Zelenskis patvirtino: siunčia du pareigūnus į JAV – skirta ypatinga užduotis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į Niujorką siunčia savo pareigūnus, rašo UNIAN.
Ukrainos delegacija, vadovaujama Prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, šią savaitę Niujorke susitiks su Donaldo Trumpo komandos nariais.
Zelenskis paskyrė naują ambasadorę JAV: „Svarbiausia – įgyvendinti visus susitarimus su Vašingtonu“
Ukrainos prezidentas paskyrė naują Ukrainos ambasadorę JAV. Ja tapo Olga Stefanishyna.
Apie tai Volodymyras Zelenskis paskelbė savo „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Ką tik kalbėjau su Olga Stefanishyna – dabar jau nauja Ukrainos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose. Formalūs procedūros baigtos – šiandien pasirašiau dekretą dėl ambasadorės paskyrimo. Nustatėme pagrindinius uždavinius, siekiant atnaujinti mūsų ambasados darbą, ir svarbiausia – visiškai įgyvendinti visus susitarimus su Vašingtonu – mūsų susitarimus su prezidentu Trumpu, visų pirma gynybos srityje“, – sako V. Zelenskis.
Kuleba įvardijo silpniausią Europos savybę: jei to nesugebės, Putinas pasieks savo tikslą
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba komentare „The New York Times“ pasidalijo savo įžvalgomis apie bandymus pabaigti karą Ukrainoje.
Anot jo, praėjusią savaitę vykęs Europos lyderių susitikimas su Donaldu Trumpu galėjo pasirodyti kaip mokinių susirinkimas direktoriaus kabinete. Tačiau susitikimas gali siųsti ir kitokią žinutę – jis gali atrodyti įkvepiančiai.
„Europa rado formulę, kaip elgtis su D. Trumpu Ukrainos klausimu: pirma, pagirti. Girti jo stiprybę, jo įsipareigojimą taikai ir jo gebėjimus sudaryti sandorius. Antra, bandyti palaipsniui nuteikti jį prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną – tai, ko pats V. Putinas, nepaisant visų pastangų, atrodo, negali padaryti“, – komentuoja jis.
Paaiškėjo, ką į susitikimą su Trumpo pasiuntiniu siunčia Zelenskis
„Bloomgerg“ paskelbė, kokius pareigūnus į susitikimą su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu siunčia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
S. Witkoffas šią savaitę JAV susitiks su Ukrainos delegacija.
Kyjivo sąjungininkai šiuo metu diskutuoja apie galimas saugumo garantijas Ukrainai.
Ukrainos delegaciją sudarys prezidento V. Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Jermakas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Tai leidiniui atskleidė šaltinis, pageidavęs likti anonimu.
Pasak šaltinio, Ukrainos darbotvarkė greičiausiai bus sutelkta į saugumo garantijas ir būsimą dvišalį V. Zelenskio ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimą.
Rusijos pajėgos aktyviau atakuoja Černihivo sritį
Situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje lieka įtempta. Priešas stiprina atakas prieš Černihivo sritį, sakė pasienio dalinių atstovas Andrijus Demčenka.
„Pasienio regionai Černihivas, Sumai ir Charkivas nuolat apšaudomi. Pastaruoju metu rusų pajėgos sustiprino savo atakas prieš Černihivą“, – kalbėjo pareigūnas. Anot A. Demčenkos, priešas vis dažniau rengia oro atakas Sumų ir Charkivo srityse. Rusai esą mėgina ne tik sunaikinti ukrainiečių dalinių pozicijas, tačiau tikslingai atakuoja ir civilinę infrastruktūrą.
Sumų srityje rusai naudoja mažesnes pėstininkų grupes, sausumos atakų intensyvumas prieš Ukrainos pozicijas sumažėjo. Charkivo srityje rusų daliniai teritorinių laimėjimų nepasiekė.
Suomijoje ir Lenkijoje svarstoma nuo galimos Rusijos invazijos gintis pelkėmis
Keletas Europos šalių aiškinasi galimybes gynybai nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo panaudoti pelkes. Taip pat valdžios atstovai svarsto klausimą dėl pelkių, kurios anksčiau buvo nusausintos siekiant padidinti pasėliams skirtos žemės plotus, atkūrimo. Apie tai rašo portalas „Meduza“, remdamasis „Financial Times“ ir „Politico“ straipsniais.
Šios idėjos įkvėpimo šaltinis – Kyjivo gynyba 2022 metais, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai. Tuomet Ukrainos ginkluotosios pajėgos susprogdino užtvanką Irpinės upėje ties Kozarovičių kaimu, užtvindė upės slėnį ir padarė jį nepraeinamu šarvuočiams. Tai padėjo sužlugdyti Rusijos planą greitai užimti Ukrainos sostinę.
Didžiausi Europos pelkynai yra palei NATO sieną su Rusija ir Baltarusija. Net jei pelkės nusausintos, daugeliu atvejų pakanka uždaryti drenažo kanalus ir jos atsikurs savaime per 1-2 metus.
Projektą atkurti nusausintas pelkes gynybos tikslais oficialiai svarsto Suomijos vyriausybė, gavusi valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos parlamentinę užklausą. Lenkijos sienos stiprinimo projekte „Rytų skydas“, kuriam skirta daugiau nei du milijardai eurų, numatomas „pelkių ir miškų formavimas pasienio rajonuose“.
Baltijos šalys priėmė bendrą sienų stiprinimo programą. Joje nenumatomas pelkių atkūrimas, nors iki masinio nusausinimo pelkės sudarė apie 10 proc. Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijos.
Europos ekologai pateikia papildomą argumentą už pelkių atkūrimą: tai padės įveikti klimato krizę. Pelkės užima tik 3 proc. sausumos, bet jose saugoma trečdalis pasaulio anglies atsargų – dvigubai daugiau nei visuose miškuose. Jei pelkės nusausinamos, durpės pradeda irti ir išskiria anglies dioksidą. Taip į atmosferą patenka 4 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (palyginimui, iš visos pasaulio aviacijos – 2,5 proc.). Jei pelkė paliekama gyvuoti, ji sugeria anglies dioksidą daug efektyviau nei miškas ir išskiria daug daugiau deguonies.
Europos Sąjunga ir be gynybinių sumetimų ketina iki 2030 m. atkurti 30 proc. nusausintų pelkių, o iki 2050 m. – 50 proc. Ilgainiui tai turėtų padėti atkurti biologinę įvairovę, bet kalbant apie nepraeinamumą, ypač sunkiajai technikai, efektas bus labai greitas.
Vis dėlto ši idėja susilaukia ir prieštaravimų. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovas „Politico“ sakė, kad pelkės padarys teritoriją nepraeinamą ne tik priešui, bet ir sąjungininkams – pavyzdžiui, NATO konflikto su Rusija atveju, kariams, kurie bus siunčiami iš Vakarų Europos per pelkėtą Rytų Vokietiją, Lenkiją ir Baltijos šalis.
„Politico“ primena ir jau įvykusį tragišką įvykį Lietuvoje, kai anksčiau šiais metais čia žuvo keturi Lietuvoje dislokuoti JAV kariai, įvažiavę į pelkę 63 tonas sveriančiu šarvuočiu M88 „Hercules“.
Be to, net jei pelkės ir apsaugos nuo šarvuočių, jos neišgelbės nuo raketų ir dronų.
Vis dėlto pagrindiniai pelkių atkūrimo – tiek dėl karinių, tiek dėl ekologinių priežasčių – priešininkai yra žemės ūkio sektoriaus atstovai. Pelkių atkūrimas žymiai sumažins dirbamos žemės plotų ir paliks be darbo daug ūkininkų. Entuziastingai nusiteikę ekologai siūlo ūkininkams pereiti prie naujų kultūrų auginimo, pavyzdžiui, nendrių, kurios gali būti naudojamos statyboje ir pakuočių gamyboje. Tačiau jų rinka yra per maža, palyginti su tradicinėmis žemės ūkio kultūromis.
Trumpo pasiuntinys atskleidė, kokį pasiūlymą pateikė Rusija: ukrainiečiams tai galbūt nepatiks
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Stevas Witkoffas pareiškė, kad Rusija, siekdama nutraukti karą su Ukraina, pateikė svarstyti savo „taikų pasiūlymą“ dėl Donecko srities.
Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Jo interviu metu buvo paklausta, kas atsakingas už karo pabaigą – Ukraina ar Rusija.
„Čia turime dvi sudėtingas puses. Prezidentas (Trumpas – red. past.) sakė, kad jis nusivylęs Rusija tam tikrais aspektais, bet jis taip pat nusivylęs Ukraina tam tikrais aspektais. Tačiau aš dar kartą pabrėžiu, kad niekas nepadarė daugiau, kad priartintų šias puses viena prie kitos ir prie susitarimo, nei prezidentas.
Rusai pateikė savo taikos pasiūlymą. Jis apima Donecką. Galbūt tai nėra tai, ką ukrainiečiai galės priimti“, – cituojamas jis.
S. Witkoffas nepatikslino, ką tiksliai numato šis rusų pasiūlymas, nei kada jis buvo pateiktas, o tik dar kartą pakartojo, kad „niekas niekada nepasiekė tokio pažangos šioje srityje“ kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Jis taip pat nurodė, kad šią savaitę Niujorke susitiks su Ukrainos atstovais.
Naujas algoritmas: rusams dronais atakuojant Ukrainą, Lietuvos institucijos kels budrumo lygį
Nacionalinio saugumo komisija (NSK) trečiadienį patvirtino naują reagavimo į oro erdvės incidentus algoritmą: Rusijai dronais atakuojant Ukrainą, Lietuvos atsakingos šalies institucijos, kariuomenė mobilizuos pajėgas, pakels budrumo lygį.
Nacionalinio krizių valdymo centro pateiktas planas numato, jog po minėtų indikacijų pasirengiama stebėti oro erdvę ne tik kariuomenės, bet ir pasieniečių pajėgumais, o esant realiam pavojui pasirengiama turimomis priemonėmis neutralizuoti potencialius taikinius.
Kaip rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime, taip pat iš anksto parengiama Gyventojų perspėjimo sistema, esant poreikiui, nedelsiant informuoti gyventojus apie pavojų tieks žinutėmis telefonuose, sirenomis bei kitomis priemonėmis.
Teigiama, jog institucijų sąveika ir veikimo metodai bus išbandyti spalio mėnesį vyksiančiose nacionalinėse mobilizacijos pratybose „Vyčio skliautas 2025“.
Kaip rašė BNS, šių ir kitų priemonių Lietuva ėmėsi po to, kai liepą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.
Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.
Netikėtas posūkis: Trumpas perkalbėjo Orbaną dėl Ukrainos narystės ES
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įtikino Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atsisakyti savo prieštaravimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, praneša „Politico“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Straipsnyje, skirtame Moldovos eurointegracijos klausimams, leidinys pažymi, kad ES svarstoma galimybė atskirai nagrinėti Kyjivo ir Kišiniovo paraiškas, kad Ukrainos problemos nesutrukdytų Moldovos stojimui į Bendriją.
Kinija teigia nedalyvausianti denuklearizacijos derybose su JAV ir Rusija
Kinija trečiadienį pareiškė nedalyvausianti denuklearizacijos derybose su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija, JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus, kad tikisi įtraukti Pekiną į diskusijas.
D. Trumpas pirmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos bando siekti denuklearizacijos su abiem šalimis.
„Manau, kad denuklearizacija yra labai (...) labai svarbus tikslas. Tačiau Rusija nori tai padaryti, ir manau, kad Kinija taip pat to norės“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
„Negalime leisti branduoliniams ginklams plisti. Turime sustabdyti branduolinių ginklų (platinimą)“, – pridūrė jis.
Rusija ir Jungtinės Valstijos – buvusios Šaltojo karo varžovės – kartu turi beveik 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų, tačiau Maskva 2023-iaisiais pasitraukė iš paskutinio likusio pakto dėl branduolinės ginkluotės kontrolės.
Paprašytas pakomentuoti D. Trumpo komentarus Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas (Guo Dziakunas) trečiadienį atsakė, kad „nėra nei logiška, nei realu“ tikėtis, jog Kinija dalyvaus trišalėse branduolinio nusiginklavimo derybose su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija.
„Kinija ir Jungtinės Valstijos visiškai nėra tame pačiame branduolinių pajėgumų lygyje“, – žurnalistams sakė Guo Jiakunas.
„Valstybės, turinčios didžiausią branduolinį arsenalą, turėtų rimtai vykdyti savo ypatingą ir pagrindinę pareigą už branduolinį nusiginklavimą“, – tvirtino jis.
Pekinas teigia iš principo pritariantis nusiginklavimui, tačiau reguliariai atmeta Vašingtono kvietimus prisijungti prie JAV ir Rusijos derybų dėl jų branduolinių arsenalų mažinimo.
Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) 2024 metais atliktais skaičiavimais, JAV turi 3 708 branduolines galvutes, o Rusija – 4 380, neskaitant nebeveikiančių kovinių galvučių.
Kinija turi 500 branduolinių galvučių, – 90-čia daugiau nei 2023 metais. Prancūzija turi 290 branduolinių galvučių, o Jungtinė Karalystė (JK) – 225.
Pekinas trečiadienį pareiškė, kad išlaiko savo branduolines pajėgas „minimalaus lygio, reikalingo nacionaliniam saugumui užtikrinti, ir nesivelia į ginklavimosi varžybas su jokia šalimi“.
Kremlius teigia „palaikantis ryšį“ su Ukraina
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bet kokiam susitikimui tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio turi būti „gerai pasiruošta“, taip dar kartą parodydamas, jog nereikėtų dėti vilčių, kad šalių vadovų derybos dėl taikos galėtų įvykti jau artimiausiu metu.
„Bet kokiam aukšto ar aukščiausio lygio kontaktui turi būti gerai pasiruošta, kad jis būtų veiksmingas“, – žurnalistams per pokalbį telefonu sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kremlius sako, kad neigiamai vertina Europos karių buvimo Ukrainoje perspektyvą
Kremlius trečiadienį pareiškė prieštaraujantis Europos karių buvimui Ukrainoje, teigdamas, kad Rusijos noras užkirsti kelią NATO šalių kariniam buvimui Ukrainoje buvo viena iš pirmųjų priežasčių, lėmusių puolimą, kurį ji pradėjo 2022 metų vasarį.
„Mes tokias diskusijas vertiname neigiamai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ką Maskva mano apie galimą Europos taikdarių pajėgų dislokavimą Ukrainoje.
Kaip rašė BNS, Kyjivo sąjungininkės Europoje siekia suformuoti taikos Ukrainoje palaikymo pajėgas. Šią iniciatyvą sutiko remti 30-ies šalių „Norinčiųjų koalicija“, įskaitant Europos valstybes, Japoniją ir Australiją.
Riazanės srityje susprogdintas naftotiekis, tiekęs produktus į Maskvą. Po incidento kilo didžiulis gaisras, vietoje dirba specialiosios tarnybos. Apie tai „Ukrinform“ pranešė šaltiniai iš Ukrainos karinės žvalgybos.
Rugpjūčio 26 d. Riazanės srityje įvyko galingas sprogimas naftotiekyje „Riazanė-Maskva“, kuris yra vienas pagrindinių naftos produktų tiekimo į Rusijos sostinę šaltinių.
Kaip teigia vyriausiosios žvalgybos valdybos pašnekovai, po to, kai Riazanėje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie stiprų sprogimą naftotiekio atkarpoje, kilo didelis gaisras.
Po kelių valandų į įvykio vietą buvo atgabenti greitosios pagalbos automobiliai ir specialiosios tarnybos, kad likviduotų gaisrą.
Pasak vietos gyventojų, Božatkovo kaimo, esančio Riazanės geležinkelio rajone, apylinkėse dirba teisėsaugos institucijos ir brigados, mėginančios pašalinti sprogimo bei gaisro padarinius.
Pranešama, kad nuo 2018 m. šis magistralinis naftotiekis buvo pertvarkytas į automobiliams skirto benzino tiekimo liniją. Ją eksploatuoja bendrovė „Transneft“, aprūpinanti agresorės kariuomenę.
Ukraina sušvelnino taisykles dėl kelionių į užsienį jauniems vyrams
Kyjivas antradienį pranešė, kad ukiraniečiams vyrams nuo 18 iki 22 metų dabar leidžiama keliauti į užsienį, taip sušvelninant įstatymą, kuriuo siekiama užtikrinti pakankamai šauktinių kovai su Rusijos invazija.
Nuo Rusijos puolimo pradžios Ukrainos vyrams nuo 18 iki 60 metų reikalingas leidimas išvykti iš šalies.
Kasmet tūkstančiai vyrų bando nelegaliai pabėgti iš šalies, kartais rizikingais maršrutais.
„Vyriausybė atnaujino savo nacionalinių sienų kirtimo tvarką. 18–22 metų vyrai karo padėties metu gali netrukdomai kirsti sieną“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Ji teigė, kad sprendimas taikomas „visiems piliečiams“ toje amžiaus grupėje, įskaitant ir tuos, kurie šiuo metu yra kitose šalyse ir kurie dabar gali grįžti į Ukrainą ir vėl išvykti, jei pageidauja.
„Norime, kad ukrainiečiai kuo labiau palaikytų ryšius su Ukraina“, – sakė J. Svyrydenko.
Vyrams nuo 18 iki 22 metų netaikomas nacionalinis karinis šaukimas. Šiuo metu minimalus šaukiamųjų amžius yra 25 metai, nors praėjusiais metais jis buvo sumažintas.
Ukrainos kariuomenė bandė pritraukti jaunesnius nei 25 metų savanorius vyrus, naudodama finansines paskatas, tačiau nepasiekė savo priėmimo tikslų.
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, užsienyje gyvena daugiau nei 5,6 mln. ukrainiečių, dauguma jų – Europos šalyse.
Rusija smogė Ukrainos energetikos objektams: be elektros liko 100 tūkst. ukrainiečių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos ataka prieš Ukrainos energetikos objektus paliko be elektros daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, rašo „Sky News“.
V. Zelenskis pranešė, kad po naktinių Rusijos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą šiaurės rytų Ukrainoje šiandien be elektros liko daugiau kaip 100 tūkst. namų ūkių.
Zelenskis: Rusija siunčia neigiamus signalus dėl derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija siunčia neigiamus signalus dėl galimų susitikimų ir tolesnės įvykių raidos, o tuo pat metu šalies miestai bei kaimai toliau patiria bombardavimus. „Telegram“ kanalas „Unian“.
Ukrainos dronų ataka Rostove: užsidegė daugiabutis, gyventojai evakuoti
Ukrainos drono nuolaužos sukėlė gaisrą ant daugiabučio namo stogo pietų Rusijos mieste Rostove. Dėl incidento teko evakuoti 15 gyventojų, trečiadienį pranešė Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyusaras, rašo „Reuters“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 74 iš 95 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 74 iš 95 bepiločių orlaivių, kuriais okupantai rusai atakavo Ukrainą nuo rugpjūčio 26 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo antradienio, rugpjūčio 26 d., 20.30 val. rusai iš Kursko, Milerovo, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) paleido 95 „Shahed“ tipo smogiamuosius ir įvairių tipų imitacinius bepiločius orlaivius. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamųjų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio, rugpjūčio 27 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 74 „Shahed“ tipo ir įvairių tipų imitacinius bepiločius orlaivius. Devyniose vietose užfiksuoti 21 bepiločio orlaivio smūgiai.
Per Rusijos ataką Chersone žuvo žmogus
Per Rusijos ataką Ukrainos Chersono uostamiestyje trečiadienį žuvo 81 metų moteris ir dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Rusijos kariuomenė anksti ryte atakavo pietinį miestą, socialiniame tinkle „Facebook“ įraše pranešė vietos prokuratūra.
Prokuratūra pranešė, kad žuvo 81 metų moteris, o 53 metų vyras buvo sužeistas ir nuvežtas į ligoninę.
Regiono karinė administracija pranešė, kad per drono smūgį miesto centre taip pat buvo sužeistas 56 metų vyras.
Prokurorai pranešė pradėję tyrimą dėl karo nusikaltimų.
Praėjusią parą Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje pražudė du civilius
Rusijos kariai per pastarąsias 24 valandas Ukrainos Donecko srityje pražudė du civilius, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, du žmonės žuvo Kostiantynivkoje ir Bokovėje, o dar 12 civilių buvo sužeista.
Skaičiuojama, kad dėl Rusijos agresijos Donecko srityje iš viso žuvo 3 436 žmonės, o dar 7 898 buvo sužeisti. Į šiuos skaičius neįtraukti duomenys iš Mariupolio ir Volnovachos.
Trumpas Rusijai grasina „ekonominiu karu“: pažėrė kritikos ir Zelenskiui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo apie „ekonominio karo“ riziką, jei jam nepavyks priversti Vladimiro Putino nutraukti konfliktą, pareikšdamas, kad turi omenyje „labai rimtas“ pasekmes, jei karo veiksmai tęsis, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Apie tai D. Trumpas kalbėjo rugpjūčio 26 d. Baltuosiuose rūmuose susitikęs su savo kabineto nariais.
D. Trumpo komentarai buvo atsakymas į klausimą, ar yra terminas, per kurį V. Putinas turi sutikti su dvišalėmis derybomis su Volodymyru Zelenskiu, prieš JAV prezidentui pritaikant sankcijas, kuriomis jis grasina.
„Tai nebus pasaulinis karas, bet tai bus ekonominis karas, ir ekonominis karas bus blogas. Tai bus blogai Rusijai, ir aš to nenoriu“, – sakė D. Trumpas.
„Tai, ką turiu omenyje, yra labai rimta, jei būsiu priverstas tai padaryti“, – pridūrė Baltųjų rūmų vadovas.
D. Trumpas ne kartą grasino sankcijomis ir kitomis „pasekmėmis“ Maskvai, taip pat šalims, kurios perka rusišką naftą, padėdamos finansuoti Rusijos karinius veiksmus.
JAV prezidentas jau įvedė dvigubą 50 proc. muito tarifą Indijos importui dėl jos perkamos rusiškos naftos, tačiau jis nepasistūmėjo toliau ir nesiėmė priemonių prieš Kiniją bei kitas šalis.
D. Trumpas išreiškė nusivylimą dėl to, kad Rusija toliau puola Ukrainą, įskaitant atakas, kurios, jo teigimu, greitai prasidėjo po pokalbių su Putinu.
„Zelenskis taip pat nėra visiškai nekaltas“, – pridūrė jis rugpjūčio 26 d.
Anksčiau savo prezidentavimo metu D. Trumpas kritikavo V. Zelenskį už nepakankamą dėkingumą už JAV paramą ir vadino Ukrainos lyderį kliūtimi taikai.
JAV pasirengusios teikti oro ir žvalgybos paramą taikos palaikymo pajėgoms Ukrainoje
Jungtinės Valstijos paskelbė, kad jos yra pasirengusios parūpinti žvalgybos išteklių ir mūšio lauko stebėsenos pajėgumų įgyvendinant bet kokį Vakarų saugumo planą pokario Ukrainoje, o kartu ir prisidėti prie Europos oro gynybos skydo šiai šaliai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai rašo leidinys „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais.
Pažymima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę Europos lyderiams pareiškė, kad Amerika dalyvaus „koordinuojant“ saugumo garantijas pokario Ukrainoje, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią bet kokiam Rusijos puolimui ateityje, kai jau bus pasiektas taikos susitarimas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 920 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 078 750 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 135 rusų tankus (+1), 23 178 šarvuotąsias kovos mašinas, 32 024 artilerijos sistemas (+45), 1 472 raketų paleidimo sistemas, 1 212 oro gynybos sistemų (+1), 422 karo lėktuvus, 340 sraigtasparnių, 53 636 nepilotuojamuosius orlaivius (+194), 3 598 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 59 887 transporto priemones ir kuro cisternas (+118), 3 950 specialiosios įrangos vienetų.
Putinas bijo susitikti su Zelenskiu
Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas bijo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti karo užbaigimo sąlygas, su Vokietijos kancleriu Fredrichu Merzu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is.
M. Carney‘is pareiškė, kad V. Putinas vis naujas sąlygas kelia ir reikalus vilkina būtent todėl, kad bijo šio susitikimo.
Witkoffas: Putinas yra pasirengęs taikai
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad šią savaitę Niujorke susitiks su Ukrainos atstovais, rašo „Unian“.
„Šią savaitę susitinku su ukrainiečiais. Susitiksiu su jais Niujorke, ir tai yra svarbus signalas. Mes kasdien bendraujame su rusais“, – sakė jis.
Zelenskis paskelbė, kur siūlo surengti taikos derybas su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaip galimas būsimų taikos derybų su Rusija vietas pasiūlė Persijos įlankos valstybes, kelias Europos šalis ir Turkiją.
Antradienį savo naktiniame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad derybos su šių šalių atstovais įvyks šią savaitę.
„Mes imsimės visų priemonių, kad šis karas baigtųsi“, – sakė jis, ragindamas tęsti tarptautinį spaudimą Maskvai. „Vieninteliai Rusijos siunčiami signalai rodo, kad ji ketina ir toliau vengti realių derybų“, – pridūrė jis.
Rusai surengė masinį puolimą Sumų srityje: griaudėjo sprogimai
Naktis Sumų srities gyventojams vėl buvo nerami – Rusijos okupantai masiškai atakavo miestą dronais, savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities meras Artemas Kobzaras.
Pasak vadovo, mieste griaudėjo sprogimai. Jis teigia, kad buvo smūgių, tačiau ne į gyvenamuosius namus.
A. Kobzaras paragino gyventojus likti saugiose vietose ir informavo apie mobiliųjų ugnies grupių darbą.
Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas taip pat pranešė, kad priešas smarkiai smogė dronais Sumų bendruomenės pakraštyje.
Jis pridūrė, kad aukų kol kas nėra, tačiau padaryta žalos infrastruktūrai. Į įvykio vietą išsiųstos avarinės tarnybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Po to kacapai stebisi ''iš kur ta rusafobija? a nas za što?'' Tups barbarus reikia siųst į gruz200 kobzono vakarėlį kuo greičiau.
Tuo tarpu kacapų nafta toliau dega:Ukraina vien per rugpjūtį sunaikino 17proc. naftos perdirbimo našumo-neįtikėtina! Taip ir toliau, kol kacapai vėl važinės arkliais.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Sukritikavo Trumpo palaikomą idėją: blogas būdas baigti karą egzistuoja
Taikos užtikrinimas Ukrainoje turėtų prasidėti nuo ugnies nutraukimo, mano buvęs Švedijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas. Jis kritikavo taikos susitarimą, kurį siūlo Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir kurį palaiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Apie tai skelbia „The Economist“, rašo UNIAN.
V. Putinas atmetė D. Trumpo prašymą nutraukti ugnį Ukrainoje ir vietoj to pasiūlė „visapusišką“ susitarimą, kuriame atsižvelgiama į visas jo pretenzijas. Po to D. Trumpas taip pat pradėjo kalbėti apie taikos susitarimą ir atsisakė paliaubų idėjos.
Tačiau leidinys atkreipia dėmesį, kad tokia taktika gali būti abejotina.
K. Bildtas 1995 m. buvo Europos Sąjungos pirmininkas derybose, kurias vedė JAV. Derybų tikslas buvo nutraukti trejus metus trukusį konfliktą Bosnijoje.
Švedijos ekspertas baiminasi, kad V. Putino reikalavimai dėl teritorijos, numatyti jo taikos susitarime, yra skirti neleisti Ukrainai vystytis kaip valstybei. Jis taip pat nepasitiki V. Putino raginimu išspręsti visus ginčus iš karto. Taip būtų greitai sprendžiamos itin sudėtingos problemos, tokios kaip Rusijos kontroliuojamų žemių statusas ir t.t.
K. Bildto nuomone, nuoširdus noras siekti taikos turėtų prasidėti nuo paliaubų, kurios leistų „žingsnis po žingsnio“ spręsti tokius klausimus kaip elektros energijos tiekimas Ukrainai, karo belaisvių, pagrobtų ukrainiečių vaikų likimas, sankcijos. Eksperto nuomone, taika turėtų prasidėti nuo minimalių reikalavimų kiekvienam, o ne nuo maksimalių vienos pusės reikalavimų.