Klimatologas pabrėžia, kad iš šios žiemos negalima daryti toli siekiančių išvadų apie ateitį.
„Tokios prielaidos [red. pastaba – kad artimiausios žiemos dabar bus būtent tokios kaip ši] negalima daryti.
Jeigu per 30 metų pasitaikė dvi ar trys šaltesnės žiemos, tai vis tiek yra labai retas reiškinys, kadangi prieš 40–50 metų tokių žiemų pasitaikydavo vos ne kas trečia.
Ir dėl to, aišku, kaltas klimato atšilimas“, – paaiškino ekspertas.
Sunku spręsti, kokios bus kitos žiemos
Pasak jo, tokių šaltų žiemų tikimybė pasidarė daug mažesnė. Nepaisant to, jokių išvadų daryti apie tai, kokios bus ateinančių metų žiemos, negalima.
Kaip pridūrė klimatologas, visuomenė pastaraisiais metais buvo atpratusi nuo tokių šaltų žiemų, kokia yra dabar.
„Iš tikrųjų buvome atpratę [red. pastaba – nuo itin šaltų žiemų].
Tik tie, kas prisimena 1996 ar 2012 metus, žino, kad tokios temperatūros jau buvo. Tada irgi pasitaikydavo taip sausio pabaigoje bei vasario pradžioje“, – pastebi pašnekovas.
Bukantis akcentuoja, kad ši žiema išsiskiria tuo, jog atėjo po ilgo šiltų žiemų laikotarpio.
„Ši žiema yra ypatinga dar ir dėl to, kad pasitaikė tokia šalta po šiltų žiemų serijų, ir žmonės psichologiškai nėra pasirengę tokiam šalčiui.
Svarbiausia: ir mūsų ūkis taip pat jau buvo atpratęs nuo tokių šalčių“, – pasidalijo pašnekovas.
Tai, pasak eksperto, jau turi ir praktinių pasekmių. Tiesa, kalbėdamas apie pagrindines šio šalčio priežastis, klimatologas aiškina, jog jos susijusios su didelio masto atmosferos procesais.
„Matome, kad vamzdžiai sproginėja, elektros laidai trūkinėja. Reiškia, daugelis galvojo, kad tokių žiemų jau nebebus.
Pagrindinė priežastis yra ta, kad stratosferoje poliarinis sūkurys labai pradėjo judėti Skandinavijos ir Europos link. Na, ir pasislinko šalčio branduolys būtent iš Ašigalio į daugiau Europos žemyno pusę.
Tada pradėjo formuotis prie žemės paviršiaus anticiklonai, kurie užsipildo arktiniu oru. Toks arktinis oras jau veržiasi į Lietuvą “, – pabrėžė jis.
Kodėl būna nevienodos žiemos?
Klimatologas atkreipia dėmesį ir į tai, kad stiprūs šalčiai Lietuvoje pasiskirsto netolygiai. O tam įtakos turi keli svarbūs veiksniai.
„Dar vienas įdomus pastebėjimas yra tas, kad stiprūs šalčiai nėra tolygūs ir net palyginti nedidelėje teritorijoje temperatūrų skirtumai gali būti gana ryškūs.
Šiemet, pavyzdžiui, galima sakyti, kad šalčio polius buvo Šeduva. Šią naktį [red. pastaba - turima omenyje vasario 2 d.] šalčiausia buvo Šalčininkuose ir Varėnoje – iki –26 laipsnių. Pirmiausia tam turi būti giedras dangus“, – kalbėjo A. Bukantis.
Šaltis kaupiasi žemesnėse Lietuvos vietose
Ekspertas mąsto, kad žemesnėse vietovėse šaltis kaupiasi intensyviau.
„Šiuo atveju dangus buvo beveik visoje Lietuvoje giedras. Tuomet pradeda veikti kiti veiksniai, o ypač svarbūs yra reljefo faktoriai.
Jeigu vietovė yra žemesnėje vietoje, kaip, pavyzdžiui, Šeduva į rytus nuo Šeduvos kalvagūbrio, ten renkasi ir slenka šaltas oras į savotiškus šalto oro rezervuarus, kur susidaro žemiausia temperatūra“, – sakė jis.
Šį procesą dar labiau sustiprina kiti fizikiniai reiškiniai, anot A. Bukančio, kai vyksta labai stiprus spindulinis atvėsimas. Taip pat didelę reikšmę turi ir oro sausumas.
Kadangi oras yra sausas, praktiškai visa šiluma iškeliauja į kosminę erdvę, klimatologo teigimu. Dėl to nuo reljefo daug kas priklauso: net nedideliuose atstumuose gali susidaryti kelių laipsnių temperatūros skirtumai.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausyti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
