Praėjusią savaitę Tulone vykusiame saugumo tarybos susitikime Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai svarstė Rusijos karių telkimąsi prie Pokrovsko – Ukrainos kontroliuojamo miesto Donecko srityje. Pasak šaltinių, norinčių likti neįvardintais, ten jau sutelkta apie 100 tūkst. karių.
V. Zelenskis penktadienį patvirtino, kad prie Pokrovsko Rusija permetė dideles pajėgas. Kremlius šį miestą mėgina apsupti ir užimti daugiau kaip metus, tačiau kol kas nesėkmingai. Jei Pokrovskas būtų užimtas, Rusijai atsivertų kelias į Kramatorską ir Slovjanską – du didesnius Donecko regiono miestus.
Susirūpinimas kyla ir dėl vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje, kur siekiama užbaigti diskusijas Europos lygmeniu dėl saugumo garantijų Ukrainai po paliaubų. Europos lyderiai taip pat kalbėsis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Manoma, kad europiečiai bandys gauti konkrečių JAV įsipareigojimų ir paskatinti Vašingtoną griežtinti sankcijas Rusijai, nes V. Putinas kol kas nerodo noro sėsti prie derybų stalo.
Kol Europa imasi iniciatyvos, JAV delsia
Prancūzija nori pademonstruoti, kad Europa jau padarė savo dalį remdama Ukrainą, o dabar eilė Jungtinėms Valstijoms įvykdyti savo pažadus.
„Europa pasirengusi suteikti Ukrainai saugumo garantijas“, – trečiadienį Paryžiuje, stovėdamas šalia V. Zelenskio, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir V. Zelenskis susitiko asmeniškai su Nyderlandų, Danijos, Belgijos ir Lenkijos premjerais. Susitikime taip pat dalyvavo Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa. Kiti lyderiai jungėsi nuotoliniu būdu.
Nors D. Trumpas neseniai bandė tarpininkauti karo nutraukimo klausimu – praėjusį mėnesį jis Aliaskoje susitiko su V. Putinu, – Rusija nerodo noro įsipareigoti paliauboms. JAV prezidentas grasino sankcijomis, bet jų iki šiol neįvedė.
Tuo metu Europa pati imasi iniciatyvos: diskutuojama, ar po paliaubų galėtų būti siunčiami sąjungininkų kariai į Ukrainą. Tai labai jautri tema, skaldanti pačią Europą ir kategoriškai atmetama Maskvos. D. Trumpas yra pasakęs, kad JAV karių į Ukrainą nesiųs, bet galėtų suteikti oro gynybos ir žvalgybos paramą.
„Ukrainai teks priimti tokią saugumo struktūrą, kokia bus nuspręsta“, – sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew G. Whitakeris antradienį interviu Bledo mieste, Slovėnijoje.
„Tačiau ir Rusijai tai turės būti priimtina“, – pridūrė jis.
Ukrainos kariuomenės stiprinimas – svarbiausia saugumo garantija Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį teigė, kad užbaigus Europos diskusijas dėl garantijų, bus galima „dar intensyviau“ kalbėtis su JAV. Pasak jo, aiškumo įgijimas šiuo klausimu būtų „ypač svarbus“ prieš bet kokius V. Putino ir V. Zelenskio susitikimus.
Vis dėlto, pasak vieno aukšto rango Europos diplomato, praėjusio mėnesio pradžioje matytas diplomatinės pažangos tempas sulėtėjo, o derybos stringa, nes Rusija ruošiasi tolesniems puolimams prieš Ukrainos teritoriją.
Rusijos vasaros puolimas kol kas neatnešė didelių teritorinių laimėjimų. Maskvos pajėgos gegužę–rugpjūtį užėmė 2 033 kv. kilometrus, t. y. vos 0,3 proc. Ukrainos teritorijos.
Rusija taip pat intensyviau vykdė oro atakas. Liepa tapo kruviniausiu mėnesiu Ukrainos civiliams nuo 2022 m. gegužės – žuvo 589 žmonės, 1152 buvo sužeisti, kaip pranešė Jungtinės Tautos. Per paskutinę Rusijos ataką Kyjive rugpjūčio 28-ąją žuvo bent 25 žmonės.
Kadangi nėra jokių ženklų, jog Rusija ketina nutraukti karą, V. Zelenskis ir jo sąjungininkai siekia stiprinti Ukrainos kariuomenę – pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, tai yra „svarbiausia saugumo garantija, kurią galime suteikti“.
Vokietija ir toliau mokys Ukrainos karius ir siūlys kasmet stiprinti šalies oro gynybos pajėgumus 20 proc., sakė vyriausybės atstovas.
Be to, Berlynas planuoja remti sparnuotųjų raketų gamybą Ukrainoje, prisidėdamas finansais ir technologijomis, bei tiekti įrangą keturioms mechanizuotosios pėstininkų brigadoms – 480 pėstininkų mašinų per metus.
Pasak F. Merzo, klausimai dėl užsienio karių dislokavimo Ukrainoje gali būti svarstomi tik po paliaubų. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenės stiprinimas turi tęstis ir bet kokių taikos derybų su Rusija metu.
„Ukraina privalo ilgainiui pajėgti apsiginti pati, – sakė Vokietijos kancleris. – Norime jai padėti tai padaryti – tiek dabar, tiek ateityje.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
