Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Kadangi jis išpuvęs viduje, nulaužė.“
„Paskui tiesiog taip ir paliko, visi laidai čia, visa juosta, mūsų juosta ir gulėjo.“
Pasvalio rajone, Joniškėlyje, gyvenantys Mantas ir Diana rodo medį, kurio dalis per šalį nusiaubusią audrą lūžo ir šešių asmenų šeimą be elektros paliko devynioms paroms.
„Pasidarai valgyti tam kartui, tai dienai, nieko negali pasilikt rytdienai, visko pirkimas mažomis porcijomis“, – sakė Joniškėlio gyventojas Mantas.
Už 18 parų be elektros viena šeima gavo vos 64 eurus
Vienas iš namiškių serga diabetu, todėl buvo svarbu pasikrauti telefoną, kuris nuolat seka gliukozės kiekį kraujyje. Laimei, savivaldybė vėliau paskolino generatorių. ESO skelbėsi, kad tiems, kam nesugebės elektros atkurti per tris paras, mokės kompensacijas. Bet gavusi išmoką šeima nustėro – viso labo 70 eurų.
„Tai pasityčiojimas tikrai, nes įvertinus ne tik moralinę žalą, turi įvertinti ir tai, ką žmogus patyrė ir kiek prarado. – Geriau, sakyčiau, jokios, negu tokia“, – aiškino Joniškėlio gyventojai Diana ir Mantas.
Tokių žmonių, kuriuos nuvylė garsiai reklamuotos ESO kompensacijos už lėtą elektros atkūrimą – gausybė. Vieni piktinasi, kad 8 paras gyvenę be elektros gavo 9 eurų kompensaciją, už 10 dienų be elektros – 102 eurus. O už 18 parų be elektros kita šeima gavo vos 64 eurus. Taip išeina, kad daugiau parų nebūtinai didesnė išmoka.
„50 eurų dienai būtų simbolinė suma, kur nebūtų nei pikta, nei ką, praėjo, praėjo, o dabar tai dar pikta“, – minėjo Joniškėlio gyventoja Diana.
„Gali būti kompensuojama ne daugiau nei 50 proc. už praėjusius metus sumokėtų mokesčių už elektros energijos skirstymą. Tai reiškia vartotojo sumokėta suma ESO už suteiktas paslaugas“, – aiškino energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Galimai keis kompensacijos skaičiavimo tvarką
Energetikos reguliavimo tarybos valdininkai tik dabar susiprotėjo, kad tvarka negera, dabar jau siūlys keisti kompensacijos skaičiavimo tvarką, kad 50 proc. ESO operatoriui sumokėtų mokesčių lubų neliktų.
„Nenoriu pasakyti, kad Energijos skirstymo operatorius nesiekia atkurti elektros energijos kiek galima greičiau, bet tų lubų buvimas, jis nėra paskata kiek galima greičiau atkurti elektros energiją“, – pasakojo R. Pocius.
ESO komentarą dėl gyventojų pasipiktinimą sukėlusių kompensacijų pateikė raštu.
„Mūsų skaičiavimais, vidutiniam buitiniam klientui Lietuvoje, suvartojančiam apie 150 kWh elektros energijos per mėnesį, priklauso beveik 45 eurų dydžio pastovioji kompensacijos dalis ir papildomai apie 1,05 euro už kiekvieną pavėluotą elektros energijos tiekimo atkūrimo valandą“, – teigė ESO.
Iš viso kompensacijas už ilgiau nei 72 valandas neatkurtą elektrą gaus apie 70 tūkst. klientų. Jiems ESO sumokės 5,5 milijono eurų. Nei privatiems žmonėms, nei įmonėms jokių prašymų teikti nereikės. ESO dar nebaigė mokėti ir kompensacijų už žmonių ir įmonių patirtus nuostolius dėl gyvenimo be elektros. Iš pateiktų 13 tūkstančių prašymų ESO išnagrinėjo apie pusę – vis dar nagrinėja žmonių atsiųstus čekiukus ir nuotraukas.
„Po trijų keturių dienų gal pradėjo sakyti, kad rinkit čekiukus, fotografuokit, viskas išmesta, ką tu fotografuosi“, – kalbėjo Joniškėlio gyventoja Diana.
„Vartotojams nebereikėtų atskirai įrodinėti, ieškoti ir netgi vėl pastatyt vartotojus į nepatogią situaciją. Vartotojai net neturi galimybių pateikti kvitukų, nuotraukų, kurių galbūt nežinojo, kad reikia atlikti“, – tikino R. Pocius.
Taryba siūlymus, kaip keisti kompensavimo tvarką, Seimui žada teikti artimiausiomis dienomis.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
