Ukrainiečiai išreiškė savo poziciją: pasisako už kovą iki pergalės ir netiki taika su agresore
Didžioji dauguma ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija ir neketina atsisakyti teritorijų net dėl taikos. Naujausia apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai gyventojų pasitiki Ukrainos laimėjimu fronte, o du trečdaliai įsitikinę – net ir pasirašius taikos sutartį Rusija vis tiek vėl užpultų, kai tik pasitaikytų proga.
Ukrainoje dronas pražudė prancūzą: ataka nusinešė fotožurnalisto gyvybę
Penktadienį Rytų Ukrainos Donbaso regione per drono smūgį žuvo prancūzas fotožurnalistas, pranešė dvi žiniasklaidos sąjungos.
Žuvo į komandiruotę Donbase pasiųstas prancūzas fotožurnalistas Antoni Lallicanas, pranešė Europos ir Tarptautinė žurnalistų federacijos bei Prancūzijos žurnalistų sąjunga.
Per Rusijos karą Ukrainoje minos sužalojo 1330 žmonių
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje sprogus minoms nukentėjo 1 330 žmonių.
Tokius duomenis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Pagrindinis minų naikinimo, civilinės saugos ir aplinkos apsaugos direktoratas.
Vykstant karui, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 spalio 1 d., sprogus minoms ir kitiems užsilikusiems sprogmenims nukentėjo 1 195 suaugę žmonės ir 135 vaikai.
Daugiausiai aukų buvo tarp ūkininkų (243), kritinės infrastruktūros darbuotojų (137) ir vairuotojų (88).
Taip pat nukentėjo 121 studentas, 148 bedarbis asmuo ir 116 į pensininkų.
Ukraina susigrąžino dar 22 vaikus iš Rusijos okupuotų teritorijų
Dar viena 22 ukrainiečių vaikų ir paauglių grupė buvo sugrąžinta iš Rusijos okupuotų teritorijų, „Telegram“ kanale pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Jo teigimu, tarp išgelbėtųjų yra 10 metų berniukas, jis buvo verčiamas mokytis pagal Rusijos mokymo programą ir patyrė grasinimus, kad bus išsiųstas į Krymą „apžiūrai“ pagal suklastotą psichiatrinę diagnozę.
Taip pat sugrąžintas 16 metų paauglys ir jo jaunesnysis brolis, jų šeima savo kaime buvo persekiojama už tai, kad atsisakė imti Rusijos pasus ir dirbti okupacinių pajėgų užgrobtoje mokykloje.
Išgelbėta ir 14 metų mergaitė, nuolat žeminta rusiškoje mokykloje dėl savo ukrainietiškos kilmės.
„Šiandien visi išgelbėti vaikai yra saugūs Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Jie gauna psichologinę paramą ir pagalbą tvarkant dokumentus“, – pabrėžė A. Jermakas. Jis padėkojo organizacijoms ir visiems partneriams už jų vaidmenį gelbėjant vaikus.
Rusijoje sudužo lėktuvas: žuvo pilotai
Penktadienį atokioje Sibiro Krasnojarsko srities vietovėje sudužo mažas lėktuvas, žuvo abu pilotai, pranešė Rusijos valdžios institucijos, rašoma „The Moscow Times“.
Nežinomi dronai skraidė virš Bundesvero bazės, skelbia „Bild“
Vokietijoje virš Bundesvero bazės ir Miuncheno oro uosto pastebėti nežinomi dronai. Dėl incidento buvo sustabdyta oro uosto veikla.
Spalio 2-osios vakarą Vokietijoje buvo pastebėti nežinomi dronai – ne tik Miunchene, bet ir virš aviacijos bazės Erdingo mieste, kur įsikūręs Bundesvero inovacijų centras. Apie tai pranešė „Bild“.
Per Rusijos smūgį Ukrainoje sudegė 13 tūkst. kiaulių
Per Rusijos naktinės dronų atakos sukeltą gaisrą ūkyje Ukrainos šiaurės rytuose sudegė 13 tūkst. kiaulių, penktadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.
Per trejus su puse metų trunkantį karą gyvūnai kenčia kartu su žmonėmis. Anksčiau Rusijos smūgiai buvo nukreipti į arklides ir zoologijos sodus.
„Dėl Rusijos bepiločių orlaivių atakos prieš žemės ūkio įmonę Novovodolazkos bendruomenėje Charkivo srityje nugaišo apie 13 tūkst. kiaulių“, – pranešė Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba, vienas ūkio darbuotojas buvo sužeistas.
Tarnybos paskelbtose nuotraukose matyti krūvos kiaulių gaišenų apdegusiose pašiūrėse su nuplėštais stogais. Kiaulės buvo laikomos aštuoniuose garduose vos kiek daugiau nei 13 tūkst. kvadratinių metrų plote, per gaisrą visi jie sudegė, pridūrė gelbėjimo tarnyba.
Rugsėjį Kyjivo srityje per didelio masto Rusijos ataką pataikius į jojimo klubą žuvo septyni žirgai. Per karą visoje Ukrainoje nukentėjo zoologijos sodai, per vieną ataką birželį Odesos zoologijos sode buvo užmuštas avinas.
Orbanas: Vengrija nenori būti Europos Sąjungoje su Ukraina – jos likimas yra būti šalia Rusijos
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad nenori, jog jo šalis būtų vienoje Europos Sąjungoje su Ukraina, nes, pasak jo, ukrainiečių likimas – gyventi šalia Rusijos ir nuolat su ja kariauti. Politikas tvirtina, kad vengrai nenori dalytis tokiu „sudėtingu likimu“.
„Vengrai nenori būti vienoje Europos Sąjungoje su ukrainiečiais“, – sakė jis, pridurdamas, kad visiškai su tuo sutinka.
„Jei esate su kuo nors federacinėje struktūroje, dalijatės jo likimu, o Ukraina – šalis su labai sudėtingu likimu. Kodėl turėtume dalytis šiuo sudėtingu likimu?“ – retoriškai klausė jis.
V. Orbanas pabrėžė, kad vengrai turi savo likimą, kuris, pasak jo, yra daug lengvesnis nei ukrainiečių, rašo „Evropeiskaja pravda“.
„Mums jų gaila, mes juos užjaučiame, jie herojiškai kovoja, mes turime juos remti, bet nenorime su jais bendro likimo“, – teigė Vengrijos premjeras.
Pasak V. Orbano, ukrainiečių likimas yra gyventi šalia Rusijos ir nuolat kariauti su rusais.
Jis pareiškė, kad nori išlaisvinti Vengriją nuo būtinybės būti federacinėje sistemoje su ukrainiečiais ir kariauti su rusais.
„Jei esate federacinėje sistemoje su kuo nors ir jus puola, anksčiau ar vėliau teks siųsti karius. O mes nenorime mirti už Ukrainą“, – sakė jis.
Ukraina nutraukė diplomatinius ryšius su Rusijos sąjungininke Nikaragva
Ukraina nutraukė diplomatinius santykius su Centrinės Amerikos valstybe Nikaragva, pripažinusia okupuotą Ukrainos teritoriją Rusijos, pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministerija.
Tropikų valstybė, įsispraudusi tarp Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno, yra viena ištikimiausių Rusijos sąjungininkių. Ji yra viena tik iš penkių Jungtinių Tautų narių, balsavusių prieš Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimą, ne kartą pareiškusi, kad palaiko prezidentą Vladimirą Putiną ir karą.
Liepos mėnesį Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega laiške V. Putinui 2022 m. Rusijos pradėtą invaziją pavadino „didvyriška kova su NATO remiamu Ukrainos neonacizmu“ ir paskelbė, kad jo šalis visiškai remia Rusijos teritorines pretenzijas, pranešė vietos žiniasklaida.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Nikaragvos sprendimą laiko „bandymu pakenkti Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
„Reaguodama į tokius nedraugiškus veiksmus, Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Nikaragvos Respublika“, – sakoma ketvirtadienio vakarą paskelbtame pareiškime.
Ukraina nepalaiko reikšmingų prekybos ryšių su Nikaragva ir neturi šalyje ambasados. Nikaragva kol kas nekomentavo.
Rusija 2014 m. užgrobė Krymą, o 2022 m. paskelbė aneksavusi penkis Ukrainos regionus: Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios, nors nė vieno jų viso nekontroliuoja, karui tęsiantis daugiau nei trejus su puse metų.
Kyjivas: Rusija surengė didžiausią per visą karą ataką prieš Ukrainos dujų infrastruktūrą
Rusija naktį įvykdė didžiausią nuo Maskvos įsiveržimo 2022 m. ataką prieš Ukrainos dujų tinklą, penktadienį pranešė Kyjivo valstybinė dujų operatorė.
Maskvos kariuomenė per naktį nepaliaujamai taikėsi į Ukrainos elektros tinklą per kelias puolimo bangas, dėl to milijonai žmonių paniro į tamsą, nutrūko šilumos tiekimas, temperatūrai nukritus žemiau nulio.
„Priešas įvykdė didžiausią nuo karo pradžios masinę ataką prieš dujų gamybos infrastruktūrą“, – sakoma Ukrainos valstybinės dujų bendrovės „Naftogaz“ pranešime.
„Dėl šios atakos buvo reikšmingai apgadinti mūsų įrenginiai. Kai kurie pažeidimai turi lemiamos reikšmės“, – sakė „Naftogaz“ pirmininkas Serhijus Koreckis.
Į „Naftogaz“ įrenginius šiaurės rytų Charkivo srityje ir centrinėje Poltavos srityje buvo paleistos maždaug 35 raketos ir 60 dronų. „Kai kurios buvo sėkmingai numuštos, deja, ne visos“, – sakoma bendrovės pranešime.
Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad keliuose regionuose sutriko elektros energijos tiekimas, bet daugiau informacijos nepateikė. Rusijos kariuomenė pareiškė, kad surengė kombinuotą raketų ir dronų ataką į Ukrainos „karinį pramoninį“ kompleksą.
Didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai Ukrainoje dabar retesni nei 2022–2023 m. žiemą, kai Rusijos atakos sukėlė didelius elektros energijos tiekimo sutrikimus visoje šalyje.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2024 m. išdavė buvusio Rusijos gynybos ministro ir vyriausiojo armijos vado arešto orderius dėl smūgių į Ukrainos energetikos tinklą, pavadinęs juos karo nusikaltimu.
Įvertino naujausius Putino žodžius: štai kas slepiasi už jo grasinimų
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas toliau grasina Europai, po naujausių jo pareiškimų pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, tai rodo, kad V. Putinas toliau dalyvauja daugialypėje informacinėje kampanijoje, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo atsako Rusijai.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad Rusija atidžiai stebi Europos „militarizaciją“, ir aiškiai nurodė, kad Rusija „atidžiai klausosi“ Vokietijos pareiškimų, kad Vokietijos kariuomenė turėtų būti „galingiausia Europoje“.
Savo naujausioje kalboje V. Putinas kalbėjo apie Rusijos atsaką prieš tariamą Europos militarizaciją, galiausiai užsiminė, kad karinė konkurencija su Rusija „baigsis blogai provokatoriui“.
V. Putinas tuo pačiu metu sumenkino grėsmę, kurią Rusija kelia NATO sąjungininkams, teigdamas, kad Europos įspėjimai apie Rusijos agresiją yra „nesąmonė“ ir pastangos „sukelti isteriją“ Europoje. V. Putinas paragino Europos valstybes „nusiraminti“ dėl Rusijos ir vietoj to sutelkti dėmesį į vidaus reikalus.
„V. Putinas bando atkalbėti Europos NATO nares nuo savo gynybos pastangų stiprinimo ir karinės paramos Ukrainai teikimo, kurie prieštarauja Rusijos strateginiams tikslams, teigdamas, kad Rusija kelia grėsmę Europai tik tol, kol Europa priešinasi Putino tikslams“, – pastebi analitikai.
Naujausia V. Putino kalba seka po neseniai įvykusių Rusijos ir nenustatytų dronų įsibrovimų į Europos oro erdvę, Rusijos lėktuvų skrydžių Europos oro erdvėje ir kitų provokacijų.
„V. Putinas šias pastabas pateikė savo metinėje kalboje Valdajaus klube, tarptautiniame diskusijų forume, kuriame Kremliaus pareigūnai, Rusijos mokslininkai ir užsienio pareigūnai bei mokslininkai susitinka aptarti tarptautinių klausimų.
Valdajaus klubas jau dešimtmečius yra naudinga priemonė Kremliaus pastangoms daryti įtaką Vakarų politikai Rusijos naudai.
V. Putinas tikriausiai siekė pasinaudoti savo kalba Valdajaus klube kaip vieta šioms pastaboms, kad užtikrintų, jog jo įvairios informacinės pastangos, įskaitant tas, kurios nukreiptos į Europą, pasiektų platesnę auditoriją ir kartu pasiektų jo norimą efektą: įtikinti Vakarus neparemti Ukrainos ir nesisaugoti nuo Rusijos“, – rašo ISW.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 303 Rusijos dronus ir 17 raketų
Ukrainos oro gynyba nuo ketvirtadienio vakaro neutralizavo 320 iš 416 Rusijos oro taikinių, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Numušti arba neutralizuoti 303 įvairaus tipo dronai, 12 raketų „Iskander K“ ir penkios „Kh-59/69“ tipo raketos.
Rusija į Ukrainos teritoriją paleido 381 droną ir 35 raketas.
„Pagrindinis taikinys buvo kritinės infrastruktūra (energetikos sektoriuje) Charkivo ir Poltavos srityse“, – sakoma pranešime.
Naktį taip pat apšaudyti Sumų, Dnipropetrovsko, Odesos ir Kyjivo regionai.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 10.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 320 oro taikinių.
Registruoti 18 raketų ir 78 dronų smūgiai 15 vietų, dronų nuolaužos nukrito šešiose vietose.
Dar vienas incidentas: virš Belgijos karinės bazės pastebėta 15 dronų
Ketvirtadienio naktį Belgijoje virš Elsenborno karinės bazės netoli Vokietijos sienos buvo pastebėta 15 dronų, remdamiesi belgų žiniasklaida skelbia „Politico“.
Belgijos gynybos ministerija atlieka tyrimą.
Šiuo metu nėra aišku, iš kur dronai atvyko ir kas juos valdė, tačiau pranešimuose teigiama, kad jie, nuskridę virš bazės, nuskrido į Vokietiją.
Danų žvalgyba: Rusija vykdo hibridinį karą prieš Daniją ir Vakarus
Po pakartotinių dronų incidentų šalyje danų žvalgyba teigia, kad Rusija šiuo metu vykdo hibridinį karą prieš Daniją ir Vakarus. Tai spaudos konferencijoje Kopenhagoje pareiškė Danijos užsienio žvalgybos FE vadovas Thomas Ahrenkielis. Rusija esą siekia sukelti netikrumą tarp NATO sąjungininkių ir jas suskaldyti, kad šalys nustotų remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusija.
Hibridinis karas – tai strategija, kai derinamos karinės ir nekarinės priemonės. Tarp karinių priemonių, pavyzdžiui, yra dronų naudojimas. Nekarinės priemonės, be kita ko, apima dezinformaciją ir propagandą socialiniuose tinkluose, kibernetines atakas, taip pat politinės įtakos darymą ir paramą opozicinėms grupėms, siekiant destabilizuoti visuomenę.
Labai tikėtina, kad hibridinė Rusijos grėsmė NATO atžvilgiu ateinančiais metais toliau didės, rašė FE paraleliai paskelbtame grėsmių vertinime. Tokiais veiksmais Maskva esą mėgina susilpninti NATO šalių politinę vienybę ir sprendimų priėmimo galią.
„Rusia nori įtikinti mus, kad yra tiesioginė karo grėsmę, – kalbėjo Th. Ahrenkielis. – Jie nori, kad mes gyventume su šia baime“. Tačiau esą nemanoma, kad Rusija rengs įprastinį karinį smūgį. Nereikia baimintis, kad artėja karas, pabrėžė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Danijoje pastaruoju metu ne kartą pastebėti dronai virš oro uostų ir kritinės infrastruktūros. Dėl to praėjusios savaitės pirmadienį, pavyzdžiui, teko kelioms valandoms uždaryti svarbų Kopenhagos oro uostą. Buvo atšaukta dešimtys skrydžių, nepatogumų patyrė dešimtys tūkstančių keleivių.
Kas skraidino dronus, ir toliau lieka neaišku. Tačiau manoma, kad su tuo gali būti susijusi Rusija. Kremlius tokius kaltinimus neigia. Incidentų tyrimas tęsiasi, sakė Th. Ahrenkielis.
„Daugiau to nedarysiu“: Putinas pasišaipė iš pavojingų incidentų Europoje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“.
Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“.
V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“
Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.
Europos šalys, įskaitant Daniją, Vokietiją ir Lenkiją, pastarosiomis savaitėmis pranešė apie daugybę dronų incidentų. Nors dalies jų aplinkybės lieka neaiškios, kai kurios šalys kaltina Rusiją.
Suomijos teismas nutraukė bylą dėl kabelių Baltijos jūroje nutraukimo
Suomijos teismas penktadienį nutraukė bylą dėl laivo, kuris, kaip manoma, priklausė Rusijos „šešėliniam laivynui“, kapitono ir dviejų vyresniųjų pareigūnų, kurie buvo įtariami nukirtę kabelius Baltijos jūros dugne.
„Šiai bylai nebuvo įmanoma taikyti Suomijos baudžiamosios teisės“, – pareiškė Helsinkio apygardos teismas, paaiškindamas, kad ji yra už jo jurisdikcijos ribų.
Trys Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariai buvo kaltinami tuo, kad 2024 m. gruodžio 25 d. Suomijos įlankoje vilko inkarą apie 90 km jūros dugnu ir sugadino penkis povandeninius kabelius.
Manoma, kad laivas „Eagle S“ priklauso vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui – senų naftos tanklaivių parkui, kuriuo Maskva naudojasi siekdama išvengti Vakarų sąjungininkių sankcijų, įvestų dėl karo Ukrainoje.
Laivų sekimo svetainės: Prancūzijos sustabdytas su Rusija siejamas tanklaivis jau tęsia kelionę
Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivis, kurį buvo sulaikęs Prancūzijos karinis jūrų laivynas, jau tęsia savo kelionę Sueco kanalo link, penktadienį rodo laivų sekimo svetainių „Marine Traffic“ ir „VesselFinder“ duomenys.
„Boracay“, esą plaukiojantis su Benino vėliava, yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) „juoduosius“ sąrašus kaip priklausantis Rusijos šešėliniam laivynui, naudojamam siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai 2022 metais pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Savo kelionę „Boracay“ pratęsė ketvirtadienį vakare, rodo minėtose svetainėse skelbiami duomenys. Penktadienio rytą laivas plaukė prie vakarinių Prancūzijos krantų.
Šaltinis, artimas bylai, teigė, kad Prancūzijoje sulaikyto tanklaivio kapitonas kinas ir pirmasis padėjėjas penktadienį grįžo į laivą.
„Jie buvo pargabenti į laivą po to, kai buvo paleisti iš areštinės“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis. Kapitonas ir pirmasis padėjėjas buvo sulaikyti antradienį.
„Boracay“, kaip rodo naujienų agentūros AFP atlikta „VesselFinder“ duomenų analizė, rugsėjo 22–25 dienomis plaukė prie Danijos krantų. Tuo metu virš Danijos skraidė neatpažinti dronai.
Sprogimai Rusijoje: dronai nusitaikė į vieną didžiausių chemijos įmonių
Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla.
„Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas.
Po Putino kalbos – sirenos Rusijos mieste: uždaryti oro uostai, išsiųstos skubios žinutės
Ketvirtadienį, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sočyje vykusiame forume kalbėjo apie karą ir kitus dalykus, pasigirdo dronų pavojaus signalas, įspėjantis apie Ukrainos ataką.
Buvo sustabdyta Sočio ir Gelendžiko oro uostų veikla, per „Telegram“ pranešė aviacijos tarnyba „Rosaviacija“.
Mobiliųjų telefonų savininkai gavo žinutę, įspėjančią apie Krasnodaro krašte paskelbtą dronų pavojų, ir patarimą „nebūti gatvėse, nesiartinti prie pastatų langų!“
Nebuvo aišku, kur tiksliai buvo V. Putinas. Sočyje yra griežtai saugoma Rusijos prezidento rezidencija, iš kurios jis dažnai dirba. Sekimo svetainė „Flightradar 24“ parodė, kad keli į Sočį skridę Rusijos lėktuvai suka ratus virš Šiaurės Kaukazo.
Anksčiau V. Putinas aptarė įvairias temas, daugiausia – karą Ukrainoje, ir kaltino Europą dėl tebesitęsiančio konflikto, sakydamas, kad daug šalių siekia taikaus sprendimo.
Pasirodęs Valdajaus politinių diskusijų klube V. Putinas teigė, kad Europos šalys, vykdydamos, kaip jis pavadino, „nuolatinio eskalavimo“ politiką, yra atsakingos už tai, kad nepavyko pasiekti taikos kare, kurį 2022 m. pradėjo Maskva.
V. Putinas taip pat reagavo į Europos valstybių ginklavimąsi, nes jos, atsižvelgdamos į tebesitęsiantį karą, daugiau investuoja į gynybą.
„Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją, – sakė jis. – Pavyzdžiui, Vokietijoje sakoma, kad Vokietijos kariuomenė turėtų tapti stipriausia Europoje. Labai gerai. Mes tai girdime ir stebime, ką tai reiškia“.
„Niekas neabejoja, kad Rusijos žingsnių, Rusijos atsakomųjų priemonių ilgai laukti nereikės“, – sakė V. Putinas nesiplėsdamas.
Jis taip pat perspėjo JAV neduoti Ukrainai ilgesnio nuotolio raketų.
Taip pat jis pagrasino smogti Ukrainos atominėms elektrinėms, jei Ukraina nenutrauks menamų atakų prieš Rusijos okupuotą Zaporižios AE.
Jis apkaltino Ukrainos kariuomenę, kad artilerija apšaudo ne tiesiogiai didžiausią Europoje atominę elektrinę šalies pietryčiuose, o jos apylinkes.
Kalbėdamas kitomis temomis V. Putinas taip pat pritarė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymams užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 970 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 dienos, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, iki 2025 m. spalio 3-osios Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai siekia maždaug 1 113 430 žmonių, iš jų 970 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ pranešime.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 225 tankų (+1 per pastarąją parą), 23 297 šarvuotų kovos mašinų (+1), 33 413 artilerijos sistemų (+13), 1 514 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (+1), 1 222 oro gynybos sistemų (+0), lėktuvų – 427 (+0), sraigtasparnių – 346 (+0), taktinio lygio bepiločių orlaivių – 66 093 (+273), kruizinių raketų – 3 793 (+0), laivų ir (arba) katerių – 28 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), transporto priemonių ir autocisternų – 63 325 (+44), specialiosios įrangos vienetų – 3 970 (+0).
Duomenys nuolat tikslinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 2 d. iki 22 val. užfiksuoti 133 koviniai susirėmimai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės.
„Tai vyksta beveik kasdien“: Tuskas perspėjo, kad jau esame kare
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jeigu Ukraina pralaimės karą, tai reikš ir Europos nesėkmę, rašo „The Guardian“.
„Visiškai akivaizdu, kad turime atsisakyti visų <...> iliuzijų. Pirmoji iliuzija buvo ir yra ta, kad karo nėra. Kai kurie iš mūsų mėgsta tokius apibūdinimus kaip visapusiška agresija, incidentai ar provokacijos.
Ne, tai karas – naujo tipo karas, labai sudėtingas, bet vis dėlto karas“, – pabrėžia jis.
Vladimiras Putinas įspėja apie naują eskalaciją, jei JAV Ukrainai tieks raketas „Tomahawk“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad JAV raketų „Tomahawk“ tiekimas Ukrainai reikštų „visiškai naują eskalacijos lygį“, įskaitant santykius tarp Maskvos ir Vašingtono.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sekmadienį transliuotojui „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas tariasi dėl to, ar suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, nors D. Trumpas tokius prašymus anksčiau atmesdavo.
„Tai reikštų visiškai naują eskalacijos lygį, taip pat ir santykių tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų srityje“, – teigė V. Putinas, atsakydamas į klausimą apie galimą tolimojo nuotolio raketų suteikimą Ukrainai per Europos sąjungininkus.
Putinas atskleidė susitikimo su Trumpu detales: „Ten praktiškai nieko neaptarėme“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo savo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje, skelbia „Reuters“.
„Prezidentas Trumpas ir aš ten praktiškai nieko neaptarėme, netgi dvišalės darbotvarkės. Mes aptarėme tik Ukrainos krizės sprendimo galimybes ir būdus“, – pareiškė V. Putinas.
„Antra, vienaip ar kitaip, nors ir paviršutiniškai, aptarėme Rusijos ir Amerikos santykių atkūrimą, kurie yra ne tik aklavietėje, bet ir žemiausiame taške per visą istoriją“, – pridūrė jis.
Pavojinga padėtis Zaporižios elektrinėje: skelbia naujausią informaciją
Nuo rugsėjo 23 d. Zaporižios atominė elektrinė veikia naudodama atsarginius dyzelinius generatorius. Taigi jau praėjo dešimt dienų, kai elektrinė veikia padidintos rizikos režimu, skaičiuoja „Ukrinform“.
„Toks darbo režimas yra beprecedentinis, nes elektrinės projekte nebuvo numatytas ilgalaikis saugos sistemų funkcionalumas, naudojant tik dyzelinius generatorius. Todėl nėra patikimų duomenų apie garantuotą nepertraukiamo veikimo trukmę ir jų patikimumo rodiklius esant tokiam krūviui, kuris, vėlgi, jiems nebuvo numatytas“, – sako Ukrainos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Artemas Nekrasovas.
Putinas atsikirto Trumpui: „Tada eikite ir susitvarkykite su tuo popieriniu tigru“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, kad Rusija yra „popierinis tigras“, skelbia „Moscow Times“.
V. Putinas pareiškė, kad Rusija esą šiuo metu kovoja su visu NATO, todėl šis pareiškimas neteisingas.
„Aš sakiau, kad Rusija visus šiuos metus kariauja ne su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, ne su Ukraina, o praktiškai su visomis NATO šalimis. Jei mes kariaujame su visu NATO bloku ir tuo pačiu užtikrintai žengiame į priekį, tai kas tada yra pati NATO? Kas ji yra?“ – sako V. Putinas.
Jis pridūrė, kad mano, jog D. Trumpo pareiškimai buvo ironiški.
„Tai popierinis tigras“. O kas toliau? Na, tada eikite ir susitvarkykite su tuo popieriniu tigru. O ten, matote, viskas vyksta kitaip“, – pareiškė V. Putinas.
D. Trumpas praėjusio mėnesio pabaigoje pareiškė, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užgrobtas žemes, nes Rusija pasirodė esanti „popierinis tigras“ su rimtomis ekonominėmis bėdomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai rodo, kad fašistas pucinas ir jo chunta įstrigę praeityje. Kai visas pasaulis juda į ateitį tai kacapija įjungė atbulinę pavarą-gal iki akmens amžiaus riedės.
Tuo tarpu kacapas planavo diversijas Lietuvoje, Lenkijoje ir kitur net su sprogmenimis. Tokius pagavus reikia sukišti tuos sprogmenis jiems į rudę
Slava Ukraini, smert kacapam!
Estijos žvalgyba perspėja apie Rusijos planus žiemai: smogs ten, kur labiausiai skauda
Estijos žvalgyba perspėja, kad artėjant žiemai Rusija greičiausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti civilių valią ir sutrikdyti šalies energetikos sistemą. Pasak Estijos gynybos pajėgų žvalgybos vadovo Antso Kiviselgo, Maskva šiuo metu turi daugiau išteklių ir galimybių smogti nei anksčiau.
A. Kiviselgo teigimu, artimiausiu metu karo veiksmai greičiausiai iš esmės nesikeis. Rusijos karinės pajėgos ir toliau darys spaudimą visoje fronto linijoje, siekdamos lokalių taktinių laimėjimų, rašoma „Evropeiskaja pravda“.
„Apskritai Ukrainos gynybinės linijos laikosi, ir nėra požymių, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijai pavyks pasiekti reikšmingą proveržį“, – pažymėjo A. Kiviselgas.
Nusivylę kariniais nesėkmėmis, Rusijos propagandistai ragina smogti Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams, siekdami padaryti kuo didesnę žalą civiliams gyventojams.
„Nepaisant viešų pareiškimų, toks scenarijus išlieka labai tikėtinas. Pirma, tai atitinka jau susiformavusią sezoninę taktiką – naikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Antra, Rusija turi vis daugiau galimybių vykdyti tokias operacijas. Tai patvirtina didėjantis tolimų smūgių ginklų, naudojamų atakoms giliame užnugaryje, skaičius“, – sakė žvalgybos centro vadovas.
A. Kiviselgas pabrėžė, kad asimetriniai Rusijos kariuomenės veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų Ukrainos atominių elektrinių darbą, turėtų būti laikomi itin rimtais ir pavojingais.
„Šių veiksmų tikslas – surengti plataus masto diversiją ir atitraukti Ukrainos valdžios bei tarptautinių partnerių, teikiančių paramą Ukrainai, pajėgas. Didelės branduolinės avarijos ir regioninio radioaktyvaus užteršimo padarinių likvidavimas pareikalautų mobilizuoti visus šalies vidaus išteklius ir lemtų gynybinių operacijų nutraukimą“, – aiškino jis.
Ir pridūrė: „Be to, būtų reikalinga didelio masto tarptautinė humanitarinė pagalba, kurios pristatymas dėl priešiškų Rusijos veiksmų būtų susijęs su itin didelėmis saugumo rizikomis.“