JAV prezidentas D. Trumpas yra nusivylęs, kad jam nepavyko užbaigti karo tarp Rusijos ir Ukrainos.
Tačiau, kaip rašo „The Atlantic“, D. Trumpas nesuprato, kiek V. Putinas yra atsidavęs siekiui sunaikinti nepriklausomą Ukrainą ir kaip sunku bus priversti jį sutikti su mažesniais reikalavimais.
Leidinyje priminta, kad neseniai JAV lyderis bandė pakeisti taktiką. Jis esą pasakė V. Putinui, kad gali perduoti Ukrainai didelio nuotolio raketas „Tomahawk“, taip pat bandė priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atiduoti dalį teritorijos, tačiau abu bandymai buvo bevaisiai.
Be to, D. Trumpas atšaukė numatytą susitikimą su Rusijos prezidentu, pabrėždamas: „Turime būti tikri, kad sudarysime susitarimą. Nesiruošiu gaišti savo laiko. Visada turėjau puikius santykius su Vladimiru Putinu, bet tai buvo didelis nusivylimas.“
Tuo pat metu, kaip teigia aukšti D. Trumpo administracijos pareigūnai, jie esą labai arti karo sprendimo – jei tik šalys būtų protingos.
„Jie, atrodo, mano, kad pagrindinis konfliktas yra paprastas ir kompromisinis: Rusija nori gauti likusią teritoriją, kurios ji nekontroliuoja Donbase; Ukraina nori patikimų saugumo garantijų. Tačiau iš tikrųjų problema yra daug sudėtingesnė ir sunkesnė nei atrodo“, – analizuoja „The Atlantic“.
Putinas nekeičia savo pozicijos
Leidinyje priduriama, kad V. Putino manymu, didelė karo tęsimosi kaina yra pateisinama, nes ji neleidžia Ukrainai atsitiesti.
„Jis nekeis savo nuomonės vien dėl to, kad didžiausios sankcijų išlaidos auga. Štai kodėl Rusijos pozicija beveik visiškai nepasikeitė nuo Trumpo įžengimo į pareigas: Rusija pateikia pasiūlymą, kurį Zelenskis gali tik atmesti. Ji reikalauja nuolaidų, kurios politiškai sunaikintų Ukrainos prezidentą – pavyzdžiui, atsisakymo naujų teritorijų ir Ukrainos demilitarizacijos“, – pažymi leidinys.
Leidinyje pabrėžiama, kad Trumpas negalės užbaigti karo per artimiausius kelis mėnesius, tačiau jis gali pradėti kurti karines ir diplomatines sąlygas sėkmingoms deryboms vėliau savo kadencijos metu.
Visų pirma, JAV prezidentas turi toliau padėti Ukrainai įtikinti V. Putiną, kad šis neturi jokių šansų pasiekti savo tikslų fronte.
„Prieš metus Ukraina patyrė žmogiškųjų išteklių trūkumą ir pervargino savo pajėgas, įsiverždama į Rusijos Kursko sritį. Rusijos kariai lėtai žengė į priekį, patirdami didžiulius nuostolius. Laikas nebuvo Ukrainos pusėje. Kyjivas baiminosi, kad jei pasitrauks į antrą planą, ilgainiui pralaimės. Šių metų gegužę Rusija bandė pasinaudoti šiuo pranašumu, pradėdama didelę puolamąją operaciją. Rezultatai buvo nelabai džiuginantys“, – pabrėžė „The Atlantic“.
„Abi pusės naudoja dronus, tačiau didžiausią indėlį jie padarė Ukrainos naudai, nes ši juos naudoja kompensuodama žmogiškųjų išteklių ir artilerijos trūkumą“, – priduriama straipsnyje.
Trumpas gali padaryti dar daugiau
Vis dėlto, kaip rašo leidinys, greičiausiai D. Trumpas nori ne tiek padėti Ukrainai laimėti ilgą karą, kiek atgaivinti savo diplomatiją, kad būtų sudarytas taikos susitarimas.
„Ir tam jis gali padaryti dar daugiau: jis gali globalizuoti savo taikos pastangas – pavyzdžiui, sušaukti taikos viršūnių susitikimą ir daryti spaudimą kitoms šalims, kad šios sutiktų nedelsiant nutraukti karą esamomis sąlygomis“, – pabrėžiama leidinyje.
„The Atlantic“ mano, kad D. Trumpas galėtų suvienyti daugumą pasaulio šalių, jog šios paragintų nutraukti ugnį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
