Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Nusikaltėliai dabar darosi vis išmanesni, gudresni ir iš žmonių, iš gyventojų išvilioja didžiules pinigų sumas. Kiek maždaug pinigų dabar šiemet neteko gyventojai ir įkliuvo į tas sukčių pinkles?
N. Mačiulis: Tai yra Lietuvos pinigų plovimų kompetencijų centro duomenys, kurie apibendrina sukčiavimo atvejus, ir iš tiesų augimas yra didelis. Šiemet dvigubai daugiau yra atvejų bandoma sukčiauti ir išvilioti pinigus. Jeigu praėjusiais metais per visus metus buvo beveik 30 mln. eur. bandyta iš Lietuvos gyventojų visokiomis formomis išvilioti, apgauti, pavogti, tai tokia suma buvo jau šiemet per pirmą pusmetį, ir tikėtina, kad visų metų suma bus virš 50 mln. eurų.
Tai nereiškia, kad visus tuos pinigus praranda gyventojai – maždaug du trečdalius atvejų sustabdo bankai, ir, aišku, tam yra atskiri departamentai, kurie identifikuoja pagal įvairius kriterijus ir parametrus rizikingus mokėjimo pavedimus, ir kartais įspėja klientus, sustabdo tuos pavedimus, ir pavyksta sugrąžinti.
Bet vėlgi, ši statistika nebūtinai yra labai išsami, nes ne visada gyventojai informuoja policiją, jeigu tai nėra labai didelė suma. Kartais, jeigu jie nesitiki, kad bus atgauta ta suma, tai slepia, gėdinasi to. Nors iš tiesų reikėtų informuoti, nes net jeigu ir nėra labai didelė tikimybė susigrąžinti tuos pinigus, tai yra labai svarbu – tai padeda informuoti visuomenę apie tuos sukčiavimo būdus ir, aišku, kai kuriais atvejais ir pagauti tuos sukčius.
Kokie tie sukčiavimo būdai dabar būna dažniausiai, kai išvilioja pinigus, ir kiek dažnai sukčiai pasitelkia dirbtiniu intelektu ar kitomis technologijomis?
N. Mačiulis: Dominuoja, aišku, tie smulkaus sukčiavimo atvejai, kuomet kažkas pardavinėja arba perka skelbimų portaluose, pavyzdžiui, drabužius, dėvėtus daiktus. Ten tikrai neršia: kas antras turbūt pirkėjas ir pardavėjas yra sukčiai, kurie apsimeta, pasidera truputėlį, sako: „Gerai, tinka. Į kurį jums banką padaryti pavedimą?“, siunčia keistas nuorodas. Reikia turėti omenyje, kad labai didelė dalis tų veikėjų yra tiesiog bandymas sukčiauti ir išvilioti pinigus.
Tuomet yra fišingo atvejai, kuomet gyventojai gauna elektroninius laiškus arba žinutes, apsimetama kurjeriais, mokesčių inspekcija, telekomunikacijų bendrove. Aišku, jie dažnai yra psichologiškai gerai pasikaustę, supranta žmogaus psichologiją.
Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos žinutės gali būti: „Susigrąžinkite mokesčių permoką, spauskite šią nuorodą, suveskite savo banką“. Tai daugeliui gyventojų džiugi naujiena, reikia susigrąžinti tuos permokėtus mokesčius. Kitais atvejais sukuria skubos jausmą, jog reikia skubėti, jeigu nepadarysi kažko, bus blogai.
Aišku, kad bankai tokių nesiuntinėja: „Jūsų sąskaita bus užblokuota, jeigu nepatvirtinsite savo tapatybės“. Iškarto žmogus išsigąsta: „Man užblokuos sąskaitą!“, vėlgi spaudžia, ir tai būna sukurta fiktyvi banko svetainė, imituojanti jūsų banko svetainę – čia reikia labai didelio budrumo.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo fiktyvios investavimo platformos, kas yra vienas iš daugiausiai sukčiavimo atvejų. Vėlgi: „Spauskite šią nuorodą, perveskite 250 eurų“, sukasi net vaizdo įrašai su padarytais skaitliukais, rodančiais, kiek pinigų galima uždirbti be jokios rizikos, patikrinta, ekspertų patvirtinta.
Toje fiktyvioje investavimo platformoje irgi gali pervesti pinigus, matai savo pinigus, pinigai auga, uždirbi, paskui tave ragina dar pervesti – daugiau uždirbsi, bet jeigu tik bandai išsiimti tuos pinigus, tai niekada nepavyksta. Labai svarbu pasakyti, kad tų sukčiavimo formų ir būdų kiekvieną savaitę atsiranda naujų.
Tai nereiškia, kad dabar aš išvardinsiu kelis, jūs susipažinsite ir jau esate saugūs. Čia reikia kiekvienam žmogui turėti omenyje, kad budrumas, saugoti savo asmens duomenis, savo bankų sąskaitų duomenis, savo pinigus, yra kiekvieno žmogaus atsakomybė. Iš nepažįstamų žmonių gavus žinutes, laiškus, skambučius, juos reikia ignoruoti arba pranešti apie tai policijai.
Žmonės klausia, kaip elgtis, ką daryti, jeigu sulauki įvairių pasiūlymų, skambučių? Kaip atpažinti, ar banko, ar ne banko darbuotojas? Kaip pasitikėti?
N. Mačiulis: Labai paprasta taisyklė: jeigu jums skambina nepažįstamas žmogus ir siūlo kažkokią unikalią galimybę, tai yra 99 proc. sukčių – viskas. Ypač Lietuvoje populiaru, kai paskambina rusakalbiai, o rusakalbis apsimeta telekomunikacijos bendrovės darbuotoju. Kaip jūs, mieli žmonės, galvojate, kad čia rusakalbiai jums skambina?
Aišku, dažniau užkimba vyresnio amžiaus asmenys už tų telefoninių skambučių, bet taikosi į visas visuomenės grupes, net ir įmonių vadovus, ir jaunesnius, kurie turi skaitmeninį raštingumą, žvejoja per elektronines erdves, per anonimines žinutes – aš irgi gaunu daugybę.
Jūs turite turėti tokį išsiugdę automatinį instinktą: nepažįstamas žmogus rašo, skambina, siunčia jums nuorodas – tai yra sukčius. Pirma jūsų prielaida yra sukčius. Galite bandyti tikrintis, bet beveik visą laiką tai baigiasi prarastais pinigais.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
