrai šaukiami kariauti.
Tačiau yra didesnė tikimybė, kad karo prievolininkai, baigę karinius mokymus, bus pašaukti kovoti ateityje.
Pirmadienį paskelbtame dekrete V. Putinas nurodė „nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pašaukti 135 tūkst. Rusijos Federacijos piliečių“.
Tai didžiausias rudeninis šaukimas nuo 2016-ųjų, o kartu su pavasarį pašauktais 160 tūkst. karių reiškia, kad 2025-ieji pasižymės didžiausiu bendru šaukimu nuo tų pačių metų.
Rusija paprastai daugiau vyrų šaukia pavasario kampanijos metu, balandžio-liepos mėnesiais, kai dauguma žmonių baigia mokyklą ar studijas.
2022-ųjų vasarį pradėjęs plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, V. Putinas pertvarkė Rusiją karui, padidindamas karines išlaidas bei bendrą kariuomenės dydį iki nuo sovietmečio neregėto lygio.
Nuo 2022-ųjų V. Putinas kasmet vidutiniškai maždaug penkiais procentais padidina metinį šaukimo į kariuomenę mąstą.
2024-ųjų rugsėjį jis įsakė išplėsti kariuomenę iki 1,5 mln. aktyvių karių – vienos didžiausių pasaulyje.
Ukraina teigia, kad dėl Rusijos drono smūgio Sumų srityje žuvo 4 asmenų šeima
Ukraina antradienį pranešė, kad per Rusijos bepiločio orlaivio naktinį smūgį šiaurės rytinėje Sumų srityje žuvo keturių asmenų šeima.
Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas sakė, kad Rusijos pajėgos atakavo gyvenamąjį namą Krasnopilios bendruomenės Černeščynos kaime.
„Šiame name gyveno pora su dviem mažamečiais vaikais. Deja, niekam nepavyko pabėgti“, – „Telegram“ platformoje rašė O. Hryhorovas.
„Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė keturių žuvusių žmonių kūnus – tėvų ir jų sūnų – šešerių ir ketverių metų amžiaus, – sakė jis. – Tai baisi ir nepataisoma netektis visai bendruomenei ir sričiai“.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį „perėmė ir sunaikino“ 81 ukrainiečių droną.
Volgogrado gubernatorius Andrejus Bočarovas sakė, kad Rusijos kariuomenė atrėmė „masinę“ Ukrainos dronų ataką virš pietinės srities.
„Preliminariais duomenimis, žalos pastatams ar sužeistųjų nebuvo“, – sakė A. Bočarovas.
Lenkija toliau finansuos „Starlink“ terminalus Ukrainoje
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo pratęsiamas „Starlink“ terminalų prenumeratos finansavimas Ukrainoje.
Apie tai per „Telegram“ pranešė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas.
M. Fedorovas teigė, kad karo metu ši palydovinio ryšio technologija yra labai svarbi siekiant užtikrinti internetą ligoninėse, mokyklose, svarbiausios infrastruktūros objektuose ir pafrontės regionuose.
„Šiuo metu Ukrainoje veikia daugiau kaip 50 tūkst. „Starlink“ terminalų. Daugiau kaip 29 tūkst. jų suteikia mūsų partneriai Lenkijoje“, – rašė M. Fedorovas.
Jis padėkojo Lenkijos skaitmeninių reikalų ministrui Krzysztofui Gawkowskiui ir Lenkijos vyriausybei už solidarumą su Ukraina ir tvirtą paramą jai.
Zelenskis: Ukraina susigrąžino daugiau kaip 170 kv. km teritorijos
Ukraina per pastarojo meto kontrpuolimus atkovojo daugiau kaip 170 kv. kilometrų teritorijos netoli rytinio Dobropilios miesto, pirmadienį vakare pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Iki šios dienos mūsų pajėgos išlaisvino daugiau kaip 174 kv. kilometrus nuo operacijos pradžios, o daugiau kaip 194 kv. kilometrai išvalyti nuo Rusijos diversinių grupių“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.
Jis teigė, kad Rusijos pajėgos per šią operaciją neteko beveik 3 200 karių.
Prezidentas pripažino, kad Ukrainos pajėgos veikia sudėtingomis sąlygomis keliuose fronto ruožuose, be kita ko, netoli Kupjansko Charkivo pasienio regione ir rajonuose tarp Donecko ir Dniepropetrovsko.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos pajėgos netikėtai pralaužė fronto liniją į rytus nuo Dobropilios ir pasistūmėjo beveik 20 km. Pasiuntus Ukrainos rezervus, jie buvo iš dalies nustumti atgal.
Tačiau Ukrainos kariniai analitikai piešia ne tokį optimistišką vaizdą kaip vyriausybė Kyjive.
Siūlo Ukrainai atsisakyti „aktyvios gynybos“ ir keisti strategiją
Putino provokacijų prieš NATO negalima vertinti atskirai — jos yra platesnės Kremliaus strategijos prieš Vakarus dalis. Dėl šios priežasties atėjo metas atsisakyti „aktyvios gynybos“ ir pereiti prie pergalingos strategijos, rašo atsargos generolas Markas T. Kimmittas „The Wall Street Journal“.
Jis primena, kad Šaltojo karo metais Vakarų Europoje buvo taikoma „aktyviosios gynybos“ doktrina, kai teritorija buvo aukojama tam, kad būtų laimėta laiko sulaukti amerikiečių pastiprinimo. Tačiau nei vietos, nei laiko iš tiesų nepakako. Vienintelis būdas stabdyti konfliktą buvo neįsivaizduojamas — taktinių branduolinių ginklų panaudojimas. Tai buvo ne pergalinga, o tik atidėliojanti strategija.
Pasak Kimmitt, panašus požiūris šiandien taikomas Ukrainoje — ir rezultatai tokie patys.
Generolas primena, kad JAV dar Ronald Reagano laikais atsisakė tokios taktikos ir sukūrė veiksmingesnę „AirLand Battle“ strategiją. Ji rėmėsi „gilaus mūšio“ ir „puolimo rezervinėmis pajėgomis“ idėjomis: užuot laukus priešų puolimo, buvo smogta į užnugarį — vadavietes, logistikos centrus, karių judėjimą keliuose. Taip priekyje kovojantys daliniai likdavo izoliuoti ir silpni, o tai sudarydavo sąlygas kontrpuolimui.
Tuo metu milijardai dolerių buvo investuoti į tolimojo nuotolio žvalgybos, smūgio ir taikymo sistemas. Atsirado ATACMS raketos, „Apache“ sraigtasparniai, A-10 lėktuvai, valdomoji amunicija bei išsklaidomos minos — visa tai leido „gilaus mūšio“ koncepcijai veikti realybėje.
Šiandien dauguma šių ginklų, tik modernizuoti, jau yra Ukrainoje. Tačiau jų naudojimo potencialą riboja politiniai sprendimai, kurie Putino armijai leidžia toliau pildyti atsargas šaudmenimis, kariais, kuru ir maistu.
„Sprendimus dėl ginklų nuotolio ir taikinių turi priimti Zelenskis ir jo vadovybė, o ne atsargūs biurokratai Briuselyje ar Vašingtone. Valstybių sienos neturėtų būti barjeras, o Rusijos teritorija – saugus prieglobstis. Jei Vakarai iš tikrųjų nori pergalės, jie turi leisti Ukrainai atakuoti priešo užnugarį, izoliuoti dalinius fronte ir sudaryti sąlygas puolimui“, – rašo generolas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapę rasite google: chaturbate im_jasmine
Putinas tvirtina, kad Rusija laimi karą
Vladimiras Putinas išplatino vaizdo įrašą, kuriame ragina Rusiją vienytis dėl plataus masto invazijos į Ukrainą, pavadindamas ją „teisingu mūšiu“, rašo „Sky News“.
Tai įvyko po to, kai praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pareiškė, jog Ukraina turi galimybę atgauti savo teritorijas – tai ženkliai prieštarauja jo ankstesnei pozicijai, kad Kyjivas turėtų atsisakyti dalies žemių, kad būtų nutraukti kovos veiksmai.
Vašingtonas taip pat pranešė svarstantis Kyjivo prašymą gauti „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje.
„Mūsų kariai ir vadai puola, o visa šalis, visa Rusija kariauja šį teisingą mūšį ir dirba iš visų jėgų“, – sakė Putinas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus svetainėje.
„Kartu mes giname savo meilę Tėvynei ir istorinės lemties vienybę, mes kovojame ir mes laimime.“
Kyjivas ir jo sąjungininkai tvirtina, kad invazija yra nepagrįstas imperialistinis mėginimas užgrobti žemes.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja beveik 19 % Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir didelę dalį šalies rytų bei pietryčių, rodo viešai prieinami mūšio lauko žemėlapiai.