Energetika

Pirmadienį elektros kainos rinka „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje laikysis pike ir bene visa dieną sieks daugiau nei 60 centų už kilovatvalandę (kWh), skaičiuojant su PVM ir ESO dedamosiomis, pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Skelbiama, kad aukštos elektros kainos laikysis nuo 8.30 val. iki 17 val.

Savaitgalį meteorologams prognozuojant šalyje stiprų speigą, gali užšalti vamzdynai ir kilti radiatorių sprogimo pavojus, įspėja daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“. „Kuo oro temperatūra žemesnė, tuo pavojus daugiabučių inžinerinėms sistemoms didesnis. Didžiausia rizika kyla šildymo ir vandentiekio sistemoms, nes jos greičiausiai reaguoja į staigius temperatūrų pokyčius“, – pranešime teigia „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą koordinuojanti Eglė Šlajūtė.

Kadangi šaltukas Lietuvoje laikosi, o šildymas tik brangsta, gyventojai noriai teikia prašymus dėl šildymo kompensacijų. Vis tik ne visi veikia sąžiningai – kai kurie mėgina gudrauti ir už šildymą gauti dvigubai daugiau pinigų. Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.

Pastarąją savaitę vienas nepriklausomas tiekėjas siūlomų 12 ir 24 mėnesių elektros fiksuotos kainos planų tarifus didino 0,5–1,3 proc., likę tiekėjai tarifų nekeitė, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kilovatvalandės (kWh) vidutinės kainos per savaitę padidėjo iki 0,2–0,3 proc. ir sudaro 0,272 euro (viena laiko zona) bei 0,263 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Energetikos rinkos reguliuotojas skaičiuoja, kad dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros ir  panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu. „Pirmoji šildymo sezono pusė tiek šilumos kainų, tiek šilumos suvartojimo prasme buvo palanki vartotojams, kadangi šilumos sąskaitos atitiko ankstesnių metų tendencijas.

Dėl kai kuriose Europos dalyse stebimų neįprastai šaltų orų gamtinių dujų kaina vis dar kyla ir pasiekė aukščiausią lygį per beveik šešis mėnesius. Gamtinių dujų kaina prekybos savaitės metu pakilo apie 20 proc. Amsterdamo biržoje ateities sandorių TTF dujų kaina ryte siekė 34,30 Eur/MWh ir buvo didžiausia nuo rugpjūčio. Kainos šuolis prekybos savaitės metu žymi didžiausią prieaugį nuo 2023 m. spalio. Europos dujų atsargos šiuo metu siekia 52 proc.

Antradienį Lietuvoje vėl buvo užfiksuotas elektros suvartojimo rekordas, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Preliminariais bendrovės duomenimis, sausio 13 d. 10.45 val. ir 11.00 val. vidutinis nacionalinis elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2 512 megavatų (MW), taip pat buvo suvartotas ir didžiausias elektros energijos kiekis per parą – 51 409 megavatvalandžių (MWh) energijos.

Didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja Lietuvoje „Gijos“ jau apskaičiavo sąskaitas už gruodžio mėnesį suteiktas šildymo paslaugas. Bendrovės klientai antrą mėnesį iš eilės sulauks mažesnių sąskaitų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutiniškai 7 proc. mažesnes sąskaitas lėmė mažėjusi šilumos kaina ir nekitusi lauko oro temperatūra. 50 kv. m. buto šildymo renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 56 Eur, o seno, energetiškai neefektyvaus – 94 Eur.

2026 metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai. Plačiau apie tai, kas laukia elektros vartotojų ir paramų gavėjų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.

Kaip Venesuelos įvykiai keičia naftos, degalų ir aukso kainas? Pasak ekspertų, net jei Venesuela naftos išgavimą pakeltų iki istorinių aukštumų, jos įtaka pasaulinei rinkai būtų minimali. Venesuelos „juodasis auksas“ yra sunkus, o jį perdirbti itin brangu. Tiesa, prieš du dešimtmečius venesuelietiška nafta keliavo ir į Lietuvą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Donaldo Trumpo kalbos apie Venesuelos naftos atsargas rinkų ženkliai nepaveikė – tik iš pradžių nafta kiek atpigo.

Energetikos ministerija nusprendė, kad „EPSO-G“ auditą už ne daugiau kaip 433 tūkst. eurų (neįskaitant mokesčių) atliks bendrovė „KPMG Baltics“, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą paskelbė valstybinė energetikos grupė. Teigiama, kad „KPMG Baltics“ liks 2026–2028 m. „EPSO-G“ konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES), rinkinio bei konsoliduotosios vadovybės ataskaitos auditą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepcijos įgyvendinimą. Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, tikimasi, kad įgyvendinus koncepcijoje numatytas priemones, elektros prekybos galimybės išaugs, o tai sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje.

Išaugus vartojimui ir mažėjus vėjo elektrinių generacijai, per savaitę 11 proc. pabrango elektra, taip pat 4,5 proc. šoktelėjo biokuro kaina. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo – Brent nafta pigo 1,9 proc., degalai – 1,9–2,5 proc., o gamtinės dujos – 0,6 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 11 proc.

Praėjusią savaitę dėl išaugusio vartojimo vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 23 proc. iki 142,5 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 9 proc. ir siekė 122,38 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė kelios priežastys: atvėsę orai ir išaugęs elektros suvartojimas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) penktadienį patvirtinus mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams pirmajam kitų metų pusmečiui, jos vadovas sako, jog namus dujomis besišildantys gyventojai per metus sutaupys apie 50 eurų, tuo metu tik maistui gaminti jas naudojantys sąskaitą sumažins maždaug dviem eurais.

Baigėsi Baltijos šalių elektros sistemų veikimas bandomosios sinchronizacijos režimu – perdavimo operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ (AST) ir „Litgrid“ atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam susijungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Pirmąjį žiemos mėnesį bendrovės „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiams ir gargždiškiams tiekiama šiluma brangs 12 proc., pranešė įmonė. Šoktelėjus kainai, šilumos kilovatvalandė gyventojams kainuos 6,80 cento (be PVM) arba 7,41 cento, įskaitant 9 proc. PVM. Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 cento (be PVM) arba 6,59 cento (su 9 proc. PVM). Vis tik įmonė pabrėžia, kad šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje spręs dėl naujų visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Jei reguliuotojas pritars, standartinio vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 1,5 cento (7,32 proc.) daugiau – 22 centus už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM). Dviejų laiko zonų standartinio plano „dieninis“ tarifas didės 2,5 cento (10,73 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perdavė Ukrainai dar vieną paramos paketą, kuris sustiprins šalies elektros energijos tiekimą ir padės atstatyti pažeistą energetikos infrastruktūrą. Ukrainai perduotą paramą sudaro šalies infrastuktūroje nenaudojamų, tačiau vis dar gerai veikiančių, daugiau kaip 7 tūkst. perdavimo tinklo linijose ir pastotėse naudojamų stiklinių izoliatorių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ penktadienį pranešė prie tinklo prijungusi Kauno rajone, Girininkų kaime, statomą vėjo elektrinių parką, kurio įrengtoji galia siekia 42 megavatus (MW). Skelbiama, kad vėjo parkas jau gamina elektros energiją bandomuoju režimu ir tiekia ją į perdavimo tinklą.

Seimas imasi svarstyti iniciatyvą numatyti palankesnes prijungimo sąlygas prie elektros perdavimo tinklų įmonėms, kurios įgyvendina didelius projektus. Taip pat bus svarstomas siūlymas leisti lanksčiau pirkti kurą šilumos gamintojams. Parlamentas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Šilumos ūkio, Energijos išteklių rinkos, Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisoms.

Prie vėjo ar saulės elektrinių neprijungtus kaupiklių parkus vystančios įmonės nuo lapkričio 6 dienos vėl gali teikti paraiškas valstybiniam plėtros bankui ILTE paskoloms.   Savarankiškiems (angl. stand alone) ir tiesiogiai prie tinklų jungiamiems kaupiklių parkams ILTE skirs dar 140 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija. Ministerija BNS patikslino, kad jiems anksčiau buvo numatyta 250 mln. eurų ir iki šiol skirta 110 mln.

Šalia nebeveikiančios ir uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ketvirtadienį įkasta simbolinė kapsulė, žyminti trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekyno statybų pradžią.  Kapsulės įkasimas taip pat žymi naują etapą – nuo šiol IAE valdys naują veiklos prekės ženklą „Altra“, kuris atspindi Lietuvos atominės energetikos transformaciją. „Šis procesas nors ir turėjo nemažai iššūkių, dabar pereina į įgyvendinimo stadiją.

Elektros tiekimas sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir dalies Bajorų gyventojams sėkmingai atnaujintas, pranešė Elektros skirstymo operatorius (ESO). Pirmadienį dalis Vilniaus gyventojų liko be elektros. Visgi ESO atstovė Rasa Juodkienė Eltai teigė, jog 13.20 val. elektros tiekimas buvo sėkmingai atstatytas.  Anot jos, elektra buvo dingusi, nes apie 10.40 val. kabelinėje linijoje buvo užfiksuotas gedimas.  ESO atstovės teigimu, per pirmą pusvalandį tiekimas buvo atnaujintas 7–8 tūkst.

Praėjusią savaitę išaugus vėjo jėgainių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 38 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 78 eurus už MWh. „Praėjusią savaitę dėl įvairių remontų, testų ir ribojimų Baltijos šalių elektros rinkos veikė neįprastomis sąlygomis.

Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 16 proc. daugiau elektros energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Taip pat vietos gamyba, anot bendrovės, užtikrino 70 proc. šalies elektros poreikio. Skelbiama, kad trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo pagaminta 2,135 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, kai praėjusiais metais tuo pačiu metu gamyba siekė 1,844 TWh.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ketvirtadienį skelbia 5,4 mln. eurų paramos kvietimą saulės elektrines ir elektros energijos kaupiklius ketinantiems įsirengti gyventojams, pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, į paramą gali pretenduoti gyventojai,  ketinantys įsirengti 5 kW galios saulės elektrinę ir 10 kWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginį su ne didesne kaip 1 kW leistinaja generuoti į tinklą galia.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitų metų elektros paslaugų kainų viršutines ribas, kurios lems galutines vartotojų sąskaitas už elektrą. „Kainų viršutinių ribų pokyčiai leidžia užtikrinti reikalingas investicijas į infrastruktūrą, įskaitant investicijas kritinės infrastruktūros apsaugai, bei įgalina užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams“,  – pranešime teigė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad spalio 20–30 d. bus ribojamas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) prieinamumas, taip pat Baltijos šalių jungčių su Švedija ir Suomija pralaidumai. „Siekiant užbaigti Kruonio HAE transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukcijos projektą, reikia atjungti pastotę ir atlikti darbus tiek perdavimo tinklo, tiek gamintojo pusėje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) nurodo, kad nuo kitų metų panaikinus šildymui taikomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ir įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimams, savivaldybėms trūks apie 60 mln. eurų šildymo išlaidų kompensacijoms. „60 mln.

Prasidėjusį šildymo sezoną su sąskaitomis be didesnių sunkumų susidoros mažiau nei pusė šalies gyventojų, o penktadaliui jos gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu, rodo naujausia apklausa.  Daugiau nei trečdalis gyventojų (36 proc.) norėdami padengti sąskaitas už šildymą turės mažinti išlaidas komfortui. Tuo metu 18 proc. žmonių turės riboti net būtinąsias kasdienes išlaidas – maistui ir vaistams, o 4 proc. galimai visai negalės jų apmokėti, pranešė apklausą užsakęs „Citadele“ bankas.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina maždaug 220 tūkst. pažeidžiamų vartotojų nuo kitų metų galėtų mažėti 4 centais už kilovatvalandę (kWh) – iki maždaug 16 centų. „Nuo sausio 1 dienos visuomeninio tiekimo kaina (pažeidžiamiems vartotojams – BNS) galėtų mažėti.

Pastarąją savaitę, daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 44 proc. Sekmadienį taip pat buvo fiksuota viena mažiausių elektros kainų šiemet – 5,34 Eur/MWh. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną. Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos rugsėjo 15–21 dienomis sumažėjo 44 proc.

Nuo šiol jungti prie tinklo bus galima saulės elektrines su didesne leistina generuoti galia – gaminantys vartotojai, neišsiėmę techninių sąlygų, prie tinklo galės prijungti 1 kilovato (kW) galios elektrines, o ne 0,8 kW, kaip anksčiau, penktadienį paskelbė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak pranešimo spaudai, tais atvejais, kai ESO tinkle tam tikruose ruožuose pralaidumai išnaudoti, galima rinktis iš kelių alternatyvų – įsigyti nutolusią elektrinę parke, įsirengti elektrinę su kaup...

Baigiantis dabartinio vadovo penkerių metų kadencijai, naujosios energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ dukterinė bendrovė „Litgrid“ skelbia bendrovės vadovės (-o) viešą atranką. Kandidatuoti į šią poziciją galima iki spalio 27 d. imtinai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė naują 330 kV Pielių transformatorių pastotės skirstyklą Telšių rajone.  Į „Litgrid“ skirstyklą investavo Latvijos energetikos grupė „Latvenergo“, vystanti prie jos prijungiamą 124 MW galios vėjo parką, kuris elektrą pradės gaminti kitų metų pradžioje.

Nuo 2027 metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios nauja emisijų prekybos sistemos (ETS) versija – ETS2. Ji numato, kad apyvartiniais taršos leidimais bus apmokestinamas ne tik pramonės ir energetikos sektorius, bet ir kelių transportas bei pastatų šildymas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Degalų tiekėjai turės pirkti emisijų leidimus už išskiriamą CO₂, o šios išlaidos atsispindės galutinėje degalų kainoje, todėl degalų brangimas neišvengiamas.

Pirmasis vasaros mėnuo Lietuvoje pasimėgauti oru sąlygų sudarė nedaug – nedžiugino nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis. Nepaisant to, energetikos ekspertai sako, kad birželis buvo puikus mėnuo dėl 33 proc. augusios elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, o tai netrukus dalis gyventojų pastebės ir savo sąskaitose. Nors daryti drąsias išvadas, kokia bus liepa – dar anksti, panašu, kad siurprizų sulaukti neturėtumėme.

Beveik pusė lietuvių neskiria dėmesio elektros tiekėjų pasiūlymams, todėl už elektrą moka daugiau nei galėtų. Ekspertai pastebi – energetinis raštingumas šiandien yra ne šiaip naudingas įgūdis, bet reali galimybė pastebimai sutaupyti.  Net ir elementarus sąskaitos išmanymas gali reikšti papildomas dešimtis ar net šimtus eurų kišenėje kasmet.

Kai kuriuos elektros prietaisus namuose įjungtus laikome nuolat, kitais pasinaudojame tik retkarčiais, bet ar žinome, kurie jų labiausiai lemia tai, kokio dydžio sąskaitą už elektros energiją gausime mėnesio pabaigoje? Ekspertai sako, kad tokios žinios yra vertingos, kadangi sumaniai jomis pasinaudojus galima reikšmingai sumažinti namų ūkio išlaidas.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje po ketvirčio amžiaus pertraukos vėl prasideda statybos. Ten statomas penktas iš kadaise aštuonių suplanuotų agregatų. Jis esą užtikrins Lietuvos elektros sistemos lankstumą ir padės greitai reaguoti į netikėtus svyravimus. O svarbiausia, kad leis sumažinti kainas vartotojams. Tiesa, kiek – nežinia.   Kruonio hidroakumuliacinės elektrinėje driekiasi 4 agregatai, šią savaitę pradėtas statyti penktasis.

Visiems juridiniams asmenims, vystantiems kaupiklių parkus, neprijungtus prie vėjo ar saulės elektrinių, nuo penktadienio atsiranda galimybė gauti paskolas jų įsigijimui ir įrengimui, skelbia Energetikos ministerija. Bendra paskolų suma savarankiškai veikiantiems energijos kaupimo įrenginiams finansuoti siekia 150 mln. eurų.  Šių projektų finansavime taikoma rinkos palūkanų norma, o paskolos gavėjas turės prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. nuosavų lėšų.

Lietuvos pagrindiniame transporto koridoriuje tarp Vilniaus ir Kauno įrengtos dvi naujos itin greito elektromobilių įkrovimo stotelės. Jas Grigiškėse, šalia prekybos centro „Norfa“, įrengė žaliųjų sprendimų bendrovė „Enefit“. Ši vieta pasirinkta strategiškai – šalia vienos intensyviausių šalies magistralių, siekiant užtikrinti patogų įkrovimą keliaujantiems tarp didmiesčių. Naujoji stotelė gali vienu metu aptarnauti iki keturių elektromobilių, o bendra projekto galia siekia 320 kW.

Klaipėdoje atidaryta nauja itin greito elektromobilių įkrovimo stotelė, kurią įrengė žaliųjų sprendimų bendrovė „Enefit“. Naujoji stotelė, esanti šalia Smiltynės perkėlos ir „Aurora Hotel Klaipėda“, yra šiuo metu artimiausia įkrovimo vieta kelyje į Neringą, rašoma pranešime spaudai.  Stotelėje vienu metu galima krauti du elektromobilius, o bendra instaliuota galia siekia 240 kW.

Lietuvoje saulės elektrinių rinka per dešimtmetį patyrė precedento neturintį šuolį – nuo vos kelių šimtų instaliuotų įrenginių 2014 metais iki daugiau nei 100 tūkstančių gaminančių vartotojų pernai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertų teigimu, didžioji dalis šio augimo įvyko per pastaruosius penkerius metus.

Balandžio mėnuo Lietuvoje džiugino ne tik orais, bet ir elektros kainomis. Įsitvirtinantis pavasaris ir su juo į šalį atkeliavusi šiluma nuosekliai didino elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, o kartu mažėjo ir vartojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusį mėnesį pasiekėme didžiausią valandos elektros energijos gamybą per 20 metų nuo Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo. Balandį, lyginant su kovu, elektros kaina biržoje pigo 19 proc.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ panaudodama Europos Komisijos (EK) skirtas lėšas viešojo elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai, Lietuvoje įrengs 32 naujas greito įkrovimo stoteles.  Bendrovės viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad nors dabar įkrovimo tinklas sparčiai plečiamas, EK skiriama parama dar labiau paspartins procesus gerinant vairuotojų patirtį.

Iš Klimato kaitos programos Aplinkos ministerija (AM) skiria daugiau nei 4,6 mln. eurų saulės elektrinėms su energijos kaupikliais Ukrainos gydymo įstaigose įrengti, penktadienį pranešė ministerija. Taip siekiama prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, skatinti inovatyvių atsinaujinančių technologijų plėtrą ir didinti Ukrainos energetinį saugumą.

Saulės ir vėjo energijos dalis visame pasaulyje suvartojamos energijos 2022 metais pasiekė rekordinius 12 proc., trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje apskaičiavo klimato ekspertų grupė, nors anglys išliko pagrindinis šaltinis energijos pasaulyje.