Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Kaip jūs vertintumėte dėl sankcijų klausimo, ką mes pamatėme dabar? Tie žingsniai yra svarbūs, ilgai laukti, galima sakyti, iš mūsų pusės, ir dabar jau Trumpas juos, atrodo, ir žengia.
L. Linkevičius: Taip, ilgai laukti ir mes laukėme iš Trumpo administracijos ryžtingesnių kažkokių poveikio priemonių, ir jų nebuvo. Dabar mes matome pirmą kartą, kad tai įvyko – nebuvo laukta, matyt, iš Rusijos pusės, nes jiems vis pavykdavo nuglostyti, kažkaip nuraminti, užhipnotizuoti kitą pusę arba užbėgti už akių, kai buvo dėl „Tomahawk“ Putino skambutis, įnešė tokios sumaišties ir suspėjo, bet dabar nesuspėjo.
Dabar nesuspėjo, tai dabar atsiuntė Kirilą Dmitrijevą tartis, galbūt ieškoti kažkokių verslo ar kitokių sprendimų, bet akivaizdu, kad Trumpo tai netenkina. Jis nori ir reikalauja sustabdyti kovinius veiksmus ir po to kalbėti toliau, o rusai tam nepasiruošę ir apie tai vienaip ar kitaip sako – todėl reikia tikėtis ir daugiau tų sankcijų.
Aš nemanau, kad čia dabar turėtų nusileisti amerikiečiai, nes reakcija iki šiol buvo visiškai neadekvati. Tas demonstratyvus branduolinių raketų bandymas taip pat parodė, kad ne tuo keliu einama, vietoj to, kad galvoti, kaip dabar mažinti įtampą ir kažkaip susitarti, einama į eskalaciją.
Turime patys, europiečiai, daryti tai, ką mes dar ne iki galo esame išsprendę. Na, dabar žingsniai yra teisingi, sukoordinuotas sankcijų paketas kartu su amerikiečiais – turime eiti iki galo, ir taip pat kalbant apie ginklų tiekimą, tolimo nuotolio, be kažkokių apribojimų.
Dabar reikia naudotis ta proga, nes tam tikras sąmyšis yra ir Rusijoje, ir tos problemos taip pat yra ir ekonominės. Taip, kad reikia padidinti tas problemas savo spaudimu. Mes turime tam galimybę, turime šansą, privalome tuo šansu pasinaudoti.
Europos Sąjunga paragino iššaldytą Rusijos turtą skirti Ukrainai, o JAV pareigūnai pareiškė tam pritarimą – kad iš šių lėšų būtų perkami ir amerikietiški ginklai. Kaip vertintumėte tokią iniciatyvą?
L. Kojala: Tai yra svarbus žingsnis, kurio Europos Sąjunga vis dar nežengia. Kaip žinome, nėra priimtas sprendimas dėl įšaldytų lėšų panaudojimo praktiškai – matome Belgijos nuogąstavimus, kad potencialiai kaštai atsipirktų skolos grąžinimo, jeigu kada nors reikėtų tą daryti, bet, matyt, kad yra padarytas didelis žingsnis į priekį ta prasme, kad šiandien jau kalbame apie mechanizmą.
Dar prieš keturis, penkis mėnesius tai buvo visiškai raudona linija nemažai daliai Europos valstybių. Pradėkime nuo Vokietijos, Prancūzijos – dabar to užnugario nebėra, lieka išspręsti techninius klausimus.
Gaila, bet jie dažnai Europos Sąjungoje kainuoja laiką – laikas kainuoja pinigus. Taip pat ir nepasitikėjimą tarptautinėse rinkose, nes parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi ir su kitų kreditorių pasiryžimu skolinti Ukrainai.
Kuo daugiau laiko yra prarandama vidinėse diskusijose neišsprendžiant techninių klausimų, tuo vėlgi mes silpniname savo pačių pozicijas. Tai yra pažanga, nes jau svarstome apie techninį mechanizmą.
Kaip jūs, pone Linkevičiau, vertinate tas derybas? Atrodo, einama jau tuo derybų klausimu dėl įšaldyto Rusijos turto ir ko galima iš to tikėtis iš tų sprendimų?
L. Linkevičius: Taip, einama lėtai, bet einama teisinga kryptimi. Svarbu, kad yra tas jau kažkoks mechanizmas paleistas – Belgai tikisi ir nori, galima gal juos dalinai ir suprasti, kad ta rizika galėtų visi pasidalinti, kad nebūtų vien tik ant Belgijos pečių.
Vis tiek aš manau, ar anksčiau, ar vėliau tas sprendimas bus priimtas. Reikia naudoti tas lėšas tos šalies, kuri sukėlė tą krizę, ir iš principo tas apmokėjimas iš jų kišenės yra moraliai teisingas. Jeigu teisiškai yra kažkokių niuansų, tai turime suprasti, kad vyksta karas ir ta kita šalis nepaiso jokių taisyklių, jokių įstatymų, jokių normų.
Plius, jeigu kalbame apie sankcijas, mes jau seniai kalbame, kad svarbiausia reikia atakuoti pagrindinį šaltinį Rusijos biudžeto pajamų ir karinės mašinos maitinimo. Šaltiniai yra nafta, ir dabar į tai kažkaip nukreiptas tas dėmesys, bet yra ir dar tų rezervų.
Branduolinę energetiką reikia sankcionuoti, reikia daug ką padaryti ir tam yra ant darbo stalo pasiūlymai, tiesiog juos reikia sparčiau priiminėti, bet jeigu jie bus daromi tie sprendimai ir koordinuojant su Jungtinėmis Valstijomis, tikrai galime tikėtis sėkmingo proceso ir tada tas pasimetimas Rusijos pusėje bus dar didesnis.
Budapešto susitikimas neįvyko, jis atšauktas – Trumpas su Putinu nesusitiko. Ko galima laukti toliau, jeigu trumpai, ką jūs prognozuotumėte?
L. Kojala: Kol kas kamuolys iš esmės yra Rusijos pusėje. Jungtinės Valstijos laukia, kad Rusija pasiūlytų kažką, kas galėtų būti derybų atskaitos taškas, bet signalai iš Kremliaus yra labai paprasti ir Kremlius visai neseniai komentuodamas situaciją sakė, kad Europa yra kalta dėl to, kad neva pakeitė savo poziciją ir dabar nori paliaubų, o tada derybų dėl ilgalaikės taikos.
Nors prisiminkime, dar kovo 11 dieną, Lietuvai tokią svarbią datą, Ukraina ir Jungtinės Valstijos sutaria, kad pirmiausia reikia paliaubų ir tuomet jau gali vykti derybos. Ir kas tų paliaubų nesutiko jokiais būdais realizuoti? Be abejo, agresorius.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
