Žurnalisto darbas iš arti

Žurnalistas – nebūtinai žmogus, studijavęs šį dalyką universitete, sako žurnalistė Toma Andrulytė. Ir nors ji yra ir universitete, ir gyvenime pasirinkusi šią profesiją, atvirai sako turėjusi minčių mokytis ir kitų dalykų. Dabar dirbdama naujienų portalo tv3.lt aktualijų skyriuje žurnaliste, būdama laidos „Dienos pjūvis“ vedėja Toma Andrulytė mano, kad itin daug žinių, kaip dirbti žurnalistinį darbą išmokstama jį atliekant.

Koks yra žurnalisto darbas? Ar tam būtina studijuoti žurnalistiką? Kokios pamokos yra itin naudingos? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt vyriausiosios redaktorės pavaduotojas ir verslo naujienų redaktorius Martynas Žilionis. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Žurnalisto darbas šiais laikais tampa vis svarbesnis, nes daugėja būdų gauti informaciją, tačiau ne visuomet ji yra patikrinta ir patikima. Kaip dirba žurnalistai, kaip ruošiamasi laidoms, kaip randamos temos ir kas jas įkvepia, pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, laidos „Verta žinoti“ autorė ir vedėja Giedrė Kontrimoviečienė.  Nuo seno žurnalistams buvo priskiriamas informacijos atrankos, „vartininkų“ (angl.

Kaip pasirinko tapti žurnalistu? Kodėl ne visada geriausia rašyti apie tai, kuo labiausiai domiesi? Ar žurnalistams reikia rašyti ilgais ir sudėtingais sakiniais? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistas Tadas Kalvaitis. Pašnekovas sako, kad galvodamas, apie ką norėtų rašyti būdamas žurnalistu, pirmiausia galvojo apie sporto žurnalistiką. Vėliau nuomonė šiek tiek pasikeitė, kodėl – kviečiame žiūrėti laidoje. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Žurnalisto darbas niekada nesibaigia, kartais taip sakoma pasirinkusiems studijuoti šią profesiją. Kuo šis darbas ypatingas, kokių savybių reikia norint būti žurnalistu? Kurios temos ar įvykiai labiausiai paveikia žurnalistus? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistas, redaktorius ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėjas Lukas Dulskas. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Žurnalisto darbas yra visada būti arti įvykių, vis tik kai kurie jų yra tiek neeiliniai ir sukrečiantys, kad net ir prabėgus kuriam laikui lieka atmintyje. Kaip dirba žurnalistai? Ar galima atskirti laisvalaikį nuo darbo? Kurie įvykiai įsirėžia ir kaip žurnalistai gali padėti? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, redaktorė ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėja Lina Brazauskienė. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Žurnalistų darbas skiriasi nuo bet kurių kitų asmenų, kurie jaučiasi pranešantys naujienas, nes pirmoji žurnalistų užduotis yra visada patikrinti informaciją prieš ją skelbiant, taip pat pakalbinti skirtingas nuomones turinčius, ar skirtingiems interesams atstovaujančius žmones. „Žurnalistų darbas ir yra, surasti problemas, negeroves, jas išviešinti, kad tos problemos būtų sprendžiamos.

Naujas tyrimas atskleidžia, kad pastarųjų penkerių metų krizės – pandemija, nuotolinis mokymas ir karo Ukrainoje pradžia – smarkiai prislopino mokytojų balsą viešojoje erdvėje. Švietimo temos neretai nugrimzdavo po politinių sprendimų, streikų ar kitų aktualijų sluoksniu.

Žurnalisto darbas gali būti labai įvairus, pradedant nuo to, kokioje medijoje jis pasirenka dirbti, t.y., televizijoje, vesti radijo laidas, o galbūt rašyti ir baigiant tuo, kokiomis temomis žurnalistas domisi.  Naujienų portalo žurnalistė Liepa Svirskaitė pasakoja, kaip ji pasirinko šį kelią ir kaip atrodo jos darbo diena, kaip kalbinami pašnekovai ir kas padeda žmogų prakalbinti net jautriausiomis temomis.  Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Praėjusį savaitgalį per visas parduotuves praėję „juodojo penktadienio“ išpardavimai pritraukė dovanų ieškančius lietuvius. Bet, kaip pastebi ekspertai, ne visi prekybininkai elgiasi sąžiningai, o lietuviai patys irgi nėra linkę pataupyti. Tokiais atvejais žurnalistų viešinamos istorijos yra vienas iš ginklų, padedančių žmonėms neapsigauti.

Naujausias tyrimas atskleidžia, kad 9 iš 10 lietuvių tiki bent vienu Rusijos skleidžiamu melagingu naratyvu. Daugiausiai lietuviai užkimba ant propagandinių žinučių apie smunkančią Lietuvos ekonomiką, Rusijos karo galybę, gebėjimą kariauti be perstojo ir tikinimą, kad Baltijos šalis ji galėtų užimti per kelias dienas.

Kokie yra žurnalisto ir laidos vedėjo darbo užkulisiai, kas lieka už kadro, kokios savybės leidžia žurnalistui būti stipresniam, o kurios yra tiesiog būtinos – kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“. Laidos viešnia yra žurnalistė, laidos „Verta žinoti“ vedėja Giedrė Kontrimovičienė.

Dirbtiniu intelektu kuriami vaizdo klastojimai Lietuvą pasiekė nauju mastu – apgaulės schemos jau platinamos kaip apmokėta reklama socialiniuose tinkluose, o gyventojams rodomi milijonai melagingų klipų. Ekspertai perspėja: net ir savomis akimis matomas vaizdas šiandien gali būti kruopščiai sukurta iliuzija, už kurios slypi profesionalūs sukčiai ir didžiuliai finansiniai nuostoliai.

Kokie yra žurnalistų ir redaktorių darbo užkulisiai, kaip dirba naujienų portalo žurnalistai? Tai ir daugiau kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“, kurioje kalbinama naujienų portalo tv3.lt vyriausioji redaktorė, žurnalistė Erika Fuks. Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ pristato žurnalistų darbo principus, kurie padeda ne tik informuoti visuomenę, praplėsti akiratį, susipažinti su sudėtingais procesais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Ką galima būtų keisti ir ką naudinga žinoti tiek mokytojams, tiek visuomenei, tiek žurnalistams diskutuoja „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Žadamas technologinis proveržis dirbtinio intelekto srityje sukėlė prieštaringas gyventojų reakcijas. Pavyzdžiui, ne vienas gyventojas pradėjo kelti klausimus, ar dėl dirbtinio intelekto plėtros jie nepraras savo darbo, ar nepadaugės sukčiavimo atvejų. Negana to, dabar dar girdimos kalbos ir apie tai, kad esą žadėtas technologinis proveržis yra viso labo vienas didelis burbulas, kuris galiausiai subliukš.

Praėjusią savaitę pasaulinio interneto paslaugų tiekėjo „Cloudflare“ sutrikimas sukėlė masinį portalų veiklos sutrikimą. Dėl šio sutrikimo Lietuvoje neveikė didžioji dalis žiniasklaidos priemonių portalų.

Ekspertai skatina atkreipia dėmesį –  sukčiai jau dabar siekia išnaudoti kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią II pakopos pensijų reformą. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei pusė šalies gyventojų (1,4 mln.), todėl sukčių naudojamos schemos gali paliesti daugybę lietuvių.

Šiemet sukčių pinklės Lietuvoje veržiasi taip sparčiai, kad jau per pirmąjį pusmetį iš gyventojų bandyta išvilioti tiek pinigų, kiek per visus praėjusius metus – beveik 30 mln. eurų. Auga ne tik atakų skaičius, bet ir jų išradingumas: nuo apsimetėlių pirkėjų skelbimų portaluose iki fiktyvių investicijų platformų bei laiškų, žadančių mokesčių permokas. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Kaip Lietuvos žiniasklaidoje formuojamas mokytojų įvaizdis, kaip su švietimo tema dirba žurnalistai ir kokį tai turi galutinį poveikį? Penkerius metus apimantis tyrimas parodė paradoksą: Lietuvos mokytojai yra matomi, bet negirdimi. Tai turi didelę įtaką mokytojų reputacijai ir apskritai visuomenės požiūriui į švietimą.

Sąmokslo teorijos ir sektos – kaip jos formuojasi ir kuo skiriasi nuo melagingos informacijos? Ar visos religijos gali būti laikomos sektomis, o sąmokslo teorijos – tiesos ieškojimo būdu? Kuo pavojingos sąmokslo teorijos, ypač kai jos susijusios su politiniais įvykiais, ir kaip jos gali paveikti visuomenę? Plačiau apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja filosofas, sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko ir politologas Ainius Lašas.

Ar tikrai galite pasitikėti nuolaidų pasiūlymais internete? Daugelis lietuvių siekia įsigyti prekes pigiau, tačiau kaip atpažinti sukčius, kurie pasinaudoja šiuo noru? Kokius triukus naudoja prekybos internete platformos ir kodėl jas reikia vertinti kritiškai? Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos ...

Sukčiai iš gyventojų išvilioja pinigus dešimtimis tūkstančių eurų, o dabar, lapkričio mėnesį, kaip tik prasideda didieji išpardavimai. Kaip neapsigauti ir kaip apsisaugoti nuo sukčių? Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrąją pensijų pakopą jau žvejoja patiklius gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos. Kaip ugdyti kritinį mąstymą ir kokie yra ženklai, kad susidūrėte su sukčiais? Kaip bankai bando apsaugoti ir kodėl žmonės ne visada patiki oficialia informacija? Šiuo metu daugėja atvejų, kai žmonės patenka į sukčių pinkles dėl fiktyvių NT nuomos skelbimų ar netikrų investicijų į NT.

Lapkritis – aukso metas ir pardavėjams, ir sukčiams: milžiniškos nuolaidos vilioja pirkėjus, o kartu atveria kelią apgavikams. Ekspertai perspėja – prieš šventinius pirkinius verta įjungti kritinį mąstymą, nes fiktyvios akcijos ir klastingi skambučiai šiandien tyko kiekvieno.

Internetiniai sukčiai naudojasi įžymių Lietuvos žmonių veidais. Pavyzdžiui, pasinaudoję ekonomisto Nerijaus Mačiulio veidu, bando įtikinti žmones investuoti netikrose platformose. Pasak policijos, žala yra milžiniška – šiemet sukčiai iš patiklių šalies gyventojų spėjo išvilioti beveik 6 milijonus eurų. Apie tai, kaip atpažinti vaizdų klastotes, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu N. Mačiuliu.

Kaip išlaikyti ramybę, kai pasaulis aplinkui atrodo nestabilus? Hibridinės atakos ir klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose gali sukelti didelį nerimą.

Chaosas valdžioje, griūvantys ministrai ir vis mažėjantis pasitikėjimas politikais – ar tai jau kelias į dar gilesnį visuomenės susiskaldymą? Ekspertai įspėja – tokia politinė sumaištis gali dar labiau silpninti žmonių pasitikėjimą valstybe. Kartu tai yra puiki terpė melagienoms ir dezinformacijai sklisti ir dar labiau stiprina profesionalios žiniasklaidos vaidmenį: kritiškai ir laiku pranešti visuomenei svarbias naujienas.

Lapkričio mėnesio pabaigoje prasideda tikras išpardavimų bumas, tačiau tuo pat metu suintensyvėja ir sukčiai, iš patiklių žmonių kasmet išviliojantys vis daugiau pinigų. Pastebima tendencija, kad artėjant Juodajam penktadieniui sukčiai socialiniuose tinkluose imituoja neegzistuojančių elektroninių parduotuvių uždarymą, kuomet neva išparduoda visas prekes.

Nors pastarosiomis dienomis Vilniaus oro uosto veiklos nebuvo sutrikdę iš Baltarusijos atskrendantys meteorologiniai oro balionai, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, kad atsipalaiduoti negalima. Pasak jo, tarnybos ir toliau išlaiko padidintą budrumą.

Persekiojimo ir priekabiavimo problemos Lietuvoje dažnai lieka nepakankamai vertinamos. Ar tikrai reikia sukrečiančių istorijų, kad visuomenė ir institucijos pradėtų rimtai reaguoti? Kaip žurnalistai, viešindami problemas, gali atkreipti dėmesį į jų sprendimo būdus? Ar žurnalistai kartais bijo? Taip pat praktiniai patarimai: kokius pavojaus signalus pastebėti laiku ir kaip išvengti galimai pavojingų asmenų? Apie tai daugiau pasakoja visuomenininkas, žurnalistas ir buvęs premjero Sauliaus S...

Šiuolaikinėje visuomenėje mirtis vis dažniau slepiama už ekranų – nuo realaus atsisveikinimo bėgama, nors virtualiuose pasauliuose smurtas ir žūtys tapo kasdienybe. Ekspertai sako, kad ši baimė pažvelgti tikrovei į akis rodo mūsų visų dvasinį atbukimą ir gebėjimo priimti gyvenimo pabaigą praradimą. Tai, kas yra natūrali gyvenimo pabaiga dabar dažnai socialiniuose tinkluose ir populiariojoje kultūroje tampa pramoga, todėl svarbu, kad visuomenė tinkamai ir atsakingai būtų informuojama.

Lietuvoje vis dar trūksta veiksmingų sprendimų, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys tampa grėsme aplinkiniams – tokie žmonės dažnai lieka be priežiūros, o jų kaimynai gyvena nuolatinėje baimėje. Ši skaudi realybė atskleidžia gilias sistemos spragas ir klausimą, ar valstybė pajėgi apsaugoti silpnesnius nuo pavojingų situacijų jų pačių kiemuose.

Šiandienos pasaulyje, kai informacija plūsta iš visų pusių, o socialiniai tinklai nuolat kursto emocijas, išmokti atskirti, kas tikra ir prasminga, tampa dvasinės sveikatos klausimu. Ekspertai pabrėžia – ramybė ir gebėjimas išlikti sąmoningu kyla ne iš išorės, o iš vidinės atramos, gebėjimo klausytis ir suprasti, ko iš tiesų reikia žmogaus sielai.

Viešumas dažnai tampa vieninteliu būdu priversti institucijas reaguoti – žmonės pagalbos ieško tik tada, kai pavargsta gyventi nuolatinėje baimėje. Tačiau šios istorijos atskleidžia gilesnę problemą: Lietuvoje vis dar trūksta veiksmingų sprendimų, kaip apsaugoti pažeidžiamus žmones.

Pasaulyje nuolat plinta sąmokslo teorijos, o kai kurios gali net įžiebti politinius neramumus, tokius kaip Kapitolijaus šturmas 2020 metais. Kultūros ministerijoje pradėjus dirbti viceministrui, kuris domėjosi iš Rusijos kilusia ritmologija, aiškinamės, kodėl vis dar tikime pseudomokslu ir sąmokslo teorijomis. Plačiau apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja sąmokslo teorijų tyrinėtojas, VILNIUS TECH lektorius dr. Alfredas Buiko ir politologas Ainius Lašas.

Lietuvos bankas siūlo mažinti pradinį įnašą pirmam būstui nuo 15 iki 10 proc., kad jaunos šeimos ir pirmą būstą perkantys žmonės galėtų lengviau įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. Ekspertai sako – tai reikšmingas pokytis, galintis paskatinti būsto įperkamumą. Tačiau ir įspėja – rinkai suaktyvėjus, gali kilti kainos, o pirkėjams – didėti rizika pakliūti į sukčių pinkles.

Visuomenę sukrečiančios istorijos dažnai išryškina tai, ką daugelis jaučia, bet sunkiai įvardija – institucijų neveiklumą ir sistemines spragas, kurios leidžia žmonėms gyventi siaube metų metus.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis labiau destruktyvios. Didėjantis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžiui ir pastangoms kurstyti abejonės dėl NATO pagalbos. Kodėl Lietuva tampa tokia dažna šių žinučių taikiniu ir kaip tai veikia mūsų saugumą? Apie tai diskutavo Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos centro vadovas, doc.dr. Viktor Denisenko.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacijos srautai keičiasi akimirksniu – netikros naujienos, dezinformacija ir socialinių tinklų įtampa nuolat veikia mūsų psichiką. Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip išlaikyti vidinę ramybę ir saugumą, kai kasdien mus pasiekia baimę kurstančios žinutės.

Lietuvoje vis dažniau skamba frazė hibridinė ataka, bet ar tikrai žinome, kas tai yra? Ar iš Baltarusijos atskrendančius meteorologinius balionus su kontrabandinėmis cigaretėmis galima taip pavadinti? Kaip žinoti, ar hibridinė ataka veiksminga bei kaip nuo to apsisaugoti? Į šiuos ir kitus saugumo aspekto, šiais neramiais laikais, klausimus, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja pilietinio atsparumo specialistas Aidas Petrošius ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Anta...

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas dalyje valstybių atveria fronto linijas ne tik mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje. Kur tiesa, o kur – gudriai užmaskuota dezinformacija? Toks iššūkis kyla šiandienos visuomenei. Juolab kad melagienų skleidėjai jas dažnai maskuoja po tikrais faktais. Kovodami su šia problema, specialistai ieško įvairių būdų, kaip pažadinti žmonių kritinį mąstymą.

Kremliaus propaganda pasitelkia kiekvieną politinį sukrėtimą, kad pavaizduotų Lietuvą silpną, susiskaldžiusią ir be sąjungininkų paramos. Tokios žinutės siekia pakirsti pasitikėjimą NATO ir Europos Sąjunga – bet ar mūsų visuomenė pakankamai atspari, kad joms nepasiduotų? Apie tai diskutuoja Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas, doc.dr.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis agresyvesnės. Vis sparčiau siekiama diskredituoti šalį tarptautinėje arenoje ir kurstyti nepasitikėjimą Vakarų sąjungininkais.

Socialiniai tinklai tampa šiuolaikinėmis „tikrosios“ visuomenės formomis, kur vartotojai susitinka tik su panašiomis nuomonėmis, o algoritmai dar labiau sustiprina šį efektą. Ekspertai aiškina, kaip šie „burbulai“ aštrina visuomenės susiskaldymą ir kodėl tai kuria konfliktus tarp skirtingų Lietuvos realybių. Apie tai diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Paulius Tamulionis.

Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie tai, kad Lietuva – tarsi padalinta į dvi dalis. Vieni kalba apie „elitą“ ir „paprastus žmones“, kiti – apie miestų ir regionų atotrūkį, dar kiti – apie vis didėjantį pasaulėžiūros susiskaldymą.