Specialistai įspėja, kad tokios sąlygos didina riziką gyventojų sveikatai ir reikalauja papildomų atsargumo priemonių tiek gyventojams, tiek ugdymo įstaigoms ir verslui visoje šalyje.
Kietosios dalelės ore
Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis mirga žiemos vaizdai – žmonės dalijasi šerkšnu nuklotais medžiais, sniegu padengtais laukais, nuo stogų nutįsusiais varvekliais ir rytais garuojančiais miestų peizažais.
Tačiau už šių idiliškų vaizdinių slepiasi ir mažiau matoma žiemos pusė – kartu su speigu į miestų orą sugrįžta padidėjusi tarša.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sausio pabaigoje kietųjų dalelių KD₁₀ paros ribinė vertė buvo viršyta visuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Naujojoje Akmenėje, Šiauliuose, Jonavoje ir Kėdainiuose. Taip pat fiksuotos aukštos smulkiųjų kietųjų dalelių KD₂,₅ koncentracijos.
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad šaltomis dienomis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis visoje šalyje išliko padidėjęs.
Tam įtakos turėjo suintensyvėjusi šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse ir individualiuose namuose dėl būstų šildymo.
Prie padidėjusio oro užterštumo taip pat prisideda transporto tarša, nuo nešvarių gatvių ir kelkraščių keliamos dulkės bei dalies teršalų pernaša iš kitų šalių.
Kietosios dalelės (KD) – tai ore esančių labai smulkių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuriame gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių ar suodžių. Jose gali būti ir biologinių komponentų – alergenų ar mikroorganizmų.
Tai nematomos, bet lengvai įkvepiamos dalelės, kurios į orą patenka degant kurui, veikiant transportui ar keliantis dulkėms, todėl jų poveikis žmogaus organizmui gali būti reikšmingas net trumpuoju laikotarpiu.
Didesnės kietosios dalelės (KD₁₀) dažniausiai paveikia viršutinius kvėpavimo takus – gali sukelti kosulį, čiaudulį, sudirginti gleivinę ar išprovokuoti astmos priepuolius.
Tuo metu smulkiosios kietosios dalelės (KD₂,₅) yra pavojingesnės – jos įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, o iš ten gali patekti į kraujotaką ir paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
Padidėjęs oro užterštumas ypač pavojingas asmenims, sergantiems astma, lėtinėmis kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat senyvo amžiaus žmonėms, kūdikiams, vaikams ir nėščiosioms. Šios grupės priskiriamos rizikos (jautriai) grupei ir turėtų būti ypač atsargios padidėjus oro taršai.
Rekomenduojama saugoti sveikatą
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku oro tarša kietosiomis dalelėmis Lietuvoje dažnai padidėja, o šis laikotarpis šiemet užsitęsė.
Pastarosiomis savaitėmis padidėjęs oro užterštumas fiksuojamas skirtingose šalies vietovėse, todėl gyventojai raginami atidžiau stebėti oro kokybės rodiklius ir imtis atsargumo priemonių.
Gyventojams rekomenduojama sekti oro taršos rodiklius, skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūra parengtame oro taršos žemėlapyje, ir, viršijus nustatytas normas, laikytis sveikatos saugos rekomendacijų.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ugdymo įstaigoms. NVSC primena, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų veikla lauke neturėtų būti organizuojama, kai oro užterštumas viršija normas arba esant itin žemai temperatūrai.
Lauko veiklos taip pat nerekomenduojamos, kai oro temperatūra nukrenta žemiau –12 °C, o esant –8 °C ir stipresniam nei 2 m/s vėjui, rizika vaikų sveikatai dar labiau išauga.
Tokiomis sąlygomis bendrojo ugdymo įstaigose lauke neturėtų vykti ir fizinio ugdymo pamokos.
Speigas didina ne tik taršą, bet ir gaisrų riziką
Intensyvesnis būstų šildymas žiemą turi ir kitų pasekmių – jis didina ne tik oro taršą, bet ir gaisrų riziką.
Šių metų žiemos speigai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusius gaisrų skaičius.
Lietuvos draudimo duomenimis, šiais metais fiksuota 57 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinės priežastys siejamos su intensyvesniu šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimu bei išaugusiu elektrinių šildymo įrenginių naudojimu.
Nuo metų pradžios iki vasario 9 d. jau užregistruoti 249 gaisrai, kai pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 159. Draudikų teigimu, nors gaisrai sudaro nedidelę dalį visų būsto draudimo žalų, jų sukelti nuostoliai yra vieni didžiausių.
„Vidutinė gaisro nuostolių suma per metus smarkiai išaugo – nuo maždaug 6 tūkst. eurų pernai iki 8 tūkst. eurų šiemet“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Jis priduria, kad šiemet bendra rezervuota žalų suma dėl gaisrų jau viršija 1,9 mln. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Rekomendacijos padidėjus oro taršai
NVSC pataria gyventojams, padidėjus oro užterštumui, daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kuriose taršos lygis paprastai būna gerokai mažesnis nei lauke.
Nusprendus sportuoti ar leisti laisvalaikį gryname ore, rekomenduojama rinktis vietas toliau nuo judrių gatvių, rūkstančių kaminų ar kitų akivaizdžių taršos šaltinių.
Dirbant fizinius darbus lauke, pavyzdžiui, kasant sniegą, patariama neskubėti ir tausoti jėgas – kuo didesnis fizinis krūvis, tuo giliau kvėpuojama, o kartu į organizmą patenka ir daugiau teršalų.
Gyventojai taip pat raginami patys neprisidėti prie aplinkos taršos – naudotis viešuoju transportu, nekurti laužų, nedeginti atliekų.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu stebėti savo savijautą, o pajutus kvėpavimo sutrikimus, silpnumą ar kitus negalavimus, nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.
Norejosi pinigų ?
Tai uostykit
