Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų.

REKLAMA

Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Prezidentas ir premjerė nepasidalino vietos EVT

Metų pradžioje Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis iškėlė klausimą, ar Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų vadovauti tik prezidentas G. Nausėda, ar prezidentas ir premjerė Ingrida Šimonytė pakaitomis, priklausomai nuo to, koks klausimas svarstomas. Konservatorių argumentas dėl tokių permainų grįstas tuo, kad EVT dažnai priimami sprendimai, susiję su vykdomąja valdžia, už kurios įgyvendinimą atsakinga būtent Vyriausybė.

Šis pasiūlymas netruko peraugti į netiesioginį konfliktą tarp Vyriausybės ir prezidentūros. Apie savo pozicijas dėl Lietuvos atstovo EVT I. Šimonytė ir G. Nausėda susirašinėjo laiškais. Ir nors premjerė siūlė prieš kiekvieną tarybą, įvertinus darbotvarkę, susitarti, kieno atstovavimas duotų daugiau vertės, prezidentas laišku jai atsakė neketinantis užleisti savo vietos.

REKLAMA

Tai dar labiau paaštrino ir taip įtemptus G. Nausėdos ir I. Šimonytės santykius. Birželio pabaigoje buvo aišku, kad jiedu beveik du mėnesius neberengė tradicinių pirmadieninių susitikimų aptarti svarbiausias aktualijas.

G. Nausėdos kalba mitinge Vingio parke

Gegužės 15 d. Vingio parke suorganizuotas Didysis šeimos gynimo maršas, kurio dalyviai protestavo prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Į renginio dalyvius iš anksto įrašyta kalba kreipėsi ir prezidentas G. Nausėda. Nors jis savo kalboje pažymėjo, kad būtina reglamentuoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, tai, pasak prezidento, reikia atlikti nepažeidžiant Konstitucijos.

„Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu moters ir vyro sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – patikino prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl savo kalbos prezidentas sulaukė kritikos už tai, kad išreiškė palaikymą renginio dalyviams. Politologai prezidento kreipimąsi vadino „šūviu sau į koją“.

Priverstinis lėktuvo nutupdymas ir R. Pratasevičius

Gegužės 23 d. Minske priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Jo perėmimui panaudoti du Baltarusijos kariniai orlaiviai. Tuomet viešai skelbtos dvi klaidingos versijos, kad laineris buvo priverstas keisti kursą dėl konflikto tarp įgulos ir keleivių, o Minsko oro uostas tvirtino, kad laineris buvo nukreiptas dėl pranešimo apie sprogmenį.

Galiausiai paaiškėjo, kad lėktuvas nutupdytas, nes jame iš Graikijos į Vilnių skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius, taip pat jo draugė, Europos humanitariniame universitete Vilniuje besimokanti studentė iš Rusijos Sofija Sapega. Abu jie buvo sulaikyti.

Dėl šio incidento Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

R. Pratasevičius tvarkė populiarų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „Nexta“, suvaidinusį svarbų vaidmenį organizuojant antivyriausybinius protestus, ir buvo apkaltintas masinių neramumų kurstymu. Jam paskirtas namų areštas Baltarusijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Žlugęs balsavimas dėl Partnerystės balsavimo

Gegužės 25 d. Seime pritrūkus kelių balsų žlugo valdančiųjų bandymas įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Seimas įstatymą grąžino iniciatoriams tobulinti, ir nors viešai kalbėta, kad projektas gali būti grąžintas dar rudens sesijoje, taip neįvyko.

Opozicija valdančiuosius kaltino projekto pakankamai neišdiskutavus ir stūmus buldozeriu.

„Profesionalūs homoseksualai ir jų rėmėjai labai skuba, kur?“ – piktinosi Regionų frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas.

Spalio pabaigoje Seimo narys, Laisvės frakcijos atstovas, iniciavęs Partnerystės įstatymą, Tomas Vytautas Raskevičius pakvietė G. Nausėdą aptarti atnaujintą projektą, tačiau prezidentūra pareiškė, kad projektą sutiks aptarti tik tada, kai jis vėl atkeliaus į Seimą. Kol kas neaišku, kada planuojama registruoti ir pateikti patobulintą įstatymo projektą.

M. Puidokas, STT ir įtarimas bandžius papirkti

Birželį vieno Seimo plenarinių posėdžių metu parlamentaras, darbietis Mindaugas Puidokas pareiškė savo kabinete patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą. Jis tvirtino buvęs smaugiamas, esą buvo suplėšyti jo rūbai.

REKLAMA
REKLAMA

„Įvyko precedento neturintis atvejis Lietuvos parlamentarizmo istorijoje. Savo kabinete buvo prieš mane smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė, reiškiasi, rūbus, be jokio statuso, reiškia, pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis“, – į kolegas Seime kreipėsi M. Puidokas.

Savo ruožtu STT pranešė, kad M. Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Teigiama, kad jis siūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, siekiant sustabdyti ar neribotam laikui atidėti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimą.

Dėl įtariamo bandymo papirkti teisėsauga atlieka tyrimą. 

Baltarusijos agresija ir migrantų krizė

Įtampa tarp Lietuvos ir Baltarusijos fizinį pavidalą įgavo šiemet vasarą, kai tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva šį migrantų antplūdį laiko Baltarusijos hibridine ataka ir atsaku į Europos Sąjungos sankcijas. 

Kovodama su migrantų antplūdžių, Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, nutiesė fizinį barjerą – pjaunančią vielą koncertiną, ėmėsi migrantų apgręžimo politikos, į šalį įsileisdama tik dalį asmenų dėl humanitarinių priežasčių. Taip pat Lietuvos pasienyje dėl migrantų krizės įvesta nepaprastoji padėtis.

Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai apgręžė daugiau nei 8 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės. Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.

Retėjančios LVŽS gretos – T. Tomilinas, A. Širinskienė ir S. Skvernelis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šiemet išgyveno didžiulius pokyčius – pirmiausiai partija nutarė išmesti Tomą Tomiliną, po to jos gretas paliko Saulius Skvernelis ir Agnė Širinskienė.

Liepos pabaigoje LVŽS taryba iš partijos pašalino T. Tomiliną, kuris vasarą dėl savo pažiūrų sulaukė partijos pirmininko Ramūno Karbauskio priekaištų. Į konfliktą politikai įsivėlė po to, kai T. Tomilinas Seime balsavo už valdančiųjų parengtą Partnerystės įstatymą, kuriuo siekta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. R. Karbauskis viešai pareiškė, kad taip balsuodamas T. Tomilinas išdavė partijos vertybes.

REKLAMA
REKLAMA

Rugsėjo pradžioje LVŽS paliko vienas frakcijos flagmanų – Saulius Skvernelis. Jis paskelbė kuriantis savo frakciją Demokratai „Vardan Lietuvos“, o spalio pradžioje jis pranešė kuriantis ir to paties pavadinimo partiją.

Savo sprendimą palikti valstiečius S. Skvernelis aiškino augančiu susipriešinimu ir nenoru dalyvauti „skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje“. Kartu su S. Skverneliu frakciją paliko ir prie jo naujos politinės jėgos prisidėjo ir ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė, ir buvęs S. Skvernelio patarėjas Lukas Savickas, ir jo vyriausybėje socialinės apsaugos ir darbo ministru dirbęs Linas Kukuraitis.

Galiausiai gruodžio pradžioje paliekanti LVŽS gretas pranešė ir partijos veidu politologų tituluota Agnė Širinskienė. Parlamentarės netenkino „frakcijos Seime darbas ir jo vadyba“, vangus šešėlinės valstiečių Vyriausybės darbas bei, jos teigimu, partijos ir frakcijos kolegų pavydas.

Riaušės prie Seimo

2021-uosius galima tituluoti protestų ir mitingų metais, nes šiemet vyko itin daug mažesnių ir didesnių gyventojų protesto akcijų. Vis tik kulminacija pasiekta rugpjūčio 10-ąją, kai keli tūkstančiai žmonių Vilniuje prie Seimo susirinko protestuoti prieš galimybių pasą ir planuojamus ribojimus, bandant suvaldyti COVID-19 plitimą.

REKLAMA
REKLAMA

Vėlų rugpjūčio 10-osios vakarą protestas peraugo į riaušes, kurias tramdyti pasitelkta riaušių policija. Ji bandė protestuotojus suvaldyti skydais ir ašarinėmis dujomis.

Dėl riaušių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Lapkritį Generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl riaušių įtarimus pareiškė 91 asmeniui. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai. 

„Kaunas Pride“

Visą vasarą Kauno miesto savivaldybė bandė išvengti to, kad laikinojoje sostinėje būtų surengtos LGBT bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Savivaldybė birželį nesuderino maršruto eitynėms miesto centre, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams.

Eitynių organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir jis rugpjūčio pradžioje įpareigojo savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą. Savivaldybė šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau galiausiai buvo įpareigoti leisti vykti eitynėms.

REKLAMA
REKLAMA

Renginys įvyko rugsėjo 4-ąją, jame dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.

„Auksinės“ SAM nuotraukos

Spalio pradžioje paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija birželį sumokėjo 5,2 tūkst. eurų už ministerijos vadovybės fotosesiją. Už šią sumą nupirkti 102 vienetai „aukštos rezoliucijos retušuotų nuotraukų gamyba“, kaip rašoma pirkimo sutartyje, norint atnaujinti vadovybės nuotraukas. Į kainą įėjo visažisto paslaugos bei apšvietimas.

Ministerija sulaukė kritikos dėl didelės fotosesijos sumos. Ir nors beveik visą spalį ministerija nuotraukų nerodė, paviešino jas spalio pabaigoje.

Petro Cvirkos eros pabaiga

Lapkričio 19 d. galiausiai padėtas taškas sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos skulptūros Vilniuje istorijoje. Daugiau nei 60 metų sostinės centre stovėjusi skulptūra buvo nukelta po to, kai vasarą ji buvo išbraukta iš kultūros registro vertybių sąrašo.

Nukeltas paminklas bus saugomas savivaldybės įmonės „Grindos“ aikštelėje, vėliau jis kartu su Žaliojo tilto skulptūromis, nukeltomis daugiau nei prieš penkerius metus, bus perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.

REKLAMA
REKLAMA

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentavo jo kolaboravimą su sovietų valdžia, besipriešinantieji nukėlimui tikino, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą tolygu sovietinei cenzūrai, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos. 

Kinijos įsiūtis dėl Taivano

Šiemet principinga Lietuvos politikų pozicija dėl Taivano įsiutino Kiniją, kuri dar rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir siekia Lietuvos ambasadą Pekine pervadinti Reikalų patikėtinio biuru. Be to, gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad Kinija Lietuvą išbraukė iš savo muitinės sistemų. Taip Kinija sureagavo į Lietuvos sprendimą lapkritį atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje.

Be to, Lietuva šiemet pasitraukė iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo su Kinija formato 17+1, o Lietuvos Seimas uigūrų persekiojimą prilygino genocidui.

A. Dulkio interpeliacija

Gruodžio viduryje opozicija pamėgino iš posto išversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, surengdama jam interpeliaciją. Ministras sulaukė priekaištų dėl COVID-19 pandemijos valdymo, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, o gegužę pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą nesiimta papildomų skatinimo priemonių.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau opozicijos iniciatyva nepavyko ir ministras postą išsaugojo.

Baltarusiškos trąšos ir sudrebėjusios ministrų kėdės

Metų pabaigoje baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą skandalas iš pamatų sudrebino Vyriausybę. 

Gruodį įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Paaiškėjus šiai informacijai, daugiausiai kritikos už tai, kad nesuvaldė situacijos, sulaukė būtent M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie netrukus pareiškė esantys pasiruošę atsistatydinti, o tuomet įteikė atsistatydinimo pareiškimus ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ši neatmetė galimybės, kad pasitraukti galėtų visa Vyriausybė, tačiau galiausiai tokio žingsnio nežengė, išsaugodama ir ministrus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų