Energetika

Finansų ministras Taurimas Valys, vengęs susitikti su opozicija, pristatęs Seimui valstybės biudžetą ryžosi susitikti su konservatoriais ir liberalais. Ir iškart sulaukė kaltinimų, kad skandina šalį į vis gilesnes skolas. Ministrui kliuvo ir dėl abejingumo kylančioms degalų kainoms. T. Valys teisinasi nedrįstantis mažinti degalų akcizų, mat ir taip sunkiai sekasi rinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kaip ir kasmet – spalio pabaiga reiškia prasidedantį tamsųjį metų laiką. Spalio 25-ąją laikrodžius pasuksime valanda atgal, o dienos taps dar trumpesnės. Idėja, gimusi dar I-ojo pasaulinio karo metais, turėjo padėti taupyti energijos išteklius. Tačiau ar tikrai trumpesnė diena vis dar reiškia mažesnes sąnaudas? Trumpesnė diena tiesiogiai susijusi su anksčiau įjungiamu apšvietimu namuose, kitais buities įpročiais, kuriems be elektros energijos – niekaip.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatih Birol antradienį pareiškė nematantis didelių galimybių, kad naftos rinka kitais metais normalizuosis, nes aukštas kainas išlaiko tebesitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose. „Aš asmeniškai nematau jokio realaus kelio, kad 2027-ieji taptų normalizavimosi metais“ po tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje, kuriuos sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui praėjusį vasarį, dienraščio „Financial Times“ surengtoje konferencijoje sakė F. Birol.

Gavus ESO kompensacijas už ilgiau nei tris paras trukusį elektros atkūrimą – šokas ir nusivylimas. Po audros savaitėmis be elektros gyvenę žmonės socialiniuose tinkluose piktinasi, kad ESO išmokos mažesnės, nei jie tikėjosi. Pavyzdžiui, už 10 parų be elektros vieni žmonės gavo 102 eurus, kiti už 8 paras – vos 9 eurus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kadangi jis išpuvęs viduje, nulaužė.“    „Paskui tiesiog taip ir paliko, visi laidai čia, visa juosta, mūsų juosta ir gulėjo.

Lietuvos Vyriausybė nenori apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo milžinės „Orlen“ papildomais mokesčiais, nes bijo susipykti su Lenkija. Nors prasidėjus karui Irane, naftos perdirbimo maržos išaugo kartais, lietuvių politikai nesiryžta įvesti didesnio mokesčio. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Klausimas būtų finansų ministrui. Jūsų įpėdinis Kristupas Vaitiekūnas dar pavasarį pozityviai kalbėjo apie „pagautės“ mokesčius energetikos įmonėms. Po Hormuzo sąsiaurio uždarymo.

„West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina antradienį popiet šoktelėjo beveik 6 proc., sustiprėjus nuogąstavimams dėl pasiūlos trūkumo, kurį sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. WTI rūšies naftos kaina padidėjo 5,7 proc. iki 109,60 JAV dolerio už barelį. „Brent“ nafta pabrango 2 proc. iki 111,69 JAV dolerio už barelį.

Prancūzija skelbia užsitikrinusi papildomą 200 tūkst. tonų dyzelino tiekimą per mėnesį iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Bahreino. Apie susitarimus per prezidento Emmanuel Macron vizitą Persijos įlankos šalyse antradienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. Pasak Eliziejaus rūmų, JAE įsipareigojo tiekti maždaug 100 tūkst. tonų per mėnesį, o dar 100 tūkst. tonų tiekimą numatoma užsitikrinti vėliau antradienį lankantis Bahreine. Pridėjus tiekimą iš Saudo Arabijos, bendras kiekis siekia 295 tūkst.

Izraelio atsinaujinančios energetikos bendrovė „Energix Group“ iš Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ už maždaug 25 mln. eurų nusipirko Marijampolės rajone vystomą hibridinį vėjo, saulės ir elektros baterijų parką.

Prie perdavimo tinklų prijungus naujus vėjo jėgainių parkus, Latvijos vėjo jėgainės rugsėjį pagamino rekordinį elektros energijos kiekį – 51 gigavatvalandę (GWh). Tai skelbia šalies elektros perdavimo sistemos operatorius AST, kuriuo remiasi Latvijos visuomeninis transliuotojas. Rugsėjį Latvijoje pagamintos ir į tinklą patiektos elektros energijos kiekis, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 4 proc. iki 384 GWh ir buvo 16 proc. didesnis nei 2025 metų rugsėjį.

Šiemet Europoje – rekordinė dujų kaina: 87 eurai už megavatvalandę. Pasak ekonomistų, tai blogas ženklas labiausiai nuo dujų priklausomai Europos bei Lietuvos pramonei, kuriai gali tekti stabdyti gamybą. Dujas naudojantys gyventojai, ekonomistų teigimu, turėtų sulaukti naujų, iki 60 proc. didesnių tarifų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje „AVS PipeFit“ darbuotojai gamina ir montuoja vamzdynų bei metalo konstrukcijas. Kuo dujos brangesnės, tuo verslui sunkiau.

Prasidėjus rekordiškai brangiam šildymo sezonui, žmonės masiškai plūsta į savivaldybes kompensacijų. Kai kuriuose jų prašytojų – trečdaliu daugiau nei prieš metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau prognozuoja, kad kompensacijoms prireiks beveik 100 mln. eurų, t.y. 40 proc. daugiau pinigų nei praėjusį šaltąjį sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl didelio kiekio dyzelino tiekimo mainais į laikiną JAV sankcijų sušvelninimą. Ką jis reiškia? Ar rusiškas dyzelinas dabar tekės laisvai? Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susitarimas tarp amerikiečių ir rusų dėl dyzelino kainų degalinėse nesumažins, skelbia ekonomistai. Esą pagal skelbtą susitarimą Kremliaus į rinką pateiktas dyzelino kiekis tiesiog per mažas, kad lemtų kainas. Ekonomistai susitarimą vadina politiniu, kuriuo Donaldas Trumpas renka taškus prieš vidurio kadencijos rinkimus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Per praėjusią savaitę vartotojams siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vienos laiko zonos vidutinės 1 kWh kainos padidėjo iki 0,3 proc., o dviejų laiko zonų – padidėjo iki 0,7 procento. Per savaitę šalyje pagaminta elektra patenkino 101 proc. vartojimo, o trūkstama elektros energija buvo importuota iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos. Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per praėjusią savaitę padidėjo 10 proc. – nuo 73,2 Eur/MWh iki 80,5 Eur/MWh. Siūlomų 12 mėn.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Lietuvos pasienyje gyvenantys lietuviai renkasi užsienietišką dyzeliną. Pavyzdžiui, keliauja į Latviją, kur dyzelino litras maždaug iki 20 centų pigesnis nei Lietuvoje. Užsipylus pilną baką galima sutaupyti bent 10 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Latvijoje sutaupo ne tik ant degalų, bet ir sūrio Lietuvoje dyzelinas nepigus.

Ketvirtadienį prasidėjo, kaip prognozuojama, rekordiškai brangus šildymo sezonas. Tiesa, didžiulės dalies gyventojų radiatoriai dar šalti. Nors šilumininkai šildymui pasiruošę, namų administratoriai žada šildymą įjungti per kelias dienas. O net ir pajungus, radiatoriai pradės šilti tik tuomet, kai atvės iki 10 laipsnių – veikiausiai tik naktimis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Daugumos radiatoriai dar šaltutėliai Vilnietė Gima grįždama iš parduotuvės prisėdo ant suoliuko.

Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir kylančios kainos toliau išbando šalies ekonomiką, stipri darbo rinka ir augantys atlyginimai palaiko gyventojų perkamąją galią. Tačiau ateinantis ruduo atneš naujų iššūkių: prognozuojama didesnė infliacija, tolesnis kuro brangimas bei gerokai brangesnis šildymo sezonas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Už elektros energiją pigiau nuo rugsėjo moka dauguma gyventojų, kuriems priklauso žemesnis tarifas. Iš viso iš maždaug 412 tūkst. galinčių mokėti pigiau, visuomeninio tiekimo pažeidžiamų vartotojų tarifą pasirinko 283 tūkst. gyventojų. Didžioji dauguma jų – 159 tūkst. –  į šį tarifą perėjo rugpjūtį, įgyvendinant Energetikos ministerijos parengtus pažeidžiamų elektros energijos vartotojų perėjimo į visuomeninį tiekimą pakeitimus, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos gyventojams tenka ruoštis naujai brangimo bangai: Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas, kuras išlieka arti rekordinių aukštumų, o artėjantis šildymo sezonas žada gerokai didesnes sąskaitas. Ekonomistas vertina, kiek dar kils būsto paskolų įmokos, kada sulauksime infliacijos piko ir kaip kintančios energijos bei žaliavų kainos atsilieps mūsų piniginėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Artėja šildymo sezonas, o kartu – ir gaisrų bei nelaimių rizika, taip pat didesnių sąskaitų laikotarpis. Ką būtina pasitikrinti prieš įjungiant šilumos siurblį ar užkuriant krosnį? Kaip saugiai naudoti elektros generatorių bei kaip šildyti namus, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės?  Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėsime su VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentu Juozu Bielsku ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atsto...

Tebesitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada, brangstantys energijos ištekliai ir degalai netrukus atsilieps ir maisto prekėms parduotuvių lentynose. Kai kurie didieji bankai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet gali siekti apie 6 procentus. Tuo metu kai kurie rinkos žaidėjai skelbia apie dešimtimis procentų išaugsiančias pieno, kiaulienos, duonos ir kitų kepinių kainas jau nuo artėjančio rudens.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad per naktį ir šią dieną elektros energijos tiekimas kol kas yra atkurtas daugiau nei 90 tūkst. vartotojų. „Daugiau nei 90 tūkstančiams vartotojų tiekimas yra atkurtas. Be abejo, dideliu iššūkiu išlieka likusi dalis“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Trakų rajone, Valų kaime, sakė ministras. Pasak jo, šalis susidūrė su kelis dešimtmečius nematyta audra. Elektros specialistams reikės atkurti tūkstančius atkarpų.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Lietuvoje vėjo jėgainės dygsta viena po kitos, o specialistai žada, kad tai padės sumažinti elektros kainas biržoje. Vis dėlto, nors energetinę nepriklausomybę pasieksime jau greitai, gyventojai mažesnes sąskaitas pamatys ne iškart – tam reikės ne tik modernių tinklų, bet ir išmaniau vartoti pačią elektrą.

Vairuotojams jau darosi įprasta degalinių kainų švieslentėse matyti jau net ir didesnę nei 2 eurų už litrą dyzelino kainą. Kas laukia toliau? Ar toks pats likimas ištiks ir benzino bei dujų kainas? Ko tikėtis gyventojams artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertas Tomas Karpavičius ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daug greičiau, nei tikėtasi, brangsta degalai. Anot ekonomistų, didelė tikimybė, kad artimiausiu metu degalų kainos toliau kils. Nerimą kelia ne tik naftos kaina, bet ir per lėtas gamtinių dujų saugyklų pildymas – dėl to šildymo sezonas bus brangesnis. Kiek kils naftos, dujų ir šildymo sezono kainos, TV3 Žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Degalai toliau brangsta. Vien per šią savaitę dyzelinas pabrango 11 centų už litrą.

Ant plauko pakibo 3 milijardų eurų vertės „Igničio“ jūrų vėjo parko ties Palanga statybos. Energetikos ministras kalba, kad projektas gali būti suspenduotas, mat jo kaina, tikėtina, yra per didelė už galimą naudą. Aiškėja, kad projektas įstrigo, statybos gali užsitęsti dar kone dešimtmetį ir gaminti pernelyg brangią elektrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Ignitis“ jau prieš dvejus metus pradėjo parengiamuosius darbus būsimo jūros vėjo parko vietoje netoli Palangos.

Brangstanti nafta, dujos ir biokuras grasina brangesniu šildymo sezonu. Prezidentūra jau ragina valdančiuosius grąžinti atšauktą PVM lengvatą šildymui. O Lietuvos bankas jau ragina didinti mokesčius investiciniam nekilnojamajam turtui. Valdantieji šiuos siūlymus svarsto, tačiau tikina, kad staigių spendimų nedarys, mat šių mokesčių pokyčiai įsigaliojo tik šiemet. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pabrangus degalams, nuo liepos gyventojams brangs ir visuomeninė elektra, dujos. Tačiau energetikos ministerija priekaištauja nedaug elektros sunaudojantiems lietuviams, kad šie nesidomi elektros kainomis ir perka brangesnę elektrą iš nepriklausomų tiekėjų užuot pirkę iš visuomeninio tiekimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tūkstančiai gyventojų už elektrą vis dar moka daug brangiau, negu galėtų. Politikai ir valdininkai ragina juos pereiti į daug pigesnį visuomeninį tiekimą. Tačiau, pasirodo, kad tą padaryti gali būti neįmanoma. Kai kuriuos institucijos ir elektros tiekėjai klientus siuntinėja vieni pas kitus. Nors turėtų matytų jų duomenis ir nuotoliu pakeisti elektros tiekimą. Kol viešai rodomas tariamas rūpestis pažeidžiamais vartotojais, jie ir toliau priversti permokėti už elektros energiją.

Dėl stipraus vėjo pirmadienį fiksuojami elektros tiekimo sutrikimai, taip pat nuvirtę medžiai visoje Lietuvoje. Kaip skelbiama Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) interneto svetainėje, 15.40 val. dėl sutrikimų atjungtų klientų skaičius siekė 2954. Gauti 68 klientų pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus. Naujausiais duomenimis, ESO sutrikimų žemėlapyje nurodoma, kad 17.02 val.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Europoje praėjęs mėnuo buvo neįprastai šaltas, tačiau pasaulio mastu tai buvo penktas šilčiausias vasaris nuo stebėjimų pradžios. Kartu dalyje Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos registruoti neįprastai stiprūs krituliai ir dideli potvyniai, nurodoma kasmėnesinėje ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ ataskaitoje. Pateiktais duomenimis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje vasario mėnesį siekė 13,26 laipsnio ir buvo 0,53 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina padidėjo 22 proc. iki 120 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina taip pat siekė 120 eurų už MWh ir buvo 20 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, o Estijoje – sumažėjo 4 proc. iki 96 eurų už MWh.

Sostinės gyventojų vasario mėnesio šildymo sąskaitos, palyginti su sausiu, vidutiniškai mažėjo dešimtadaliu, pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Anot bendrovės, nors vasarį orai išliko šalti, vidutinė temperatūra buvo beveik trimis laipsniais aukštesnė nei sausį, todėl šilumos suvartojimas sumažėjo. „Ir vasarį išsilaikę šalti orai lėmė, kad pastatams apšildyti prireikė dešimtadaliu daugiau šilumos energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų sausį ir vasarį prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų užpildė 93,1 tūkst. gyventojų – 5,7 proc. arba 5 tūkst. daugiau nei pernai.  „Šių metų sausio–vasario mėn., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pateikta 5 tūkst. prašymų daugiau“, – Eltai nurodė ministerija. Jos duomenimis, iš viso šio šildymo sezono metu nuo praėjusių metų rugsėjo pateikta 346,1 tūkst. gyventojų prašymų.

Lietuva pasiekė geriausius vėjo energetikos rezultatus savo istorijoje ir 2025 m. tapo viena iš Europos lyderių šioje srityje. Naujausiais „WindEurope“ duomenimis, pernai vėjo energija patenkino 33 proc. viso šalies elektros energijos poreikio. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Airija dalijasi antrąją vietą Europos Sąjungoje (ES), nusileisdama tik Danijai (50 proc.) ir gerokai lenkdama ES vidurkį (19 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai. Rekordiniai buvo ir plėtros tempai.

Dabartinis elektros kainų augimas Lietuvoje yra laikinas sezoninis reiškinys, po kurio prognozuojamas nuosaikus kainų mažėjimas, teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), ragindama vartotojus neskubėti keisti su biržos kaina susietų planų. VERT duomenimis, sausio ir vasario mėnesiais elektros kainos pasiekia aukščiausią lygį, tačiau nuo kovo vidutiniškai mažėja apie 24 proc.

Šaltuoju metų laiku oro tarša Lietuvoje tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos problema – sausį kietųjų dalelių ribinės vertės viršytos visuose šalies miestuose, o gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo net 57 proc. Specialistai įspėja, kad tokios sąlygos didina riziką gyventojų sveikatai ir reikalauja papildomų atsargumo priemonių tiek gyventojams, tiek ugdymo įstaigoms ir verslui visoje šalyje.

Pastarosios savaitės Lietuvoje parodė, kad žiemos speigai tampa rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir namų šildymo sistemoms. Gyventojai masiškai dalijasi patirtimis apie stringančius šilumos siurblius, išaugusias elektros sąnaudas ir abejonėmis, ką daryti, kai namuose nebėra taip šilta, kaip tikėtasi.

Dauguma gyventojų elektros vartojimo įpročių paprastai nekeičia, tad sąskaitos šią žiemą bus gerokai didesnės. Nors sausį didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip pernai, vasario pradžioje ji šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Ekspertai aiškina, kodėl elektra brangsta, kaip skiriasi planai ir kada bei kiek iš tiesų galima sutaupyti, pvz., skalbiant naktimis, sumažinant namų temperatūrą 1 laipsniu ar paprasčiausiai ištraukiant iš elektros lizdų įvairius prietaisus.

Itin šalti sausio orai bei nuo metų pradžios panaikinta PVM lengvata šildymo sąskaitas sostinės gyventojams išaugino apie 60 proc., pranešė bendrovė „Gijos“. Anot bendrovės, už 50 kv. m. buto šildymą naujos statybos daugiabutyje vilniečiai mokės 62 eurus, renovuotame – 99 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 160 eurų. „50 kv. m. buto energetiškai efektyviame daugiabutyje šildymo sąskaita siekia 62 eurus su 21 proc. PVM, pernai – 34 su 9 proc.

Dėl netikėtai užsitęsususių šalčių nemaža dalis lietuvių paprasčiausiai nebeturi, kuo šildyti namų. Pasirodo, Lietuvoje ne tik trūksta pjuvenų briketų, granulių ir kito kietojo kuro, o pirkėjai jaučiasi klaidinami prekybininkų dėl tuščių pažadų ir kainų. Taigi gyventojai yra priversti desperatiškai ieškoti briketų, laukti gyvose eilėse ir netgi peštis dėl jų likučių.

Elektros energijos kainos „Nord Pool“ biržoje šių metų sausį pasiekė rekordą – vidutinė mėnesio kaina buvo 152,47 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, tokio lygio elektros kainos nebuvo fiksuotos nuo praėjusių metų vasario mėnesio. „Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, šių metų sausio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje yra net 82 proc. didesnė nei 2025 m. gruodį (83,94 euro už MWh) ir 70 proc.

Praėjusį savaitgalį šalyje vyravus itin dideliam šalčiui, daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“ fiksavo keletą dėl oro sąlygų kilusių incidentų, tačiau, bendrovės teigimu, rimtų avarijų pavyko išvengti. „Rimtų incidentų išvengta, absoliučios daugumos namų inžinerinės sistemos veikia tinkamai“, – sako „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą Vilniuje kuruojanti Eglė Šlajūtė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LTŠA) skelbiant, kad šį mėnesį dėl didesnio šalčio ir panaikintos PVM lengvatos šildymo sąskaitos gali išaugti iki 95 proc., premjerė Inga Ruginienė teigia, kad tokių šaltų žiemos orų niekas nesitikėjo, tačiau primena, jog gyventojai gali pasinaudoti kompensaciniais mechanizmais. „Niekas nesitikėjo tokios žiemos, iš tikrųjų.