Zelenskis: Putinas asmeniškai sulaukė skaudaus smūgio
Nepaisydamas Kremliaus bandymų apsimesti nepažeidžiamu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujausių sankcijų smūgį labiausiai jaučia Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas.
Tai jis pasakė savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Ir nors rusai dabar pasauliui siunčia signalą, kad sankcijos tariamai nepaliečia jų ekonomikos, visi mato eiles degalinėse Rusijoje, Rusijos regionų bankrotą ir Rusijos federalinio biudžeto deficitą. Būtent sankcijos yra labiausiai skausmingos Putinui asmeniškai“, – nurodė jis.
Į Ameriką nukeliavęs Putino pakalikas Dmitrijevas apšmeižė europiečius
Į JAV nuvykęs Vladimiro Putino derybininkas ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas pažėrė nepagrįstų kaltinimų Ukrainai ir Europai.
Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, K. Dmitrijevas apkaltino Ukrainą vilkinant derybas dėl karo pabaigos.
„Būtent Ukraina nenori spręsti tų problemų, tų susikaupusių klausimų, kuriuos būtina spręsti“, – aiškino jis.
„Todėl mes taip pat informuosime savo amerikiečių kolegas, kad Ukraina, deja, trukdo būtinam dialogui. Ir trukdo, vėlgi, britų ir europiečių, kurie nori, kad konfliktas tęstųsi, prašymu“, – kaltinimais svaidėsi jis.
Vis dėlto būtent Rusija nuolat atmeta raginimus sutikti su paliaubomis, tęsia atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV: prašo „Tomahawk“, naujų sankcijų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Jungtines Valstijas išplėsti sankcijas Rusijos naftai – ne tik dviem bendrovėms, bet ir visam sektoriui, ir paprašė tolimojo nuotolio raketų, kad galėtų atsakyti Rusijai.
V. Zelenskis Londone derėjosi su dviem dešimtimis Europos lyderių, žadėjusių karinę pagalbą, kad apsaugotų jo šalį nuo būsimos Rusijos agresijos, jei pavyktų paliaubomis sustabdyti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) surengto aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas buvo padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, suteikiant naują postūmį neseniai priimtoms priemonėms, įskaitant naują Jungtinių Valstijų ir Europos šalių sankcijų paketą dėl Rusijos pajamų iš naftos ir dujų eksporto.
Derybose taip pat aptarti būdai, kaip padėti apsaugoti Ukrainos elektros tinklą nuo beveik kasdienių Rusijos dronų ir raketų atakų artėjant žiemai, sustiprinti Ukrainos oro gynybą ir aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio raketomis, galinčiomis smogti taikiniams Rusijos gilumoje.
V. Zelenskis paragino JAV siųsti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, dėl kurių tiekimo jam dar nepavyko susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Ukrainiečių lyderis pareiškė, kad šią savaitę priimtas D. Trumpo sprendimas įvesti sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms yra „didelis žingsnis“, ir pridūrė, kad „turime daryti spaudimą ne tik „Rosneft“ ir „Lukoil“, bet ir visoms kitoms Rusijos naftos bendrovėms“.
„Be to, mes vykdome savo spaudimo kampaniją, naudodami dronus ir raketas, specialiai nukreiptas į Rusijos naftos sektorių“, – Užsienio reikalų ministerijoje Londone surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis
V. Putinas iki šiol priešinosi bandymams paskatinti jį derėtis dėl taikos susitarimo su V. Zelenskiu ir teigė, kad Rusijos karinės invazijos į mažesnę kaimynę motyvai yra teisėti. Rusija taip pat rado būdų, kaip apeiti Vakarų šalių sankcijas.
Nelanksti pozicija V. Putino suerzino Vakarų šalių lyderius.
„Jis dar kartą atmetė galimybę derėtis ir vietoj to pateikė absurdiškus reikalavimus dėl Ukrainos teritorijos, kurios jis negalėjo (užkariauti) ir neužėmė jėga, – spaudos konferencijoje kartu su V. Zelenskiu ir keliais kitais Europos lyderiais sakė K. Starmeris. – Žinoma, tai visiškai nelogiška.“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) sakė, kad V. Putino tikslai lieka nepakitę, tačiau jam „senka pinigai, kariai ir idėjos“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) ir Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas (Dikas Schofas) taip pat dalyvavo vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime. Apie 20 kitų lyderių prisijungė prie jų nuotoliniu būdu.
Lenkijoje trys ukrainiečiai nuteisti už padegimus, siejamus su Rusija
Penktadienį Varšuvos apygardos teismas nuteisė tris ukrainiečius – Serhijų R., Pavlo T. ir Vladyslavą Y. (jų pavardės neatskleidžiamos pagal Lenkijos privatumo įstatymus) – už dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, vykdžiusioje sabotažą ir teroristinius veiksmus
Vyksta tyrimas dėl kelių koordinuotų padegimų, įskaitant OBI parduotuvės Varšuvoje 2024 m. balandžio 14 d., IKEA parduotuvės Vilniuje 2024 m. gegužės 9 d. ir prekybos centro „Marywilska 44“ Varšuvoje 2024 m. gegužės 12 dieną. Grupuotė taip pat rengėsi padegti IKEA parduotuvę Rygoje.
Serhijus R. ir Pavlo T. taip pat pripažinti kaltais dėl trukdymo tyrimui, nes padėjo grupės lyderiui Serhijui Chalui pabėgti iš Lenkijos.
Teismas skyrė Pavlo T. penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę, Serhijų R. nuteisė kalėti dvejus su puse metų, o Vladyslavą Y. – vienerius metus ir keturis mėnesius. Nuosprendis dar nėra galutinis.
Pasak prokurorų, per tyrimą surinkti įrodymai lėmė, kad kaltinimai buvo pateikti dar keliems įtariamiesiems.
Nausėda: būtina toliau stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas
„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikime penktadienį nuotoliu dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog vienas pagrindinių tikslų šiuo metu yra stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Ginkluotųjų jėgų stiprinimas yra esminis Ukrainos stabilumui ir būsimos agresijos prevencijai“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad susitikimas surengtas pačiu laiku – po reikšmingų ES, JAV ir Jungtinės Karalystės sprendimų, kuriais siekiama priversti Kremlių baigti karą prieš Ukrainą.
BNS rašė, kad trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms. ES savo ruožtu įvedė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai – jos nukreiptos į Maskvai itin svarbias pajamas iš energetikos.
„Sveikiname Jungtinių Valstijų sprendimą įvesti sankcijas pagrindinėms Rusijos naftos kompanijoms „Lukoil“ ir „Rosneft“. Kartu Europos Sąjungos priimtas 19-asis sankcijų paketas yra aiškus mūsų pasiryžimo signalas priversti Kremlių sutikti su besąlyginiu ugnies nutraukimu Ukrainoje“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, transatlantinė vienybė yra būtina siekiant taikos per jėgos poziciją. Šalies vadovo teigimu, privalu pradėti „rengti 20-ąjį sankcijų paketą jau dabar ir kuo greičiau sutarti dėl Rusijos įšaldyto turto panaudojimo Ukrainos gynybos poreikiams užtikrinti“.
Prezidentas jau anksčiau ragino į naująjį paketą įtraukti Rusijos naftos milžinę „Lukoil“.
„Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai taip pat aptarė paramos Ukrainai prioritetus, šią savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos rezultatus, saugumo garantijas Kyjivui, kovą su šešėliniu laivynu, spaudimo priemonės Kremliui.
„Norinčiųjų koalicija“ suburta Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyva šių metų vasarį. Koalicijoje dalyvauja daugiau nei 30 valstybių, dauguma jų – NATO ir ES šalys.
Jos tikslas – remti Ukrainos suverenitetą ir palaikyti ugnies nutraukimą, kai dėl to bus susitarta.
Trumpas atkirto Orbanui: „Aš vienintelis esu svarbus“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trumpai atkirto Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, skelbia „The Guardian“.
Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė ieško būdų, kaip apeiti JAV sankcijas Rusijos energetikos įmonėms.
D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad jam patinka V. Orbanas ir: „Žinau, kad daugelis žmonių su manimi nesutinka, bet aš vienintelis esu svarbus.“
Smūgis rusams: okupuotose teritorijose sunaikintos brangios sistemos
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos kariai sunaikino dvi rusų radiolokacines sistemas „Nebo“ ir priešlėktuvinę raketų sistemą „Buk“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Pranešama, kad smūgiai įvykdyti spalio 23 ir 24 dienomis.
Šiomis dienomis Ukrainos karinė žvalgyba aptiko ir sunaikino tris brangias Rusijos okupacinės armijos priešlėktuvinės gynybos sistemas: savaeigį ugnies įrenginį „Buk-M3“ ir dvi radarų stotys „Nebo-SVU“.
Okupantų oro gynybos priemonės sunaikintos laikinai okupuotose Zaporižios, Chersono sričių ir Krymo teritorijose.
Orbanas: Vengrija ieško būdų, kaip apeiti JAV sankcijas Rusijos naftai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė ieško būdų, kaip apeiti JAV sankcijas Rusijos energetikos įmonėms.
Trečiadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos gamintojoms „Rosneft“ ir „Lukoil“. Tai – pirmosios sankcijos Rusijai nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįžo į valdžią.
Vengrija, laikoma artimiausia Kremliaus ir D. Trumpo sąjungininke 27 valstybių Europos Sąjungoje, vis dar labai priklausoma nuo rusiškos naftos, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Kiekvienas, norintis sumažinti komunalinių paslaugų kainas, privalo ginti Vengrijos teisę pirkti naftą ir dujas iš Rusijos arba už tokią pačią kainą ar pigiau“, – per kiekvienos savaitės interviu radijui sakė V. Orbanas.
Jo vyriausybė 2013 m. įvedė buitinių energijos kainų viršutinę ribą – tai viena svarbiausių jos politikos krypčių, siekiant išlaikyti mažas kainas.
„Ši kova dar nesibaigė; kai kurioms Rusijos naftos įmonėms iš tiesų taikomos sankcijos (...) Mes ieškome būdų, kaip apeiti šias sankcijas“, – sakė V. Orbanas.
Ketvirtadienį ES taip pat įvedė naujų apribojimų Rusijos naftos ir dujų sektoriui pagal 19-ąjį bloko sankcijų paketą, priimtą nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 metais. V. Orbanas, ne kartą kritikavęs ES sankcijas Rusijai, užsitikrino išimtį naftos tiekimui vamzdynais į Vengriją.
Zelenskis apie Putino naujausius smūgius: atves prie katastrofos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nuolatiniais smūgiais kritinei Ukrainos infrastruktūrai Rusija siekia sukelti humanitarinę katastrofą.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo susitikimo su Didžiosios Britanijos premjeru Keiru Starmeriu metu.
„Putinas nerodo noro baigti karą ir vėl ėmėsi veiksmų, kurie mus atves prie humanitarinės katastrofos. Tai yra tai, ką jis nori surengti šią žiemą, žinoma, atakomis prieš energetiką, dujas ir vandens tiekimą“, – pastebi V. Zelenskis.
Anot jo, aišku, kaip elgtis tokioje situacijoje. V. Zelenskis padėkojo Didžiajai Britanijai už pagalbą ir kad Ukraina neliko viena.
Anot V. Zelenskio, „Koalicija norinčiųjų“ penktadienį aptars saugumo garantijas Ukrainai, Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir energetinę paramą.
Keiras Starmeris: sąjungininkai turi stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumus
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį Dauningo gatvėje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Kyjivo sąjungininkai turėtų žengti toliau tiekdami tolimojo nuotolio ginklus.
„Manau, kad galime žengti toliau, kalbant apie pajėgumus, ypač (...) tolimojo nuotolio pajėgumus“, – prasidedant susitikimui su V. Zelenskiu sakė K. Starmeris.
Jis pridūrė, kad vėliau penktadienį vyksiančiame vadinamosios Norinčiųjų koalicijos, kurią sudaro Ukrainą remiantys Europos lyderiai, susitikime taip pat bus aptartas „gyvybiškai svarbus darbas“ užtikrinti būsimas saugumo garantijas.
Aiškėja, su kuo JAV susitiks Putino pasiuntinys
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kyrylas Dmitrijevas lankosi JAV. Anot „Axios“ šaltinių, jis šeštadienį Majamyje turėtų susitikti su Baltųjų rūmų pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu.
K. Dmitrijevas į JAV atvyko vos kelios dienos po to, kai Donaldas Trumpas atšaukė susitikimą su V. Putinu.
Rusija įtariama žvalgybai panaudojusi Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas
NATO šaltiniai teigia, kad Rusija galėjo mokymams ir galbūt žvalgybai panaudoti Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, remdamasis Vokietijos žiniasklaida.
Kelios NATO valstybės narės, kaip pranešama, turi informacijos, kad prieš kelerius metus „Estonia“ nuolaužose buvo įrengta techninė įranga, leidžianti tiksliai naviguoti povandeninius dronus ir robotus, sakoma Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose.
Vakarų saugumo sluoksniuose manoma, kad tokias operacijas galėjo įvykdyti Rusijos pajėgos.
Vokietijos žiniasklaidos priemonės taip pat įtaria, kad Rusija žvalgybos tikslais galėjo naudoti zoną aplink nuolaužas, paslėpti jutiklius, galinčius įrašyti identifikuojančius NATO karo laivų ir povandeninių laivų garsus. Nardymas aplink „Estonia“ nuolaužas yra draudžiamas, pastebėti prie jų pritvirtintą įrangą nebūtų lengva.
2021 m. liepos mėnesį Suomija laikinai iki 2024 m. pabaigos panaikino „Estonia“ nuolaužų, kaip saugomų, statusą, kad valdžios institucijos galėtų ištirti, dėl kokių priežasčių keltas nuskendo.
Suomijos pasienio apsaugos tarnyba į Vokietijos žiniasklaidos prašymą pakomentuoti atsakė, kad dėl operatyvinių priežasčių neatskleis informacijos apie galimą stebėjimą. Vis dėlto, pasak Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD, Suomija puikiai žino apie Rusijos žvalgybos veiklą.
Estijos užsienio reikalų ministerija Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad kartu su sąjungininkėmis atidžiai stebi įvykius Baltijos jūroje. Ji pabrėžė, kad Rusija tapo agresyvesnė, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje.
Rusijos vyriausybė neatsakė į prašymus pakomentuoti.
ELTA primena, kad keltas „Estonia“ per audrą Baltijos jūroje prie Suomijos krantų nuskendo 1994 metais. Ši nelaimė, nusinešusi 852 žmonių gyvybes, laikoma skaudžiausia jūrų katastrofa pokario Europos istorijoje.
Putino pasiuntinys atvyko į JAV: aptars, kaip toliau klostysis santykiai
Vos kelioms dienoms po to, kai Donaldas Trumpas atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, į Jungtines Valstijas atvyko Rusijos lyderio specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas. Žiniasklaida praneša, kad jis JAV lankosi oficialioms deryboms su D. Trumpo administracijos pareigūnais, siekdamas aptarti tolesnius santykius tarp Vašingtono ir Maskvos.
Žiniasklaidos pranešimais, V. Putino specialusis pasiuntinys K. Dmitrijevas atvyko į Jungtines Valstijas.
Apie tai informavo tiek Rusijos valstybinė žiniasklaida, tiek CNN.
JAV žiniasklaida teigia, kad jis atvyko „oficialioms“ deryboms praėjus vos kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas atšaukė susitikimą su V. Putinu.
Pranešama, kad K. Dmitrijevas turėtų susitikti su D. Trumpo administracijos pareigūnais, siekdamas tęsti diskusijas dėl JAV ir Rusijos santykių.
Zelenskis atvyko į susitikimą su Starmeriu
Volodymyras Zelenskis jau atvyko į Dauningo gatvę, kur jam buvo ištiestas raudonas kilimas, rašoma „Sky News“.
Jį dar kartą šiltai pasveikino Keiras Starmeris. Jiedu apsikabino ir nusifotografavo.
Per sprogimą Ukrainos geležinkelio stotyje žuvo keturi žmonės, 12 liko sužeisti
Penktadienį Ukrainos šiaurėje esančioje geležinkelio stotyje 23-ejų vyrui dokumentų tikrinimo metu susprogdinus sprogstamąjį įtaisą žuvo keturi žmonės, dar 12 buvo sužeisti, pranešė vietos policija.
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrino keleivių dokumentus dyzeliniame traukinyje. Tuo metu vienas iš jų perone išsitraukė sprogstamąjį įtaisą, kuris tada sprogo“, – teigiama nacionalinės policijos tarnybos pranešime.
Policijos pranešime tarp žuvusiųjų minimas ir nusikaltėlis. Pasak Ukrainos žiniasklaidos pranešimų, sprogstamasis įtaisas buvo granata.
Po JAV ir ES smūgio – Kremliaus atsakas: atskleidė, kaip elgsis
Rusija sureagavo į naujas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva analizuoja ribojimus ir ketina veikti „pagal savo interesus“.
Rusijos dronas Chersone pražudė ožkas auginusią senolę, kuri atsisakė palikti savo gyvulius
Spalio 20 d. Rusijos bepilotis orlaivis Ukrainos Chersono srityje pražudė 84 m. amžiaus moterį, kai ši rūpinosi savo ožkomis. Senolė vos keliomis savaitėmis anksčiau vienai amerikiečių žurnalistei buvo paaiškinusi, kodėl atsisakė evakuotis, nors kasdien rengiamos atakos prieš civilius gyventojus, praneša portalas „Euromaidan Press“.
Tokios bepiločių orlaivių atakos Ukrainos regionuose vyksta kiekvieną dieną, nedidelių FPV bepiločių veikimo spindulio ribose. Rusai tyčia taikosi į civilius gyventojus – šių metų rugsėjį Jungtinės Tautos (JT) patvirtino, kad ši Rusijos vykdoma sisteminga civilių gyventojų žudymo kampanija yra nusikaltimas žmoniškumui.
„Euromaidan Press“ publikacijoje rašoma, kad Larysa Vakuliuk, kuri vietos gyventojams buvo žinoma kaip Baba Lora arba močiutė Lora, su dviem ožkomis vaikščiojo Chersono Antonivkos rajone, kai smogė Rusijos FPV bepilotis orlaivis. Ji mirė iškart, be to, buvo užmuštos ir abi ožkos. Chersono nacionalinės policijos vyriausioji valdyba duomenis apie žūtį patvirtino spalio 21 d.
„Jai buvo nutrauktos kojos, ji buvo susprogdinta į gabalus“, – sakė amerikiečių žurnalistė Zarina Zabrisky, kuri rugsėjį ir kalbino L. Vakuliuk.
„Ji buvo smulkutė moteris, pasirodžiusi netoli Antonivkos, tokia įdomi figūra, vilkinti baltais, beveik krakmolytais marškiniais, su skaisčiomis akimis ir kaprizinga šypsena“, – „Euromaidan Press“ pasakojo Z. Zabrisky.
Ji apie močiutės Loros mirtį sužinojo iš vietos „Telegram“ kanalo. Z. Zabrisky pažymėjo, kad ciniškiausia dalis yra ta, jog rusai mato civilius gyventojus ir sąmoningai į juos taikosi.
Civiliai ir gyvuliai tampa rusų treniravimosi taikiniais – kariniai šaltiniai Z. Zabrisky informavo, kad rusai Rostove prie Dono turi pilotų mokyklą, kurios absolventai siunčiami praktikuotis į okupuotą Ukrainą netoli Chersono, ir būtent todėl rusų bepiločių orlaivių pilotai taikosi į ožkas, šunis ir pagyvenusias moteris.
Tačiau FPV bepiločiai orlaiviai yra tik nedidelė mirtino arsenalo, kurį Rusija pasitelkia smogdama Chersonui, dalis. Pasak Z. Zabrisky, jie miestui smogia kas valandą ir per dieną sunaikina po kvartalą, tam naudodami aviacines bombas, artileriją, minosvaidžius ir netgi „Shahed“ bepiločius orlaivius, kurie paprastai paliekami tolimojo nuotolio atakoms.
Rusijos vykdomą sistemingą taikymąsi į Chersono civilius gyventojus Z. Zabrisky fiksuoja nuo 2024 m. liepos, kai ji pirmą kartą tarptautinėje žiniasklaidoje pranešė apie „žmogiškąjį safarį“. Šįmet pasirodžiusiame jos dokumentiniame filme „Kherson: Human Safari“ (liet. Chersonas: žmogiškasis safaris) fiksuojama gyvenimo tėkmė Chersono srityje vykstant visapusiškai Rusijos invazijai.
Dokumentikoje pateikiami Chersono gyventojų, įskaitant menininkę Alyoną Maliarenko ir kompozitorių Borysą Hoina, liudijimai, taip pat bepiločių orlaivių atakų prieš civilius gyventojus filmuota medžiaga.
„Kai civilizacija nyksta, o tavo miestas virto griuvėsiais, ką darytum, kad išgyventum (...) ir liktum žmogumi?“ – dokumentiniame filme klausia Z. Zabrisky.
Rusija po atsitraukimo iš Chersono miesto, įvykdyto 2022 m. lapkritį, okupavo kairįjį Dniepro upės krantą Chersono srityje. Šis miestas nuolat patiria artilerijos, raketų ir bepiločių orlaivių atakas, kurias iš kitos upės pusės rengia Rusijos pajėgos.
„Politico“: Trumpas padarė tai, ko nesugebėjo Europos Sąjunga
JAV prezidento Donaldo Trumpo netikėtas sprendimas įvesti sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms nesustabdys Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašinos, bet padės Europos Sąjungai atsisakyti rusiškos naftos, praneša „Politico“.
Trečiadienį D. Trumpas paskelbė didžiules naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“. Tai pirmosios JAV sankcijos po to, kai D. Trumpas antrą kartą tapo prezidentu.
Nors naujų apribojimų detalės vis dar derinamos, tačiau teoriškai jos gali priversti abi Rusijos bendroves parduoti savo turtą ir nutraukti likusį naftos tiekimą vamzdynais į Europą.
„Frontas braška per siūles“: Ukrainoje prabilta apie sunkumus
Ukrainos frontas braška per siūles – rusų pajėgos veržiasi gilyn į šalies teritoriją, o gynėjų gretos retėja. Savanorė Berlyna praneša, kad kai kur vienam kareiviui tenka saugoti net iki 200 metrų fronto linijas, o rusai, pasinaudodami spragomis, įsiskverbia į užnugarį ir ten telkiasi naujiems puolimams. Ji įspėja: be nuolatinės paramos Ukraina rizikuoja prarasti ne tik mažesnius miestus, bet ir strategiškai svarbius centrus – Zaporižią, Dnieprą bei Charkivą, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
NYT: Europos atkaklumas jau davė vaisių
Atkakli Europos Sąjunga neketina trauktis – ji paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau spausti Maskvą ir „skaudžiai“ nubausti Rusiją. Įvedus naujas sankcijas ir pažadėjus Ukrainai 140 mlrd. eurų paramos paketą, Europa siekia išlaikyti JAV Kyjivo pusėje ir sustiprinti spaudimą Kremliui, rašo „The New York Times“.
Zelenskis atvyko į Londoną: štai kaip jį pasitiko
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Jungtinę Karalystę, kur Vindzoro pilyje susitiko su karaliumi Charlesu III. Šis vizitas vyksta prieš Londone rengiamą viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariama Ukrainos gynyba ir tolesnė Vakarų pagalba Kyjivui.
Rusija skelbia užėmusi keturis kaimus Ukrainos rytuose
Rusija penktadienį paskelbė užėmusi keturis kaimus Rytų Ukrainoje.
Tai rusų naujausi laimėjimai brangiai kainuojančiuose mūšiuose metras po metro, artėjant jau ketvirtajai karo žiemai.
Rusijos kariuomenė nurodė perėmusi Bolohivkos Charkivo srityje, Dronivkos ir Promino Donecko srityje, taip pat Peršotravnevės Dnipropetrovsko srityje kontrolę, atkovodama kai kuriuos kaimus, kuriuos Ukraina buvo atgavusi prieš trejus metus.
Čekai per dvi dienas surinko beveik 550 tūkst. eurų Ukrainos raketai „Flamingo“ finansuoti
Čekijos gyventojai mažiau nei per 48 valandas paaukojo beveik 550 tūkst. eurų, skirtų finansuoti tolimojo nuotolio raketą „Flamingo“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Kaip praneša „Ukrinform“, iniciatyva „Darek pro Putina“ („Dovana Putinui“) apie rezultatus pranešė platformoje „X“.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad lėšų rinkimas Ukrainos raketai “Flamingo", kuri bus pavadinta DANA 1, baigtas. Per mažiau nei 48 valandas buvo surinkta 12 500 000 Čekijos kronų. Ačiū!“ – sakoma pranešime.
Iš tiesų bendra suma viršijo lūkesčius: projekto interneto svetainės duomenimis, daugiau nei 8 500 aukotojų paaukojo daugiau nei 13,3 mln. kronų (beveik 550 tūkst. eurų).
Raketa bus pavadinta spalio pradžioje mirusios žymios Čekijos proukrainietiškos visuomenės veikėjos ir ilgametės Valstybinės branduolinės saugos tarnybos vadovės Danos Drábovos garbei.
Ketvirtadienį iniciatyva Prahoje surengė koncertą „Ačiū, Dana!“, skirtą išreikšti padėką rėmėjams ir pagerbti D. Drábovos atminimą. Organizatoriai priminė, kad iškart po Rusijos plataus masto invazijos pradžios ji prisijungė prie „Darek pro Putina“ ir tapo viena pirmųjų jos pagalbos Ukrainai ambasadorių.
„Tikime, kad Dana stebės iš dangaus ir pasistengs, kad raketa pataikytų į reikiamą taikinį kur nors Rusijoje“, – sakė rengėjai.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad raketos „Neptūnas“ ir „Flamingo“ sėkmingai panaudotos kartu.
Lėšos raketai DANA 1 – raketai, kuri būtų pajėgi smogti Maskvai arba Sankt Peterburgui – buvo pradėtos rinkti spalio 21 d. Ukrainos „Flamingo“ gamintojas sutiko leisti iniciatyvos metu rinkti lėšas vienai raketai, kuri po apmokėjimo bus perduota Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Anksčiau Čekijos piliečiai ir organizacijos jau yra paaukoję Ukrainai lėšų tankui, sraigtasparniui ir kitai ginkluotei.
Sukrečiantys kadrai iš Chersono: Rusijos raketos nuniokojo miestą
Rusija penktadienio rytą surengė masinį išpuolį prieš Chersoną. Miestui smogta raketomis, per atakas žuvo keli žmonės, dar keturiolika – sužeista. Tarp nukentėjusiųjų – ir nepilnametės merginos bei autobuso keleivė.
Remiantis Chersono srties karinės administracijos duomenimis, tarp nukentėjusiųjų yra 15 ir 17 metų merginos.
Jaunesnioji užpuolimo metu buvo bute, vyresnioji – gatvėje, rašo „Unian“.
Spalio 24 d. ryte Rusijos kariai raketomis masiškai apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus.
Preliminariais duomenimis, žuvo dvi moterys, o daugiau nei dešimt civilių buvo sužeista, tarp jų – 16 metų jaunuolis.
„Informacija apie nukentėjusius tikslinama“, – pridūrė spaudos tarnyba.
Pažymima, kad visi nukentėjusieji per ataką buvo tiek gatvėje, tiek savo namuose. Apšaudymų metu buvo apgadinti privatūs ir daugiabučiai namai, transporto priemonės bei infrastruktūros objektai.
Taip pat pranešama, kad ryte rusai smogė autobusui. Viena iš keleivių – 65 metų moteris – buvo nugabenta į ligoninę. Ji patyrė smegenų sukrėtimą.
Medicininės pagalbos kreipėsi ir 31 metų vyras – jam diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir kojos sužalojimas.
Apie 10.00 val. buvo žinoma, kad Chersone sužeista mažiausiai 14 civilių.
Zelenskio šansas Londone: Starmeris spaudžia Norinčiųjų koaliciją apginkluoti Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Londone susitiks su pagrindiniais savo rėmėjais, o Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas teigė raginsiantis Europą pristatyti Kyjivui daugiau ilgojo nuotolio raketų.
Kyjivo sąjungininkai Vakaruose didina spaudimą Maskvai, karui žengiant į jau ketvirtą žiemą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos energetikai, kuriomis siekiama paralyžiuoti karo ekonomiką.
Kremlius pratrūko: pirmą kartą JAV pavadino Rusijos priešu
Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu.
„Į skerdyklą siųs bet ką“: atskleidė, ko griebiasi į neviltį puolęs Kremlius
Partizanų grupė „Atesh“ teigia, kad Rusijos 506-asis motorizuotas šaulių pulkas Pokrovsko fronte formuoja moterų puolimo kuopas, rašo „United24 Media“.
Daugiau skaitykite čia.
„Tegul jie apie tai pagalvoja“: Putinas žada pribloškiantį atsaką Vakarams
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.
Trumpas siekia „padaryti galą šiam beprasmiam karui“: spaudimą pajus ir Putinas, ir Zelenskis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje, planuoja daryti spaudimą ne tik Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, bet ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui. Tokį teiginį išsakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris, pasak kurio, D. Trumpas tampa vis nekantriau nusiteikęs dėl V. Putino atsisakymo imtis deeskalacijos ir siekia „padaryti galą šiam beprasmiam karui“.
Jis pabrėžė, kad nors administracija ir toliau yra įsipareigojusi padėti Ukrainai ginti savo suverenitetą, D. Trumpo dėmesys dabar sutelktas į tai, kaip priversti tiek Maskvą, tiek Kyjivą sėsti prie derybų stalo, rašo „Unian“.
„Tai tiesiog žiaurus pozicinis karas, kuriame niekas nelaimi. Prezidentas Trumpas bando išsiaiškinti, kaip toliau daryti spaudimą Vladimirui Putinui, atvirai kalbant – ir Volodymyrui Zelenskiui, taip pat ieško naujų būdų paskatinti abi puses susėsti prie derybų stalo, susitarti dėl ugnies nutraukimo, karo pabaigos ir tiesiog sustabdyti žudymus“, – pareiškė M. Whitakeris.
Jis taip pat pabrėžė, kad D. Trumpas tampa vis nekantriau nusiteikęs dėl V. Putino atsisakymo imtis deeskalacijos ir ketina „padaryti galą šiam beprasmiam karui“.
„Jis turi visas kortas savo rankose. Ir galiausiai jis sužais jas taip, kaip manys esant reikalinga, kad sukurtų aplinkybes, priversiančias Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo ir derėtis dėl karo pabaigos. Žudynės turi baigtis. Prezidentas Trumpas, manau, yra tiesiog labai nusivylęs, atvirai kalbant, tuo, kad Vladimiras Putinas vis dar nebaigia šio karo“, – sakė jis.
Pasak M. Whitakerio, per pastaruosius dešimt mėnesių Rusijos pažanga mūšio lauke buvo minimali, nepaisant milžiniškų nuostolių.
Per Rusijos smūgius Chersono srityje žuvo du žmonės, dar devyni buvo sužeisti
Per Rusijos atakas Chersono srityje per pastarąsias 24 valandas žuvo du žmonės, o dar devyni buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, įvairios regiono gyvenvietės tapo bepiločių orlaivių smūgių, antskrydžių ir artilerijos apšaudymo taikiniais. Per smūgius buvo apgadinti aštuoni daugiaaukščiai pastatai, 20 privačių namų, administraciniai pastatai, privačios įmonės ir transporto priemonės.
„Dėl Rusijos agresijos du žmonės žuvo, o devyni buvo sužeisti“, – nurodė O. Prokudinas.
Spalio 23 d. iš išlaisvintų regiono bendruomenių buvo evakuota 14 žmonių.
Ekspertė nurodė sąlygas, kuriomis Ukraina galėtų gauti įšaldytą Rusijos turtą
Įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą sunku konfiskuoti, nes teisiškai jis vis dar priklauso Rusijai. Norint turtą oficialiai perduoti kitai šaliai, reikia atitinkamų teismo sprendimų ir šalių veiksmų derinimo.
Trumpas kandžiai sureagavo į Putino kalbas apie sankcijas: „Džiaugiuosi, kad jis taip mano“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sarkastiškai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginį, kad naujos sankcijos Rusijai nepaveiks jos ekonomikos. D. Trumpas atitinkamas pastabas išsakė kalbėdamasis su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Dronas rėžėsi į daugiabutį netoli Maskvos: sužeisti 5 žmonės, tarp jų vaikas
Vietos valdžios institucijos praneša, kad spalio 24-osios naktį per dronų ataką Krasnogorske, Maskvos srityje, buvo apgadintas gyvenamasis namas. Pasak Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, dronas įskrido į 14 aukšto butą, rašo „Kyiv Independent“.
WSJ: Trumpui buvo pasiūlyti 3 sankcijų prieš Rusiją variantai – jis pasirinko ne patį griežčiausią
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, vis dėlto nusprendė imtis ne pačių griežčiausių sankcijų prieš Rusiją. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, po to, kai Rusija smogė Ukrainai praėjus vos kelioms valandoms po atšaukto D. Trumpo susitikimo su V. Putinu, Baltieji rūmai parengė tris galimus atsako scenarijus, tačiau prezidentas pasirinko vidutinio griežtumo variantą.
Po atšaukto susitikimo – Baltųjų rūmų signalas dėl Trumpo ir Putino ateities planų
Baltieji rūmai neatmeta, kad ateityje vis dėlto gali įvykti Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas. Nors planuotas susitikimas Budapešte buvo atšauktas, Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt tikina, jog galimybė jį surengti išlieka, tačiau tam esą reikia „apčiuopiamų rezultatų“ ir „realios pažangos“.
Pasak K. Leavitt, susitikimas tarp D. Trumpo ir V. Putino „nėra visiškai atmestas“.
„Manau, kad prezidentas ir visa administracija tikisi, jog vieną dieną šis susitikimas gali įvykti iš naujo. Tačiau norime įsitikinti, kad jis duos apčiuopiamų teigiamų rezultatų ir kad prezidentas efektyviai išnaudos savo laiką“, – pridūrė ji.
Baltųjų rūmų atstovė taip pat teigė, kad Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pokalbis „nebuvo vienintelė priežastis“, dėl kurios D. Trumpas nusprendė atšaukti susitikimą.
„Prezidentas nori matyti veiksmus, o ne tik kalbas. Manau, kad jį labai motyvuoja sėkmingas taikos susitarimas Artimuosiuose Rytuose – jis siekia konkrečių rezultatų ir nori, kad šis karas baigtųsi. Apie tai prezidentas kalba jau devynis mėnesius, būdamas pareigose, ir vis labiau nusivilia dėl abiejų karo pusių pažangos stokos“, – pabrėžė K. Leavitt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Slava Ukraini, smert kacapam!
chaturbate/im_jasmine tiesioginė. transliacija
Rutte rėžė negailėdamas: Putinui baigiasi pinigai, kariai ir idėjos
NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad prieš dvi dienas Vašingtone jis turėjo labai gerą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „The Guardian“. Anot jo, sankcijos Rusijai padidins spaudimą V. Putinui ir privers jį sėsti prie derybų stalo.
„Ukrainoje V. Putinas karo lauke pasiekia mažai“, – teigia M. Rutte.
Jo įsitikinimu, nedidelis laimėjimas rusams kainuoja daug.
Rusijai baigiasi pinigai, kariai ir idėjos, sako NATO vadovas.
„Abi Atlanto vandenyno pusės nori, kad šis karas baigtųsi“, – sako jis.
„Mes judame teisinga kryptimi“, – priduria M. Rutte.