Zaporižioje nugriaudėjo sprogimai: po rusų atakos sutriko elektros tiekimas
Zaporižioje spalio 29 d. vakarą nuaidėjo sprogimai. Pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus. Vietos valdžia ragina gyventojus likti slėptuvėse tol, kol nepraeis pavojus.
Po Belgijos ministro grasinimo sunaikinti Maskvą – reakcija iš Rusijos: „Nenusipelno dėmesio“
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę, praneša „Ukrainska Pravda“.
Rusijos ambasada Belgijoje sureagavo į šiuos ministro žodžius, ištraukdama iš konteksto atskiras frazes, skelbia UNIAN.
JAV žvalgyba įvertino Putino požiūrį į karo pabaigą: taika dar toli
JAV žvalgyba įspėja – Vladimiras Putinas kaip niekada anksčiau pasiryžęs tęsti karą prieš Ukrainą. Remiantis aukštų JAV pareigūnų pateikta informacija, Rusijos lyderis neketina eiti į kompromisus ir siekia karinių pergalių, kad pateisintų didžiulius nuostolius fronte bei ekonominius sunkumus šalyje.
Apie tai skelbia „NBC News“, remdamasi aukštų JAV pareigūnų, tarp jų ir Kongreso atstovų, teiginiais.
Kongreso nariams pateiktose išvadose nurodoma, kad nėra jokių požymių, jog Rusija būtų pasirengusi eiti į kompromisą dėl Ukrainos, o V. Putinas – labiau nei bet kada nusiteikęs tęsti karinę kampaniją.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos prezidentui būtini laimėjimai Ukrainoje, kad jis galėtų pateisinti didelius nuostolius mūšio lauke ir ekonominį nuosmukį šalyje.
„Jungtinės Valstijos toliau siekia užbaigti karą. Nuolatinė taika priklauso nuo Rusijos pasirengimo sąžiningai derėtis“, – teigiama Baltųjų rūmų atsakyme į šias išvadas.
Putino pasiuntinys prabilo apie karo pabaigą: mano, kad jis gali baigtis per artimiausius metus
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pareiškė drąsią prognozę – karas Ukrainoje esą gali baigtis jau per artimiausius metus. Pasak specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, Maskva „eina taikos link“ ir siekia užkirsti kelią platesniam konfliktui.
Ekspertas apie Putino giriamą povandeninę sistemą: daug melo ir gąsdinimų Vakarams
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau giriasi „stebuklingais“ Kremliaus ginklais. Šį kartą jis paskelbė apie tariamai sėkmingos branduolinės povandeninės sistemos „Poseidon“ bandymą, kurios galia, anot jo, „viršija net raketą Sarmat“. Tačiau karo ekspertas abejoja šiais teiginiais – anot jo, Maskva ir vėl siekia ne parodyti realią galią, o įbauginti Vakarus garsiais, bet menkai pagrįstais pareiškimais.
Filaškinas: Pokrovske liko 1 256 civiliai gyventojai, evakuacija beveik neįmanoma
Donecko srities Pokrovsko mieste iš viso liko 1 256 civiliai gyventojai, o evakuacija iš bendruomenės beveik neįmanoma dėl nuolatinio priešo pajėgų apšaudymo.
Apie tai per televizijos laidą pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak V. Filaškino, šiuo metu mieste yra 1 256 žmonės. Vietos gyventojai negali palikti slėptuvių ar savarankiškai evakuotis, nes priešas kasdien toliau apšaudo miestą. Jis sakė, kad Rusijos kariai šaudė į moteris ir pagyvenusius žmones, kurie išėjo tiesiog pasikrauti telefonų į šildymo centrus arba atsinešti geriamojo vandens.
Regiono vadovas pabrėžė, kad šiuo metu evakuotis iš bendruomenės „beveik neįmanoma“.
Pasak jo, tik padedant ukrainiečių gynėjams, rizikuojantiems savo gyvybėmis per apšaudymus, pavyko evakuoti kai kuriuos gyventojus iš Pokrovsko.
Jis dar kartą paragino civilius gyventojus palikti regioną ir miestus, esančius netoli fronto linijos.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą atrėmė 45 priešo atakas Pokrovsko kryptimi.
Putinas nebijo Trumpo: „JAV prezidento griežtumas tėra blefas“
JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną skamba įspūdingai, tačiau, anot „Bloomberg“ apžvalgininko Halo Brandso, Kremlius ir Pekinas tuo netiki. Pasak eksperto, Rusijos ir Kinijos lyderiai ne tik nebijo D. Trumpo griežtumo, bet ir siekia įrodyti, kad jo kietosios politikos įvaizdis tėra blefas.
JAV prezidentas D. Trumpas pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną, tačiau Rusijos diktatorius V. Putinas ne kartą išjuokė šį siekį.
Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas H. Brandsas, V. Putinas vilkina derybas, o vėliau reikalauja maksimalistinių taikos susitarimo sąlygų.
„Jis sustiprino karinę veiklą Ukrainoje ir hibridines atakas – kibernetinius karus, sabotažą, oro erdvės pažeidimus – visoje Europoje. Atrodo, kad jo tikslas – ne tik sunaikinti Ukrainos vyriausybę, bet ir susilpninti NATO bei pažeminti JAV“, – rašo apžvalgininkas.
H. Brandsas mano, kad iki šiol D. Trumpas buvo linkęs koncentruotis į silpnesnius pasaulio žaidėjus, tačiau dabar atėjo metas, kai jam teks susidurti su stipresniais priešininkais.
„Tikrasis išbandymas bus Amerikos galios veiksmingumas prieš nepaklusnias didžiąsias valstybes“, – teigia apžvalgininkas.
Pasak H. Brandso, „Rusija ir Kinija pasiryžusios parodyti, kad D. Trumpo griežtumas tėra blefas – jos įgyvendina geopolitinius projektus, kurie radikaliai prieštarauja JAV interesams“.
„Norėdamas sustabdyti jų įtaką, D. Trumpas turės pakeisti arba sušvelninti tris savo pagrindines savybes“, – pažymi apžvalgininkas.
„Trumpo stilius – imtis radikalių veiksmų, pavyzdžiui, bombarduoti Irano branduolinius objektus, o tada paskelbti, kad sudėtinga problema išspręsta. Tačiau toks požiūris neveiks nei su Maskva, nei su Pekinu“, – konstatuoja H. Brandsas.
Pirma, norint priversti V. Putiną nutraukti karą, reikės nuolatinės pagalbos Ukrainai ir didesnio ekonominio spaudimo Maskvai. Tai reiškia, kad prezidentui, kuris dažnai pereina nuo vieno klausimo prie kito, dabar teks būti pasirengusiam ilgalaikiams ir atkakliems iššūkiams.
Antra, konkurencija su varžovais reikalauja glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais. D. Trumpui reikės Europos paramos, kad būtų įmanoma spausti Rusijos ekonomiką ir suteikti saugumo garantijas, galinčias sustiprinti bet kokią taiką Ukrainoje.
JAV negalės užtikrinti patikimų Ukrainos žaliavų tiekimo grandinių ar sulaikyti Kinijos karinės agresijos Ramiajame vandenyne be reikšmingos sąjungininkų pagalbos.
H. Brandsas pabrėžia, kad D. Trumpas pasieks daugiau, jei sąjungininkus ir partnerius laikys ne JAV galios įrankiais, o ją stiprinančiais veiksniais.
Trečia – ir tai, pasak H. Brandso, kelia didžiausią nerimą – D. Trumpas galbūt turės sušvelninti savo polinkį kurstyti vidinius nesutarimus. Autokratai Pekine ir Maskvoje semiasi įkvėpimo iš JAV vidaus neveiksmingumo: jie šiuos politinius konfliktus laiko įrodymu, kad valdančioji supervalstybė silpsta.
Apžvalgininkas daro išvadą, kad toks elgesys gal ir padeda prezidentui, klestinčiam poliarizacijos sąlygomis, tačiau yra pražūtingas, kai reikia kovoti su šalimis, kurios kelia didžiausią iššūkį JAV galiai.
Ukrainos gynėjai Pokrovske patiria spaudimą
Ukrainiečių kariams vis keblesnė tampa padėtis daugiau kaip metus ginamame Pokrovsko mieste šalies rytuose. Ukrainiečių ir rusų kariniai tinklaraštininkai praneša, kad vis daugiau Rusijos kareivių iš pietų veržiasi į miesto centrą. Rusai gatvių mūšiuose kaunasi su Ukrainos daliniais ir dronais bei minosvaidžiais atakuoja šių aprūpinimo kelius, rašo kariuomenei artimas ukrainiečių tinklaraštis „DeepState“.
Pokrovskas prieš karą turėjo apie 60 tūkst. gyventojų. Miestas dabar smarkiai sugriautas. Dėl rusų veržimosi beveik neįmanomas ir į rytus esančio ukrainiečių placdarmo aplink Myrnohrado miestą gynimas. Pasitelkdamos maždaug 11 tūkst. vyrų, rusų pajėgos mėgina apsupti Pokrovską, tinkle „Facebook“ teigė Ukrainos kariuomenės 7-asis korpusas.
Fronte Ukrainos rytuose rusų pajėgos nuo 2023 m. rudens lėtai juda į priekį. Jos užima teritorijas patirdamos didelių nuostolių. Rusija yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymą. Tačiau per mūšius šiais metais rusų daliniai, JAV Karo studijų instituto (ISW) skaičiavimu, užėmė vos 0,6 proc. Ukrainos teritorijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo tarpu apsilankė karinėje ligoninėje Maskvoje. Padėtis mūšių zonoje palanki Rusijai, sakė jis. Rusų daliniai esą visur veržiasi į priekį.
„Jūsų pastangos nėra veltui“, – kalbėjo V. Putinas sužeistiems kariams.
Įsigaliojo atnaujintas Ukrainos ir ES prekybos susitarimas
2025 m. spalio 29 d. oficialiai įsigaliojo Ukrainos ir Europos Sąjungos abipusės prekybos muitų tarifų pakeitimai, žymintys naują dvišalio ekonominio bendradarbiavimo etapą. Apie tai paskelbė Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba.
Sprendime Nr. 3/2025, priimtame pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, numatoma panaikinti arba gerokai sumažinti importo muitus ir padidinti į ES eksportuojamų Ukrainos prekių tarifines kvotas.
„Tai atveria naujas galimybes Ukrainos eksportuotojams. Mažesni importo muitai ir padidintos kvotos paskatins eksportą ir padės Ukrainos produktams patekti į naujas rinkas. Ukrainai tai yra stiprus signalas, kad gilėja integracija į ES, didėja investicinis patrauklumas ir stiprėja vietos gamintojų konkurencingumas“, – pažymėjo Muitinės tarnyba.
Kvotos įvairiems ukrainietiškiems maisto produktams padidintos nuo 2 iki 6-7 kartų.
Pasak Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojo Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Taraso Kačkos, dabar 21 iš 34 kvotų viršija didžiausias prekybos apimtis, užfiksuotas lengvatinio režimo metu, o trys kvotos viršija bendrą Ukrainos eksporto į ES apimtį 2024 m.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Ukraina įsipareigojo iki 2028 m. suderinti savo žemės ūkio standartus su ES standartais.
Vance`as prisiminė viešą kivirčą su Zelenskiu: „Atvertėme naują lapą“
JAV santykiai su Ukraina po žymiojo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose tapo gerokai sklandesni, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as.
Ukrainos pajėgos paneigė rusų proveržį Myrnohrade
Ukrainos gynybinės pajėgos visiškai kontroliuoja Myrnohrado miestą Donecko srityje ir jo apylinkes. Tai tinkle „Facebook“ pranešė Rytų karinė grupė.
Pranešime pažymima, kad grupės atstovas antradienį kalbėdamas per televiziją padarė klaidą, jis esą omenyje turėjo situaciją Pokrovsko mieste.
Rytų karinės grupės atstovas kapitonas Hryhorijus Šapovalas antradienį per televiziją teigė, kad rusų daliniai Pokrovsko kryptimi prasiveržė į Myrnohrado miesto apylinkes, kur esą toliau vyksta nuožmūs gatvių mūšiai.
Aviacijos ekspertas: Maskvoje yra 2 objektai, į kuriuos būtina suduoti smūgį
Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis pareiškė, kad Maskvoje yra bent du „kritiškai svarbūs“ objektai – taktinių raketų gamykla ir Žukovskio oro uostas – kuriems, jo teigimu, reikėtų smogti, rašo UNIAN.
„Ukraina dabar daro viską, kas įmanoma, kad padidintų tolimojo veikimo ginklų skaičių, sukeldama tam tikrų problemų Rusijai. Tačiau svarbu kalbėti ir apie galimybę smogti svarbiems objektams“, – pabrėžė ekspertas.
Jo nuomone, bent du kritiškai svarbūs objektai Maskvoje turi būti sunaikinti. Vienas iš jų – taktinių raketų gamykla, gaminanti daugumą raketų Х-101, Х-555, Х-69 ir Х-59, kitas – Žukovskio oro uostas, kur remontuojami lėktuvai Tu-95МС.
„Yra poreikis smogti šiems objektams, ir svarbu iš anksto patikrinti Rusijos oro gynybą. Kai kurie ekspertai atrado galimybių peržiūrėti visas Maskvos regiono oro gynybos priemones, net nurodant tikslias koordinates“, – sakė A. Chrapčinskis.
„Nušluotume nuo žemės“: Putinui – griežtas perspėjimas iš Belgijos
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę, praneša „Ukrainska Pravda“.
Ligoninės apšaudymas Chersone: nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki devynių, tarp jų – keturi vaikai
Rusams Ukrainos Chersono mieste apšaudžius vaikų ligoninę buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – keturi vaikai ir trys medicinos darbuotojai, pranešė Chersono srities prokuratūra.
„Tyrimo duomenimis, 2025 m. spalio 29 d. apie 9.20 val. priešas paleido artilerijos ugnį į vaikų ligoninę Chersone, kurioje tuo metu buvo jauni pacientai, jų tėvai ir medicinos personalas“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pirminiai duomenys rodo, kad per apšaudymą buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – keturi vaikai ir trys medicinos darbuotojai. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas. Ligoninės pastatas buvo smarkiai apgadintas, o sprogimo banga apgadino gretimus statinius.
Pradėtas ikiteisiminis tyrimas dėl karo nusikaltimo. Prokuratūra pabrėžia, kad civilinių objektų, ypač sveikatos priežiūros įstaigų, apšaudymas yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, rusai Chersono Dniepro rajone atakavo medicinos įstaigą, buvo sužeisti trys darbuotojai ir vaikas.
Kyjivas: sulaikytas buvęs kariuomenės instruktorius europietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad jo saugumo tarnybos sulaikė vieną buvusį kariuomenės instruktorių iš nenurodomos Europos šalies, įtardamos jį šnipinėjus Ukrainos pajėgas Rusijos naudai.
„Kaip rodo bylos medžiaga, šis užsienietis teikdavo priešui oficialią informaciją apie Ukrainos gynybos pajėgas ir rengėsi vykdyti teroristinius aktus“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareiškime.
Putinas giriasi nauju aparatu: Rusija išbandė naują povandeninę sistemą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas skelbia, kad Rusija išbandė naują povandeninį aparatą „Poseidon“, rašo UNIAN.
V. Putinas gyrėsi, kad aparato galingumas neva gerokai viršija jų „perspektyviausią tarpžemyninę raketą „Sarmat“ bei aiškino, kad analogų „Poreidon“ nėra.
Rusų propagandos agentūros dar 2023 m. skelbė, kad rusai pagamino pirmąjį branduolinių torpedų komplektą „Poseidon“. Jis esą bus prijungtas prie povandeninio laivo „Belgorod“.
„Tikimės geriausio, bet ruošiamės blogiausiam“: papasakojo, kas vyksta viename karščiausių Ukrainos taškų
Rusija sutelkė visas pajėgas Pokrovskui užimti, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės rezervistų tarybos pirmininkas, karinis ekspertas Ivanas Tymočko, rašo UNIAN.
„Tikimės geriausio, bet ruošiamės ir blogiausiam“, – sako jis.
I. Tymočko sako, kad Pokrovsko užėmimas yra V. Putino politinis sprendimas, kuris bus įgyvendinamas nepaisant nuostolių.
„Rusija taip statė ant Pokrovsko ir Myrnohrado okupacijos, kad jie tiesiog užvers miestą lavonais. Tiesiog užvers lavonais. Jie kausis. Putinas jiems davė įsakymą, tai jo politinis sprendimas. Jie ten nusiųs visą armiją ir viską sulygins su žeme, iškas, išraus“, – pabrėžia ekspertas.
Norėdami įgyvendinti V. Putino sprendimą rusai į Pokrovską atvedė jūrų pėstininkus.
„Tai tiesiog politinis sprendimas. Ten sutelkta didžiulė Rusijos Federacijos armijos jėga. Tai svarbu. Ir savo laiku, galbūt aš šiek tiek neteisingai darau paraleles, bet kai Hitleris užsispyrė dėl Stalingrado, jis pralaimėjo kitose srityse“, – pažymi jis.
„ Putinas turi kažkaip pagrįsti tą žmonių skaičių, kurį jis „paaukojo“ Pokrovske“, – svarsto jis.
Per naktį Ukraina sunaikino 93 iš 126 Rusijos dronų
Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 93 dronus, rusų paleistus per puolimą nuo antradienio vakaro, dronų smūgiai užregistruoti dešimtyje vietų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos „Telegram“ kanale pranešė, kad nuo antradienio 19 val. užpuolikai paleido į Ukrainą 126 įvairių tipų dronus, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“, iš Kursko ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei laikinai okupuoto Donecko, Čaudos ir Hvardijskės. Maždaug 80 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis iki trečiadienio 9 val. oro gynybos sistemos šalies šiaurėje ir rytuose numušė arba sutrikdė 93 priešo dronus.
32 koviniai bepiločiai smogė dešimtyje vietovių.
Karinės oro pajėgos pabrėžė, kad priešo ataka tęsiasi, Ukrainos danguje pastebėti keli Rusijos dronai.
Lenkija pakėlė naikintuvus: virš Baltijos jūros rusų orlaivis atliko žvalgybos misiją
Antradienį Lenkijos karinės oro pajėgos kilo lydėti Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros, kuris vykdė žvalgybos misiją, praneša „TVP World“.
„Lenkijos naikintuvai palydėjo „Il-20“ orlaivį, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje, neturėdamas pateikto skrydžio plano ir išjungęs atsakiklį. Orlaivis nepažeidė Lenkijos oro erdvės“, – trečiadienį pranešė Lenkijos kariuomenė savo „X“ paskyroje.
JAV mažina savo karių skaičių Rytų Europoje: viena šalis jau išplatino žinią
Rumunija ir jos sąjungininkės buvo informuotos apie Jungtinių Valstijų sprendimą sumažinti savo kariuomenės dydį Europoje, rašo „DC News“.
Gynybos ministerija buvo informuota, kad mažinamos kai kurios NATO rytiniame flange dislokuotos amerikiečių pajėgos. Pranešama, kad tai yra JAV karinių pajėgų persvarstymo pasaulyje dalis.
Neramus rytas: Kryme – sprogimai, kilo didelis gaisras
Trečiadienio rytas Kryme neramus, skelbia ukrainiečių žiniasklaida. Anot „Kanal 24“, rusai skelbia, kad virš okupuoto Krymo teritorijos sunaikino penkis dronus.
Iš pradžių skelbta, kad po dronų atakos kilo gaisras Simferopolio šiluminėje elektrinėje, tačiau kiek vėliau informacija patikslinta.
Pranešama, kad užsidegė naftos bazė, kuri yra aktyviai naudojama Rusijos armijos aprūpinimui.
„Vakar ten buvo užfiksuotas aktyvus benzino sunkvežimių judėjimas su maskuojančiais tinklais ir apsauga nuo dronų“, – rašo UNIAN.
Anksčiau pranešta apie atakas prieš Maskvą ir kitas Rusijos vietoves.
Rusija vėl numušė savo sraigtasparnį – jau penktą kartą
Rusijos kovinis sraigtasparnis „Ka-52“ buvo numuštas pačių rusų, kai šie bandė atremti Ukrainos dronų ataką Rusijos teritorijoje. Vienas iš Rusijos naikintuvų, palaikęs sraigtasparnį bepilote skraidykle, pradėjo į jį šaudyti, praneša „United24 Media“.
Nuo 2022 m. tai jau penktasis atvejis, kai Rusijos pajėgos pačios numuša savo sraigtasparnius.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 150 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 29 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 139 900 karių, iš kurių 1 150 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 303 rusų tankus (+4), 23 511 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 34 064 artilerijos sistemas (+20), 1 530 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 230 oro gynybos sistemų, 428 karo lėktuvus, 346 sraigtasparnius, 75 367 nepilotuojamuosius orlaivius (+313), 3 880 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 65 865 transporto priemones ir kuro cisternas (+79), 3 986 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Dėl Putino – perspėjimas iš JAV žvalgybos: dabar jis užsispyręs labiau nei bet kada anksčiau
JAV žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi eiti į kompromisą dėl Ukrainos, rašo „NBC News“. Atvirkščiai, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dabar yra dar labiau užsispyręs nei bet kada anksčiau.
Anot žvalgybos, V. Putinas yra labiau nei bet kada anksčiau pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje ir laimėti mūšio lauke.
Ukraina pranešė, kad Rusijos gynybos pramonėje atleidžiami darbuotojai
Čeliabinsko srityje esanti Ašinsko metalurgijos gamykla (AMZ) – viena iš didžiausių Rusijos gynybos pramonės kompleksui skirtų specialių lydinių gamintojų – uždaro savo nerūdijančio plieno gamybos cechą ir atleidžia daugiau nei 300 darbuotojų.
Apie tai Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras pranešė platformoje „Telegram“.
„Vienas iš didžiausių Rusijos gynybos pramonės kompleksui skirtų specialių lydinių gamintojų – Čeliabinsko regione veikianti AMZ – uždaro savo nerūdijančio plieno gamybos cechą ir atleidžia daugiau nei 300 darbuotojų. Problemų patiria ir kiti įmonės padaliniai: žmonės išleidžiami nemokamų atostogų arba perkeliami dirbti ne visą darbo dieną“, – rašoma pranešime.
Anot centro, toks AMZ etatų mažinimas leidžia spręsti apie platesnes Rusijos gynybos pramonę apėmusias problemas. Nuo rugsėjo mėnesio gynybos pramonės kompleksas, kuris pastaruosius trejus metus dėl didžiulių biudžeto investicijų buvo pagrindinis Rusijos ekonomikos variklis, pradėjo prarasti pozicijas. Ekonomistai tai sieja su biudžeto išsekimu ir valstybės užsakymų sumažėjimu.
Centras pabrėžė, kad AMZ cecho uždarymas yra simbolinis signalas: Kremlius nebegali finansuoti karo be galo ir be krašto. Net gynybos pramonės įmonės nebegali atlaikyti karo sukelto krūvio. Gynybos pramonės kompleksas, kuris per plataus masto invaziją padėjo išvengti ekonomikos žlugimo, dabar palaipsniui jai tampa našta.
Kaip jau buvo pranešta, trejus metus augęs Rusijos gynybos pramonės kompleksas dabar patiria nuosmukį.
Chaosas Rusijoje: pranešama apie dronų atakas, teko uždaryti oro uostus
Antradienio rytą Rusijoje pranešama apie dronų ataką, rašo „Ukrainska Pravda“. Skelbiama, kad virš Maskvos buvo numušti dronai.
Taip pat apribotas kai kurių oro uostų darbas. Rusijos institucijos praneša ir apie sprogimus naftos perdirbimo gamykloje.
Kaip palaužti Putiną? Generolas įvardijo 3 sąlygas
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino planai visiškai okupuoti Ukrainą žlugo. Tačiau jis taip lengvai nepasiduos, mano buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos vadovas generolas Mykola Malomužas, rašo „Kanal 24“. Kad V. Putinas sutiktų eiti į kompromisą, reikalingi galingi argumentai.
Anot jo, pirmiausia svarbūs kariniai argumentai. Ukrainai reikia ginklų tiekimo, svarbiausia, ginklų pirkimo iš JAV, kitų šalių.
M. Malomužos teigimu, Ukrainai reikalingos įvairios sistemos, kurios leistų sustiprinti ukrainiečių gynybą ir puolimus. Taip pat svarbūs bet kokie ginklai ir šaudmenys iš trečiųjų šalių, svarbu plėtoti Ukrainos karo pramonę.
Anot M. Malomužos, taip pat reikia keisti strategiją. Reikia ne tik gynybos, bet ir kontratakų, netikėtų puolamųjų operacijų.
Antroji sąlyga – operatyvinė. Tai spaudimas V. Putinui, jo aplinkai. Išteklių atėmimas – tai skausminga tema V. Putino elitui, sako M. Malomuža. Visa tai gali turėti didelę įtaką jų norui derėtis.
„Tai jiems skausmingiausia tema. Jie greitai sutiko derėtis. Nes tai palietė kiekvieną iš jų ir jų artimuosius. Todėl viena iš sąlygų – operatyvinis spaudimas. Tai labai svarbi tema“, – pabrėžia jis.
Trečioji sąlyga – sankcijos prieš Rusiją. Ypač antrinės, nukreiptos į energijos išteklius. Tai dar vienas smūgis Maskvai. Kartu su karinėmis ir operatyvinėmis sąlygomis tai stipriai spaus V. Putiną, įsitikinęs M. Malomuža.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Zelenskis: „Turime užblokuoti visus Rusijos ryšius su pasauliu“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalis rengia naujas sankcijas prieš Rusijos karinę pramonę ir jos propagandą. Anot jo, šių priemonių tikslas – visiškai nutraukti bet kokius Rusijos karo pramonės ryšius su pasauliu bei sinchronizuoti sankcijų politiką su Europos Sąjunga.
„Tęsiame sankcijų taikymą. Ruošiame naujas sankcijas, ypač nukreiptas prieš Rusijos karinės pramonės subjektus ir jų propagandą. Turime palaipsniui užblokuoti visų Rusijos įmonių ir organizacijų, dirbančių karo reikmėms, ryšius su pasauliu. Dekretas bus paskelbtas netrukus. Taip pat sinchronizuosime 19-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą su Ukrainos jurisdikcija“, – pareiškė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina labai vertina Šveicarijos, Norvegijos ir kitų Europos šalių pastangas, kurios pastaraisiais metais stiprina bendrą Europos spaudimą siekiant užbaigti karą.
„Jau prasidėjo pasirengimas 20-ajam Europos Sąjungos sankcijų paketui – ir ne tik Europos Sąjunga taiko naujas priemones. Laukiu išsamios žvalgybos ataskaitos apie Jungtinių Valstijų sprendimo dėl sankcijų Rusijos naftos bendrovėms poveikį; preliminarūs duomenys gana optimistiški – poveikis yra didelis. Tikriname detales, ir kiekvieną schemą, kurią Rusija vis dar naudoja, reikia užblokuoti. Šis signalas pasauliui turi būti teisingai suprastas“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė: „Rusija turi nutraukti karą, jei to nebus, turi būti nutrauktas Rusijos naftos eksportas.“