Putinas D20 susitikime Pietų Afrikoje nedalyvaus, Rusijos delegacijai vadovaus jo pavaduotojas
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šį mėnesį Pietų Afrikoje vyksiančiame dvidešimties didžiausių išsivysčiusių ir besivystančių šalių viršūnių susitikime atstovaus prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Maksimas Oreškinas.
43-ejų M. Oreškinas Johanesburge lapkričio 20-24 dienomis vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vadovaus Rusijos delegacijai, antradienį pranešė Kremlius.
Pastaraisiais metais V. Putinas, 2022 m. pradėjęs plataus masto invaziją į Ukrainą, stengiasi asmeniškai nedalyvauti viršūnių susitikimuose.
Susitikime nedalyvaus ir pirmiau Rusijos delegacijai vadovavęs užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriam šį kartą atstovaus vienas iš jo pavaduotojų.
Buvęs ekonomikos ministras M. Oreškinas taip pat yra V. Putino specialusis pasiuntinys ekonominiam bendradarbiavimui BRICS+ šalių grupėje, kurią sudaro ją įsteigusios Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika bei kitos šalys.
Zelenskis rėžė, ką galvoja apie „dalinę“ narystę ES: „Kaip galima taip manyti?“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turėtų tapti visateise Europos Sąjungos nare be jokių apribojimų.
Valstybės vadovas šį pareiškimą padarė iš Pokrovsko kreipdamasis į internetu Briuselyje vykstančio Europos plėtros viršūnių susitikimo dalyvius.
Paklaustas, ar Ukraina sutiktų su daline naryste ES, kad galėtų pagreitinti stojimo procesą ir apeiti Vengrijos veto, V. Zelenskis atsakė: „Ne, kaip galima taip manyti? Manau, labai svarbu, kad Ukraina būtų traktuojama kaip lygi tarp lygių. Ir jei kalbame apie narystę ES, tai turi būti visateisė narystė. Manau, labai svarbu, kad prie vieno stalo sėdėtų lygios šalys, nepriklausomai nuo jų teritorijos ar gyventojų skaičiaus.“
Virš svarbios Rusijos gamyklos – sprogimai ir gaisras: Ukraina surengė masinę ataką
Ukrainos bepiločiai orlaiviai surengė masinę ataką prieš vieną svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų „LUKOIL-Nižegorodnefteorgsintez“. Ši gamykla aprūpina degalais Maskvos regioną, o po sprogimų ir kilusio gaisro socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, užfiksavę ryškų švytėjimą virš objekto.
Albanijos premjeras: Rusija nepuls jokios kitos Europos šalies
Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama sumenkino Vakarų susirūpinimą, kad Rusija rengiasi kitiems konfliktams Europoje, ir pasiūlė Europos Sąjungai (ES) parengti konkretų taikos planą Ukrainai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms dedant pastangas užbaigti karą, pranešė „Al Jazeera“.
Praėjusio mėnesio pabaigoje E. Rama Berlyne sakė arabų televizijai, kad būtų „visiškai kvaila“ kokiai nors šaliai užpulti Europos Sąjungos ar NATO nares.
„Rusija nepuls Albanijos ir nepuls jokios kitos Europos šalies“, – teigė jis.
„NATO yra pasirengusi bet kokiai agresijai. NATO nereikia nieko bijoti, nes tai iki šiol stipriausia armija pasaulyje“, – pridūrė Albanijos premjeras.
Dvidešimt trys iš 27 ES valstybių narių yra NATO narės. Albanija taip pat yra NATO narė ir kandidatė į ES nuo 2014 metų.
„Rusija labai provokuoja. Šalys, esančios prie Rusijos sienos, provokuojamos kasdien (...) ES ginasi ir masto apie geresnę gynybą“, – sakė E. Rama.
E. Ramos vyriausybė pasmerkė Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ir remia ES sankcijas Maskvai. Tačiau premjeras „Al Jazeerai“ sakė, kad jam atrodo „labai keista, kad ES neturi taikos plano“.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui dedant pastangas pasiekti paliaubas Ukrainoje, ES derėtų imtis veiksmų įgyvendinti savo taikos viziją“, sakė E. Rama.
Jis taip pat pasiūlė ES pareigūnams „rasti būdą, kaip kalbėtis su rusais“, kad karas būtų baigtas.
Nuo rugsėjo pradžios kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Suomiją, Latviją, Lietuvą, Norvegiją ir Rumuniją, kaltina Rusiją dėl virtinės įtariamų dronų įsiveržimų. Įtampa dar labiau išaugo rugsėjo 19 d., kai NATO pranešė perėmusi tris Rusijos naikintuvus MiG-31, įskridusius į Estijos oro erdvę. Maskva tai neigia.
Pasak E. Ramos, Rusijos dronai Albanijoje nebuvo pastebėti ir jo šalis nejaučia didelio spaudimo, kitaip nei padidintą saugumo parengtį paskelbusios Rytų Europos šalys, esančios prie Rusijos sienos. E. Rama pareiškė, kad albanai nieko nebijo ir „Rusijos karo veiksmams nėra vietos Albanijoje, nes nėra jokio pritarimo Rusijai“.
Praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Martinas Jageris perspėjo įstatymų leidėjus, kad Rusija ryžtingai nusiteikusi plėsti „savo įtakos sferą toliau į Vakarus, į Europą“ ir „nevengs tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO, jei to reikės“.
Zelenskis kreipiasi į JAV ir ES: „Tai labai svarbu“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sustabdyti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną įmanoma tik bendromis Europos ir Jungtinių Valstijų pastangomis. Jo teigimu, Vakarai privalo išlaikyti stiprų politinį, ekonominį ir karinį spaudimą Maskvai, o Ukraina – gauti visapusišką paramą, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus ir oro gynybos sistemas.
Vokietija kitąmet planuoja trimis milijardais eurų padidinti savo karinę paramą Ukrainai
Vokietija planuoja kitais metais padidinti savo karinę paramą Ukrainai trimis milijardais eurų iki maždaug 11,5 mlrd. eurų, kad paremtų jos kovą su Rusija, antradienį pranešė Finansų ministerija.
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis „į 2026 metų parlamento biudžeto procesą įtrauks dar tris milijardus eurų paramos Ukrainai“, naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas.
„Tai, be kita ko, apima šaudmenis, dronus, šarvuočius ir dviejų „Patriot“ sistemų pakeitimą“, – pridūrė jis.
Ukrainai – milijardinė ES parama: štai kam skirti pinigai
Antradienį Europos Sąjungos šalys patvirtino 1,8 mlrd. eurų išmokėjimą karo nuniokotai Ukrainai pagal bloko ilgalaikę finansinės pagalbos programą.
Šis finansavimas skirtas tam, kad Kyjivas galėtų toliau vykdyti viešąjį administravimą.
Ukraina gaus iš ES 1,8 mlrd. eurų
Antradienį Europos Sąjungos šalys patvirtino 1,8 mlrd. eurų išmokėjimą karo nuniokotai Ukrainai pagal bloko ilgalaikę finansinės pagalbos programą.
Šis finansavimas skirtas tam, kad Kyjivas galėtų toliau vykdyti viešąjį administravimą.
Išmoka yra 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų pagalbos paketo, skirto 2024–2027 m., dalis. Mokėjimai iš fondo yra susieti su reformomis, kurios atitinka ilgalaikį Ukrainos tikslą įstoti į Europos Sąjungą ir yra skirti šalies atsigavimui, atstatymui ir modernizavimui.
Zelenskis įvardijo, kokio sprendimo laukia iš Trumpo: tai gali tapti lemiamu smūgiu Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV imtis ryžtingų veiksmų ir leisti Ukrainai naudoti tolimosios ginkluotės priemones. Pasak jo, toks sprendimas būtų esminis žingsnis, galintis sustabdyti Rusijos agresiją ir sustiprinti atgrasymo poveikį. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai būtina prezidento Donaldo Trumpo parama, jei Vakarai nori išlaikyti spaudimą Kremliui.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad karinis kelias yra išimtinai Rusijos pasirinkimas ir kad ši neabejotinai siekia karinės pergalės, rašoma UNIAN.
Tuo pat metu V. Zelenskis teigė netikintis, jog Rusijai tai pavyks. Vis dėlto, pasak jo, Ukrainos tarptautiniams partneriams, ypač Europos šalims, būtina išspręsti Ukrainos paramos klausimą. Tai apima, be kita ko, vidaus ginklų gamybos finansavimą, paramą priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir bendrą pagalbą Ukrainai visose srityse.
„Jungtinės Valstijos turi būti atviros ilgojo nuotolio ginklų panaudojimo galimybėms. Tai labai svarbu. Net kaip atgrasymo priemonė – mums reikia turėti tokią galimybę ir galėti ją panaudoti. Mums reikia JAV paramos. Mums reikia prezidento Trumpo paramos šiuo klausimu. Tai turės lemiamą poveikį Rusijai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Zelenskis džiaugiasi „geriausiu įvertinimu iki šiol“: Ukraina juda link narystės ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė Europos Komisijos įvertinimu, kurį pavadino „geriausiu iki šiol“. Reaguodamas į plėtros komisarės Martos Kos kalbą Europos Parlamente, jis pabrėžė, kad net karo sąlygomis Ukraina nesustoja vykdydama reformas ir siekdama atitikti Europos Sąjungos standartus.
Europos Komisijos narė, atsakinga už ES plėtrą, M. Kos sakė, kad Ukraina pademonstravo savo įsipareigojimą eiti Europos Sąjungos keliu ir „padarė pažangą“ svarbiausių reformų srityse, skelbia „Sky News“.
Seulas: Šiaurės Korėja į Rusija nusiuntė 5 tūkst. statybų bataliono karių
Šiaurės Korėja nuo rugsėjo į Rusiją išsiuntė apie 5 tūkst. statybų bataliono karių „infrastruktūrai atstatyti“, antradienį po susitikimo su Seulo žvalgybos agentūros atstovais pranešė vienas Pietų Korėjos įstatymų leidėjas.
Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui karas Ukrainoje suteikė drąsos bei, pasiuntus tūkstančius karių kovoti Rusijos pajėgų pusėje, padėjo užsitikrinti svarbią Maskvos paramą.
Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas žurnalistams sakė, kad „nuo rugsėjo mėnesio apie 5 tūkst. Šiaurės Korėjos statybų bataliono karių etapais persikėlė į Rusiją, kur greičiausiai bus mobilizuoti infrastruktūrai atstatyti“.
Jis pridūrė, kad „pastebėta tolesnių ženklų, rodančių, kad vyksta mokymai ir personalo atranka, siekiant pasirengti papildomų karių dislokavimui“.
Pasak Lee Seong-kweuno, žvalgybos agentūra įstatymų leidėjams pranešė, kad šiuo metu prie Rusijos ir Ukrainos sienos dislokuota apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Pietų Korėjos skaičiavimu, Ukrainos kare žuvo mažiausiai 600 ir buvo sužeista dar tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių.
Analitikai teigia, kad Šiaurės Korėja iš Rusijos mainais už siunčiamus karius gauna finansinę pagalbą, karinę technologiją, maisto atsargas ir energijos išteklius.
Tai padėjo jai išvengti griežtų tarptautinių sankcijų, taikomų dėl jos branduolinės ir raketų programų, kurios Jungtinėms Valstijoms pirmiau buvo svarbus derybų koziris.
Derybos su JAV
Nuo tada, kai 2019 m. Kim Jong-Uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu žlugo, jiedviem nepavykus susitarti dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo ir naikinamų sankcijų apimties, Pchenjanas ne kartą paskelbė esąs „negrįžtama“ branduolinė valstybė.
Pchenjanas neatsakė į Trumpo pasiūlymą praėjusią savaitę susitikti su Kim Jong Unu, o vietoje to jo užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui išvyko į Maskvą, kur ji ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė stiprinti dvišalius santykius.
Lee Seong-kweuno teigimu, Seulo žvalgybos agentūra mano, jog Kim Jong Unas yra pasirengęs derėtis su Vašingtonu „ir sieks užmegzti kontaktą, kai tam bus sudarytos sąlygos“.
Nors siūlomas susitikimas su D. Trumpu neįvyko, daugybė požymių rodo, kad Pchenjanas „užkulisiuose ruošėsi galimoms deryboms su JAV“, sakė įstatymų leidėjas.
Rugsėjo mėnesį Kim Jong Unas kartu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir V. Putinu dalyvavo Pekine vykusiame iškilmingame kariniame parade, pademonstruodamas savo naująjį, aukštesnį statusą pasaulio politikoje.
Tarptautinė sankcijų stebėjimo organizacija – Daugiašalė sankcijų stebėjimo komanda – praėjusį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, kad Šiaurės Korėja planuoja į Rusiją išsiųsti „40 tūkst. darbininkų, įskaitant keletą IT specialistų delegacijų“.
Pagal JT sankcijas Šiaurės Korėjos darbininkams draudžiama dirbti apmokamą darbą užsienyje.
Briuselis parėmė tolesnius žingsnius siekiant Ukrainos narystės ES, kritikuoja Sakartvelą
Europos Komisija (EK) antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) imtis tolesnių veiksmų siekiant priimti Ukrainą į bloką ir apkaltino Sakartvelą atsitraukimu nuo demokratijos.
Antradienį pristatęs metinę norinčiųjų įstoti į bloką apžvalgą, Briuselis ES plėtrą laiko geostrateginiu prioritetu Kremliaus agresijos ir didėjančios konkurencijos su Kinija akivaizdoje.
Rusijos invazija į Ukrainą įkvėpė naujos gyvybės apstojusioms pastangoms priimti daugiau šalių į 27 valstybes nares turinčią ES.
Šiuo metu dešimt šalių siekia prisijungti prie bloko, nors kai kurios, pavyzdžiui, Turkija, iš esmės yra sustabdžiusios savo pažangą.
Arčiausiai įstojimo į ES yra Balkanų šalių duetas – Juodkalnija ir Albanija, o Ukraina ir Moldova, pateikusios paraiškas 2022 metais, yra padariusios didelę pažangą link to.
„Atsižvelgiant į kai kurių šalių kandidačių tempą, sėkminga plėtra yra reali galimybė per artimiausius metus“, – už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos sakė įstatymų leidėjams.
„Ateinantys metai bus tiesos momentas visoms šalims kandidatėms“, – teigė ji.
Briuselis sako, kad nori, jog Ukraina ir Moldova šiemet gautų pritarimą oficialioms deryboms, tačiau Rusijai palankus Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas vilkina Kyjivo kandidatūros svarstymą.
„Rusijos agresyvaus karo sukeltų iššūkių akivaizdoje Ukraina pademonstravo savo įsipareigojimą eiti ES keliu ir pasistūmėjo į priekį vykdydama svarbiausias reformas“, – teigė M. Kos.
„Bus labai svarbu išlaikyti šį postūmį ir užkirsti kelią bet kokiam atsilikimui, ypač kovos su korupcija srityje“, – sakė ji.
Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios reformos, o šalis gali stabdyti politinės kliūtys.
Juodkalnija teigia norinti užbaigti derybas iki 2026 metų pabaigos, Albanija siekia jas užbaigti 2027-aisiais, o Ukraina ir Moldova – 2028 metais.
Net ir šaliai kandidatei įveikus visas derybų kliūtis, prisijungimui prie ES vis tiek reikia vieningos dabartinių bloko valstybių narių paramos.
Sakartvelas – „tik nominali šalis kandidatė“
Nors metinėje apžvalgoje buvo teigiamų atsiliepimų apie kai kurias šalis, Kaukazo valstybės Sakartvelo situacija pristatyta kaip niūri, šalies vyriausybei dorojantis su oponentais ir pasukus Maskvos link.
ES jau de facto sustabdė šalies paraišką, nors gyventojai plačiai remia siekį įstoti į bloką.
„Padėtis Sakartvele smarkiai pablogėjo, demokratija smarkiai atsitraukė, – sakė M. Kos. – Komisija laiko Sakartvelą tik nominalia šalimi kandidate.“
Tuo metu Serbijoje, anot jos, reformų tempas „yra ženkliai sulėtėjęs“, nors šalies pareigūnai tvirtina, kad Belgradas ir toliau ketina prisijungti prie ES.
Nors ES planuoja artimiausiais metais priimti daugiau narių, ji taip pat stengiasi tęsti reformas, kad užtikrintų bloko funkcionavimą.
M. Kos teigė, kad Briuselis sieks, jog bet kokiose būsimose stojimo sutartyse, pasirašytose su naujomis šalimis, būtų numatytos „griežtesnės apsaugos priemonės“, kad būtų užtikrinta, jog tapusios narėmis jos nenutoltų nuo demokratinių vertybių.
ES gavo skaudžią pamoką, kai tokios šalys, kaip Vengrija, ėmė stabdyti bloko darbą, kartu atsitraukdamos nuo teisinės valstybės principų.
Briuselis taip pat svarsto, ar turėtų naujosioms narėms kelerius metus po įstojimo nesuteikti veto teisės priimant sprendimus tokiose srityse kaip užsienio politika.
Spalį rusų aviacija ant Ukrainos numetė rekordinį kiekį valdomųjų aviacinių bombų
Spalio mėnesį rusai okupantai prieš Ukrainą panaudojo rekordiškai daug valdomųjų oro bombų nuo pat šių metų pradžios.
Apie tai pranešė gynybos ministerija.
„Per 31 antrojo rudens mėnesio dieną Rusijos lėktuvai ant mūsų kariuomenės pozicijų ir fronto linijos gyvenviečių numetė daugiau nei 5 328 valdomąsias bombas. Tai didžiausias valdomų bombų skaičius, numestas per vieną mėnesį nuo 2025 m. pradžios“, – rašoma pranešime.
Pasak gynybos ministerijos, priešo oro teroras stiprėja: per vos 10 šių metų mėnesių priešo lėktuvai numetė tiek pat valdomų bombų, kiek per visus praėjusius metus – apie 40 tūkst.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo mėnesį priešas surengė daugiau nei 145 tūkst. atakų, naudodamas įvairias sistemas ir ginklus, įskaitant daugiau nei 3,2 tūkst. atakų daugkartinio paleidimo raketų sistemomis. Rusijos kariniai lėktuvai numetė 3 989 valdomąsias aviacines bombas.
Ukrainos diplomatas atsakė, kaip turėtų baigtis karas
Rusijos karas su Ukraina turi būti sustabdytas dabartinėje fronte nutraukiant ugnį, sako Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Kislica. Apie tai jis kalbėjo interviu „Anadolu“, rašo UNIAN.
„JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos pozicija yra vienoda: karas turi būti sustabdytas nutraukiant ugnį dabartinėje kontakto linijoje, tada derybos turi būti vedamos nuo dabartinės fronto linijos, o tolesnės diskusijos dėl teritorinių klausimų turi būti patikėtos Ukrainos ir Kremliaus vadovams“, – sako jis.
Anos S. Kisilicos, Ukraina jau padarė didelių nuolaidų Kremliui, todėl naujų nuolaidų tikėtis nebereikia.
„Mes jau padarėme daug nuolaidų, todėl Ukrainos vyriausybė neturi stengtis įtikti Rusijos vyriausybei“, – tikina jis.
Diplomatas pažymi, kad Ukrainos, Rusijos ir visų kitų į šį procesą įtrauktų šalių lauks sudėtingos derybos.
„Rusijos valdžios institucijos galiausiai turi parodyti rimtumą ir prisijungti prie derybų... Taip, mūsų derybos – ne tik su JAV, bet ir su daugeliu kitų partnerių – yra labai sudėtingos, bet būčiau nustebęs, jei mums pavyktų jas vesti lengvai, atsižvelgiant į besitęsiančio konflikto sudėtingumą“, – svarsto jis.
S. Kisilica teigia, kad JAV tęs paramą Ukrainai, Vašingtonas yra pagrindinis žaidėjas pastangose užbaigti karą. Anot jo, tęsiamos derybos dėl „Tomahawk“ ir „Patriot“ tiekimo Ukrainai.
„Derybos vyksta visu tempu, ir mes esame realistiški. Mes vedame ne tik politines derybas, bet ir derybas su vyriausybėmis ir ginklų sistemų gamintojais. Procesas galbūt vyksta ne taip greitai, kaip mes visi tikėjomės, bet jis vyksta teisinga linkme“, – tikina jis.
Per Rusijos atakas Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, 11 sužeisti
Ukrainiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad per Rusijos smūgius naktį pietrytinėje Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, o 11 kitų, tarp jų du vaikai, buvo sužeisti.
Rusija atakose naudojo dronus, raketas ir artileriją, teigė pareigūnai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per naktį Rusija paleido septynias įvairių tipų raketas ir 130 atakos dronų bei dronų, skirtų suklaidinti oro gynybą.
Be to, Rumunijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Rusija naktį surengė du išpuolius prieš Ukrainos Dunojaus uostų infrastruktūrą netoli sienos su Rumunija – NATO šalimi.
Ministerija teigė, kad po to, kai „Ukrainos pakrantėje buvo pastebėta daugybė sprogimų“, iš dviejų skirtingų oro bazių buvo atskirai dislokuotos dvi naikintuvų poros, kad vykdytų oro policijos misijas.
Tuo metu mūšio lauke intensyviausios kovos vyksta rytinėje Donecko srityje – svarbus logistikos centras Pokrovskas, kurį Maskva jau daugiau kaip metus bando užimti, pastarosiomis savaitėmis vėl patiria spaudimą.
Viena Europos šalis iš kitos nusipirko 18 naikintuvų po 1 eurą
Rumunija pasirašė susitarimą su Nyderlandais dėl 18 F-16 naikintuvų įsigijimo už simbolinę vieno euro kainą, rašo „TVP World“. Naikintuvai bus naudojami NATO valstybių narių ir Ukrainos pilotų mokymui.
Rumunijos gynybos ministras Ionut Mosteanu pareiškė, kad šis sandoris yra svarbus žingsnis plėtojant Europos F-16 mokymo centrą pietryčių Rumunijoje. Jį jis apibūdino kaip „regioninį centrą“ NATO ir partnerių šalių pilotų mokymui.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 92 iš 130 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 92 iš 130 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo Ukrainą nuo lapkričio 3 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Remiantis paskelbtu pranešimu, nuo pirmadienio, lapkričio 3 d., 20 val. rusai į Ukrainą iš Rostovo srities paleido vieną balistinę raketą „Iskander-M“, iš Kursko srities – šešias tolimojo nuotolio raketas „žemė-oras“ S-300, o iš Kursko, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių – 130 „Shahed“ tipo, „Gerbera“ ir kitokių tipų bepiločių orlaivių. Apie 80 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki antradienio, lapkričio 4 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 92 bepiločius orlaivius.
14-oje vietų pastebėti raketų ir 31 kovinio bepiločio orlaivio pataikymai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keletas bepiločių orlaivių.
EK vadovė: Ukraina nebus palikta žiemą viena
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti Ukrainai skubią energetinę paramą žiemą.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, šį pareiškimą ji paskelbė platformoje „X“.
„Ukraina nebus palikta žiemą viena“, – sakė U. von der Leyen po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji patvirtino, kad ES artimiausiais mėnesiais suteiks Ukrainai „neatidėliotiną energetinę paramą“.
Europos Komisijos vadovė pridūrė, kad tuo pat metu ES svarsto galimybes suteikti Ukrainai būtiną tvarią finansinę pagalbą.
„Rytoj priimsime Plėtros paketą, kuriame bus teigiamai įvertintas nepaprastas Ukrainos įsipareigojimas eiti europiniu keliu per pastaruosius metus“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pridūrė, kad Europos Komisija siunčia signalą, jog „Ukraina yra pasirengusi judėti pirmyn“ Europos integracijos keliu.
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis šiandien pareiškė, kad Ukrainai reikia 2 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų importuoti dujas šildymo sezono metu, tačiau jai trūksta 750 mln. dolerių. Jis taip pat padėkojo Europos Sąjungai už tai, kad ji skyrė papildomą 127 mln. eurų paramą žiemos sezonui.
Anksčiau V. Zelenskis priminė, kad per pastarąjį aukščiausiojo lygio susitikimą ES vadovai priėmė politinį sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto, o praktinis sprendimas turėtų būti priimtas iki metų pabaigos.
U. von der Leyen teigė, kad pasiūlymas dėl 140 mlrd. eurų reparacijų paskolos Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto yra patikimas ir teisėtas būdas priversti Rusiją sumokėti už Ukrainai padarytą žalą.
Vykstant diskusijoms dėl taikos ir Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo, Lenkija pastebėjo suintensyvėjusias informacines ir psichologines operacijas, nukreiptas prieš Ukrainą.
Apie tai Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
Įraše teigiama, kad Rusijos naratyvinės operacijos kuria „baimės ir nerimo atmosferą dėl ukrainiečių pretenzijų Lenkijoje“.
„Vykdomos operacijos, kuriomis siekiama sunaikinti teigiamus lenkų ir ukrainiečių emocinius ryšius, kurstant antiukrainietiškas nuotaikas Lenkijoje“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas pažymėjo, kad tokia veikla apima tiek tiesioginius veiksmus – tokius kaip ukrainiečių transporto priemonių padegimai ir antikarinių freskų išniekinimas – tiek suintensyvėjusią dezinformaciją interneto svetainėse ir socialinės žiniasklaidos paskyrose, skleidžiančiose neapykantą Ukrainai. Antiukrainietiškų incidentų padaugėjo vietovėse, kuriose yra ginklų perdavimo ar pagalbos Ukrainai centrai, pavyzdžiui, Gdynėje ir Gdanske.
Pasak Lenkijos generalinio štabo, Rusijos tikslas – „sėti baimę ir grėsmės jausmą Lenkijos visuomenėje dėl ukrainiečių buvimo Lenkijoje“.
„Rusijos informacinėje erdvėje tai padeda skleisti žinią, kad karas prieš Ukrainą, be kita ko, yra paramos aktas lenkams, siekiantiems keršto už Voluinę (įvykius 1943-1944 m., kai Ukrainos sukilėlių armija UPA vykdė smurtą prieš lenkų civilius – red.), taip siekiant pagerinti Lenkijos požiūrį į Rusijos veiksmus. Rusija stengiasi vaizduoti ukrainiečius kaip didesnę grėsmę Lenkijai nei pati Rusija. Taip norima nukreipti visuomenės emocijas į Ukrainą ir paskatinti lenkus, trokštančius atkurti savo komforto zoną, spausti šalies vyriausybę priimti sprendimus, prieštaraujančius nacionaliniams interesams“, – teigiama Generalinio štabo įraše.
Siekdamas išsklaidyti šias baimes Generalinis štabas ragino lenkus nepasiduoti emocijoms pabrėždamas, kad jos nepagrįstos realiomis grėsmėmis.
„Sabotažo veikla yra koordinuotų Rusijos žvalgybos operacijų dalis ir neturi nieko bendra su visos ukrainiečių tautos ketinimais ar veiksmais“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas taip pat priminė, kad „skirtumas tarp agresoriaus ir aukos yra aiškus“.
‚Agresorius yra rytuose, ir tai yra Rusija. Atitolindami Lenkiją nuo Ukrainos tik palengvinsime Rusijai galimybę kariauti. Bet kokie veiksmai, kurie menkina paramą Ukrainai – nesvarbu, ar jie būtų naratyviniai, ar emociniai – padeda Rusijos agresijai“, – teigiama pranešime.
Lenkijos policija anksčiau Gdynėje sulaikė prorusišką prieš Ukrainą nusiteikusį aktyvistą ir interneto transliuotoją, žinomą kaip Piotras N., slapyvardžiu „Nazar“.
Be to, prokurorai apklausė du įtariamuosius dėl nuplėštos Ukrainos vėliavos nuo garbės konsulato pastato Pšemislyje ir apkaltino juos „viešu nacionalinio simbolio įžeidimu“ ir „turto sugadinimu“.
Spec. operacija Pokrovske – Ukraina skelbia detales: „Vyksta nuožmūs mūšiai“
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Pokrovske tęsiama specialioji operacija, papildomos specialiosios pajėgos stabdo okupantų bandymus plėsti ugnį, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos specialiojo padalinio „Timuras“ pajėgos tęsia operaciją viename iš svarbiausių fronto logistikos požiūriu Pokrovsko miesto Donecko srities rajonų. Vyksta nuožmūs mūšiai su Rusijos okupantais“, – rašoma pranešime.
Pranešama, kad po sėkmingos desanto operacijos ukrainiečių specialiųjų pajėgų kariai, užėmę tam tikras pozicijas, prasiveržė į sausumos koridorių ir prisijungė papildomų specialiųjų pajėgų.
„Tęsiami kariniai veiksmai, kuriais siekiama likviduoti priešo bandymus išplėsti ugnies poveikį logistikai Ukrainos karinės žvalgybos atsakomybės zonoje“, – teigiama pranešime.
Kovines užduotis šioje vietovėje taip pat vykdo kiti Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos specialieji padaliniai. Siekiant užtikrinti dalyvaujančių padalinių personalo saugumą, operacijų detalės kol kas neatskleidžiamos.
„Tęsiamas suderintas darbas su visomis Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų sudėtinėmis dalimis“, – priduriama pranešime.
Europos Komisija: narystės ES siekianti Ukraina turi spartinti reformų temą
Ukraina turi spartinti reformų tempą, jei nori pasiekti užsibrėžtus tikslus siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai, anot agentūros „dpa“, nurodoma analizėje, kurią antradienį Briuselyje ketina pristatyti ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas ir plėtros komisarė Marta Kos.
Tekste teigiama, kad Ukraina, nepaisant labai sudėtingos situacijos dėl Rusijos karo, pernai pademonstravo nepaprastą įsipareigojimą stojimo į ES procesui. Tačiau esą būtina ryžtingai stabdyti naujausias neigiamas tendencijas, pavyzdžiui, didėjantį spaudimą kovos su korupcija institucijomis ir pilietinei visuomenei.
Analizės autoriai, be to, ragina toliau siekti atitikties ES standartams pagrindinių teisių apsaugos srityje bei vykdyti administracines ir decentralizacijos reformas. Toliau reikalinga pažanga stiprinant teismų, prokuratūros ir teisėsaugos institucijų nepriklausomumą, integralumą, profesionalumą ir veiksmingumą, taip pat intensyviau kovojant su organizuotu nusikalstamumu.
Ukrainos vyriausybė pati užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pabaigos užbaigti ES stojimo derybas. Tačiau reikalingų reformų analizėje aiškiai įspėjama dėl pernelyg didelių lūkesčių. Komisija remia ambicingą tikslą, tačiau pažymi, kad tam būtina spartinti reformų tempą. Tai ypač taikytina tokioms pagrindinėms sritims, kaip teisinės valstybės principai.
Europos Komisija antradienį pateiks ir ES kandidačių Moldovos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo vertinimą. Parengtos ir Turkijos bei Sakartvelo analizės, tačiau abiem šiais atvejais stojimo procesas dėl demokratijos ir teisinės valstybės principų stokos yra sustabdytas.
Remiantis nauja analize, labiausiai stojimo į ES procese yra pažengusi Juodkalnija. Jei reformų tempas bus išlaikytas, šalis esą iki 2026 m. pabaigos gali užbaigti stojimo derybas. Albanija stojimo derybas galėtų užbaigti iki 2027 m. galo.
Rusija Ukrainoje per pastarąją dieną neteko dar 840 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. lapkričio 4 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 145 670 karių, vien per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista 840.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 326 (+5 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 23 532 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 34 249 (+42) artilerijos sistemas, 1 535 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 235 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 3 918 kruizinių raketų. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 428 karo lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 77 860 (+425) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 66 504 (+93) transporto priemonių bei degalų sunkvežimių ir 3 990 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius atnaujinami.
Galingas sprogimas Luhanske: į orą išlėkė rusų šaudmenų saugykla
Okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje antradienio naktį nugriaudėjo sprogimas Rusijos šaudmenų saugykloje, skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Taip pat pranešama apie sprogimus keliose Rusijos srityse.
„The Kyiv Independent“ teigimu, sprogimas įvyko po pranešimo apie dronų ataką Dovžansko mieste Luhansko srityje.
Šis miestas yra nutolęs apie 80 km į pietryčius nuo Luhansko miesto ir nuo 2014 metų yra okupuotas Rusijos.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pareiškė, kad krintančios dronų nuolaužos apgadino elektros pastotę šioje srityje.
Apie sprogimus taip pat pranešta Lipecko ir Kstovo miestuose. Skelbiama, kad Kstove atakos metu užsidegė naftos perdirbimo gamykla.
Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad naktį numušė 85 ukrainiečių dronus.
Skelbiama, kad Sevastopolyje degė retas rusų laivas
Sevastopolyje degė Rusijos Juodosios jūros laivyno projekto 1124-M „Albatros-M“ laivas, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
Tuskas paskelbė Lenkijoje nukritusių dronų vaizdus ir pasiuntė žinutę Putinui
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip atrodo rusų dronai, kurie buvo numušti ir nukrito virš Lenkijos, rašo UNIAN.
Rusų dronai Lenkiją atakavo rugsėjo 10 d. Į Lenkijos oro erdvę įskrido keliolika dronų.
Triukšminga naktis Rusijoje: nugriaudėjo serijos sprogimų, dalis liko be elektros, uždaryti kai kurie oro uostai
Naktis iš pirmadienio į antradienį Rusijoje buvo nerami, skelbia „Kanal 24“. Keliuose regionuose nugriaudėjo sprogimų serijos.
Anot leidinio, informacija apie tai skelbiama „Telegram“ kanaluose, taigi dalis jos nėra oficiali, jos patikrinti nepriklausomai nėra galimybių.
Skelbiama, kad dar pirmadienio vakarą buvo pranešta apie ataką Kursko srityje. Teigiama, kad buvo atakuota elektros pastotė Rylsko mieste, dėl to dešimtys tūkstančių vietos gyventojų liko be elektros.
Ši pastotė tiekia elektrą vartotojams trijuose Kursko srities rajonuose: Rylsko, Gluškovsko ir Korenivsko.
Sprogimai griaudėjo ir Voronežo srityje. Skaičiuojama, kad virš Borysoglibsko nugriaudėjo daugiau nei 10 sprogimų. Vietos gyventojai nurodo, kad sprogimai girdėjosi įvairiose miesto dalyse.
Gyventojai sako danguje matę blyksnius. Anksčiau gubernatorius Aleksandras Gusevas pranešė, kad regione jau sunaikinti septyni dronai.
Apie 12 sprogimų nugriaudėjo ir Žemutinio Naugardo srityje. Triukšmas prasidėjo apie 02:15.
Srities oro uoste buvo įvesti laikini apribojimai dėl dronų danguje.
Internete taip pat rašoma, kad Kstovo mieste kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje.
Apie sprogimus skelbta ir iš Lipecko miesto. Tačiau kol kas nėra išsamesnės informacijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos armijoje – didelės permainos: štai kas žadama kariams
Karą išgyvenusi ir vis dar kasdien fronte kovojanti Ukrainos kariuomenė ruošiasi dideliems pokyčiams – šalis planuoja įvesti terminuotas sutartis dėl tarnybos kariuomenėje. Taip siekiama spręsti naujokų trūkumo problemą ir sumažinti naštą kariams, kurie tarnauja be pertraukos nuo visapusiško karo pradžios, rašo „The New York Times“.
Iki šiol Ukrainos kariai tarnavo pagal neterminuotas sutartis, neturėdami galimybės patys spręsti dėl savo ateities.
Pranešama, kad noras stoti į kariuomenę šalyje gerokai sumažėjo, nes daugelis piliečių baiminasi, jog neterminuota tarnyba iš esmės reiškia „bilietą į vieną pusę“ – į frontą.
Pagal naująją sistemą tiek esami kariai, tiek naujokai galės pasirašyti terminuotas sutartis nuo vienerių iki penkerių metų. Vis dėlto ši tvarka nepakeis mobilizacijos, kuria Ukraina ilgą laiką rėmėsi papildydama išsekusią armiją.
Gynybos ministras Denysas Šmyhalis pažymėjo, kad kiekvienas karys, pasirašęs sutartį dvejų ar daugiau metų laikotarpiui, po jos pabaigos gaus vienerių metų atidėjimą nuo galimos vėlesnės mobilizacijos.
„Ši priemonė, matyt, skirta motyvuoti tuos ukrainiečius, kurie iki šiol nedrįso eiti tarnauti. Po beveik ketverių metų visapusiško karo Ukraina susiduria su masiniu vengimu atlikti tarnybą. Armija negali sau leisti demobilizuoti pavargusių kareivių, kol nesurinks pakankamo skaičiaus pakaitalų – ypač turint omenyje, kad Rusijos kariuomenė skaičiumi pranoksta Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – rašoma straipsnyje.
Nacionalinio strateginių tyrimų instituto karo analitikas Mykolas Beleskovas teigė, kad naujos sutartys gali „grąžinti žmonėms orumo jausmą“ ir sukurti „sveiką, teigiamą paskatą ukrainiečiams stoti į gynybos pajėgas“.
Tačiau analitikai ir Ukrainos parlamentarai pabrėžia, kad plane trūksta konkretumo, o jo sėkmė priklausys nuo įgyvendinimo detalių.
Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, jog neatsakyta į esminius klausimus: ar sutartys bus taikomos atgaline data jau tarnaujantiems kariams ir ar kariai, gavę vienerių metų atidėjimą po tarnybos, bus automatiškai pašaukti atgal pasibaigus šiam laikotarpiui.