Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad vien žema temperatūra paukščiams dažniausiai nėra mirtinas pavojus, tačiau viena klaida, kurią kartais daro žmonės, gali kainuoti labai brangiai.
Šaltis paukščiams nebaisus, bet alkis – mirtinas
Pasak gamtininko, paukščiai yra puikiai prisitaikę prie žiemos sąlygų, net ir labai atšiaurių. Jų plunksnos sudaro tankų apsauginį sluoksnį, kuris leidžia pakelti net ir didžiausius šalčius.
„Žiemą kartais matome paukščius išsipūtusiomis ir papurentomis plunksnomis. Taip jie šildosi: tarp plunksnų susidarę oro tarpai neleidžia jiems sušalti, – aiškina D. Makavičius, – juk zylės, pavyzdžiui, yra prisitaikiusios gyventi net ir tokiose platumose, kur šaltis siekia ne –20, o net ir –40 laipsnių.“
Tačiau, pasak gamtininko, problema atsiranda tada, kai paukščiams pritrūksta maisto. Kuo šalčiau, tuo daugiau energijos jiems reikia, kad išgyventų naktį ir sulauktų kito ryto. Jei energijos atsargos išsenka, paukštis nusilpsta, nebepajėgia skristi ir tuomet net įprastas šaltis tampa lemtingas.
Internete pastaruoju metu neretai girdimos kalbos apie „dėl šalčio iš dangaus krentančius paukščius“ dažniausiai, anot D. Makavičiaus, yra susijusios ne su tiesioginiu sušalimu, o su išsekimu dėl maisto stokos.
Tai reiškia, kad galime padėti jiems išgyventi žiemą paprasčiausiai įrengdami lesyklą savo kieme. Tiesa, paukščius lesindami kai kurie taip pat daro nemažai pavojingų klaidų, todėl verta įsidėmėti gamtininko patarimus.
Pradėjai maitinti – prisiėmei atsakomybę
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos akcentuoja D. Makavičius, yra šis:
„Jei jau pradėjote lesinti paukščius, svarbu tą daryti nuosekliai iki pat pavasario, kol ateis atšilimas. Paukščiai pripranta prie konkrečios vietos ir, tikėdamiesi joje vėl ir vėl rasti maisto, nustoja ieškoti alternatyvų. Staiga apleista lesykla jiems gali tapti mirtinais alkio spąstais.
Taip pat svarbi ir maisto kokybė. Lesinimui netinka sūdytas, keptas, rūkytas ar kitaip chemiškai apdorotas maistas.“
Štai kokį maistą gamtininkas rekomenduoja palikti paukščiams:
- saulėgrąžų sėklos visiems lesyklų lankytojams;
- natūralūs taukai arba aliejus, maišyti su įvairiomis sėklomis ir miltais, suformuojant tešlą;
- avižos kieme – toms paukščių rūšims, kurios mėgsta lesti nuo žemės;
- obuoliai (geriausia, perpjauti) ant medžio šakelių – strazdams;
- nesūdyti lašiniai, taukai ir kitas riebalinis maistas – geniams, pūkučiams bei didžiosioms zylėms.
Kuo įvairesnis maistas bus jūsų lesykloje ar prie jos, tuo daugiau paukščių rūšių sulauksite prie savo namų.
Lesyklose svarbus ne tik maistas, bet ir higiena
Pasak gamtininko, didelė paukščių koncentracija vienoje vietoje reiškia ir didesnę ligų plitimo riziką, todėl lesyklas būtina reguliariai valyti, šalinti paukščių išmatas, kartais praverstų net dezinfekuoti.
Priešingu atveju vietoje pagalbos galima prisidėti prie paukščių ligų plitimo. Nors dauguma šių ligų žmonėms nepavojingos, jos kelia pavojų kitiems paukščiams. Be to, D. Makavičius turi patarimų ir vietai, kur geriausia statyti ar kabinti lesyklą:
„Svarbi ir vieta – lesykla turėtų būti nevėjuotoje, saugioje vietoje, užvis geriausia būtų šalia krūmų ar medžių, kad paukščiai galėtų greitai pasislėpti nuo plėšrūnų.
Nors žmonės lesykloms dažnai renkasi vietą, kuri būtų gerai matoma pro langą, šią vietą vis tiek reikėtų pasirinkti taip, kad ir patiems paukščiams būtų patogiau maitintis.“
Ar visiems paukščiams žiemą reikia pagalbos?
Anot D. Makavičiaus, dauguma paukščių, kuriuos įprastai matome lesyklose, nėra išskirtinai pažeidžiami šalčių – jiems svarbiausia pastovus ir tinkamas maistas. Vis dėlto daugiau dėmesio žiemą reikalauja vandens paukščiai – antys, gulbės ir kiti, ypač tada, kai vandens telkiniai pradeda užšalti.
Tačiau čia slypi ir dilema. Gamtininkas pabrėžia, kad vandens paukščių nuolatinis maitinimas dažnai daro meškos paslaugą:
„Jie turėtų palaipsniui trauktis į vietas, kur šilta, tačiau žmonių maitinami paukščiai dažnai lieka ten, kur neturėtų, ir atėjus žiemai tampa visiškai priklausomi nuo žmogaus. O tuomet, jei maitinimas staiga nutrūksta, šie paukščiai gali nebesugebėti rasti kitos saugios vietos ir žūti.“
Pasak D. Makavičiaus, šiuo metu dauguma ornitologų sutinka su teiginiu, kad vandens paukščių išvis nereikėtų maitinti, nereikėtų pratinti jų prie žmogaus įsikišimo. Vis dėlto, jei atėjus žiemai matote antis ar gulbes dalinai užšalusiame tvenkinyje, patartina jiems padėti – neleisti mirti badu.
Taip pat, anot gamtininko, dėl storos sniego dangos šiuo metu sunkumų patiria ir kurapkos. D. Makavičius pataria joms padėti, tačiau jų priežiūra reikalauja tam tikrų specifinių žinių – tai labiau apsaugos ir buveinių statymo klausimas, o ne vien atsitiktinis lesinimas.
„Paieškojus daugiau informacijos internete, galime rasti, kad kurapkoms reikia statyti buveines iš eglišakių, ten palikti maisto. Taigi, jei pastebite, kad šaltuoju metu prie jūsų namų eina kurapkos, verta pasidomėti, kaip galite padėti joms išgyventi šalčius“, – pataria gamtininkas.
Pagalba gamtai – ir atsakomybė, ir edukacija
Pasak D. Makavičiaus, paukščių lesinimas iš dalies yra žmogaus bandymas kompensuoti žalą, kurią gamtai padarė urbanizacija ir natūralių buveinių nykimas.
Tačiau kartu tai ir puiki edukacija – žmonės pradeda domėtis, kokie paukščiai lankosi jų kieme, ieško informacijos, mokosi pažinti gamtą.
Tai, jo manymu, dažnai keičia požiūrį ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais.
Svarbiausia taisyklė išlieka viena – maitinti atsakingai. Kokybiškas maistas, nuoseklumas ir priežiūra gali iš tiesų padėti paukščiams išgyventi speigą. O neapgalvotas, atsitiktinis lesinimas – priešingai, tapti dideliu pavojumi jų gyvybei.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Maitinu ir tiesiog medituoju matydamas kai pauksciukai puotauja.
