Anot jo, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas greičiausiai neturi aiškaus plano dėl karo Ukrainoje. Jis mano, kad ateityje Kremliaus vadovas turės susidurti su liūdnomis savo veiksmų pasekmėmis.
Putinas nesuvokia visų problemų masto
E. Carro nuomone, pagrindinė V. Putino problema yra tai, kad jis taip ir nesugebėjo nugalėti Ukrainos mūšio lauke. Pabrėžiama, kad Rusijos diktatoriaus ambicingas šių metų vasaros puolimas baigėsi visišku fiasko.
Žurnalistas pažymėjo, kad Rusijos taktika yra siųsti nedideles karių grupes į vadinamąją „mėsmalę“. Tačiau tik retais atvejais tai pasiteisina, didžioji dalis karių tiesiog žūsta.
Jis pabrėžė, kad per metus iki spalio vidurio Rusijos nuostoliai padidėjo beveik 60 proc., iki 984 000 – 1 438 000 žmonių. Jis pridūrė, kad iš jų žuvusiųjų skaičius siekia nuo 190 000 iki 480 000 žmonių.
„The Economist“ apskaičiavo, kad maždaug kiekvienam žuvusiam ukrainiečiui tenka penki žuvę rusų kariai. Be to, jis priminė, kad per vasarą okupantai nesugebėjo užimti nė vieno didelio miesto Ukrainoje.
Nepaisant to, rusai palaipsniui juda į priekį. Tačiau, E. Carro teigimu, norint visiškai okupuoti keturias sritis, kurias nori užimti V. Putinas, prireiks dar maždaug penkerių metų. Jis prognozuoja, kad bendri Rusijos nuostoliai artimoje ateityje gali siekti beveik 4 milijonus žmonių, jei rusai ir toliau mirs fronte tokiu pat intensyvumu.
Žurnalistas mano, kad pažangos stoka fronte paaiškina, kodėl V. Putinas taip pat smogia Ukrainos miestams ir infrastruktūrai. Pasak jo, Kremliaus vadovas tikisi padaryti dalį Ukrainos netinkamą gyventi ir palaužti gyventojų moralinę dvasią.
Trumpas nepadėjo Putinui
V. Putinas taip pat tikėjosi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakreips svarstykles jo naudai. Vašingtono vadovas iš tiesų galėjo primesti Ukrainai nepalankią taiką, nutraukdamas Amerikos paramą, ypač žvalgybos ir oro gynybos srityse. Be to, 2025 m. pradžioje trumpam galėjo atrodyti, kad D. Trumpas iš tiesų labiau linko prie V. Putino pozicijos.
Žurnalisto nuomone, JAV prezidentas suprato, kad sprendimas palikti Ukrainą likimo valiai būtų sugriovęs jo siekį tapti Nobelio premijos laureatu. Be to, spalio mėnesį jis netgi įvedė sankcijas dviem Rusijos naftos bendrovėms – „Lukoil“ ir „Rosneft“.
Putinas neketina sustoti
E. Carras prognozuoja, kad V. Putinas tęs karą Ukrainoje ir 2026 m. Jis pažymėjo, kad Kremliaus vadovas tikriausiai tiki, kad laikas yra jo pusėje. Tačiau Vietnamo, Afganistano ir Irako patirtis rodo, kad lyderiai kabinasi į bet kokią viltį, net kai padėtis iš tikrųjų tampa beviltiška.
Anot jo, V. Putinas tikisi, kad jo generolai ras naują būdą kariauti, Ukrainai pritruks išteklių, o dabartinė Ukrainos vyriausybė sugrius, arba D. Trumpas ir Europa praras kantrybę.
Tačiau E. Carras įsitikinęs – nieko iš to neįvyks, o V. Putino laukia baisus atpildas. Jo teigimu, kai tik rusai supras, kad Kremliaus vadovas beprasmiškai pradėjo karą prieš Ukrainą, V. Putinas gali mėginti kompensuoti pralaimėjimą įvesdamas teroro režimą šalies viduje arba imtis dar didesnio eskalavimo.
Anksčiau karinis apžvalgininkas Denisas Popovičius pareiškė, kad užėmus Pokrovską, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali pradėti daryti informacinį spaudimą Vakarams. Tikėtina, kad tokiu atveju Kremliaus vadovas skleis teiginį, kad pagalba Ukrainai tariamai nesustabdys Rusijos puolimo.
Pasak analitiko, negalima sakyti, kad situacija Pokrovske stabilizavosi, nes priešas vis dar bando pulti. Jis priminė, kad rusų okupantai yra Pokrovsko ribose ir beveik visas miestas šiuo metu yra „pilkojoje zonoje“, vyksta intensyvūs mūšiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
