rytų europos

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Paryžius planuoja nusiųsti kelis šimtus karių į Rumuniją, šeštadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli), Vakarams baiminantis Rusijos invazijos į Ukrainą. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) neseniai išreiškė Prancūzijos „pasirengimą eiti toliau ir NATO sistemoje įsipareigoti naujoms misijoms (...), ypač Rumunijoje“. „France Inter“ radijui F. Parly teigė, kad galimą papildomų pajėgų siuntimą ketvirtadienį aptarė vizito Rumunijoje metu.

Rusijos įstatymų leidėjas ragina sukilėlių kontroliuojamų Ukrainos vietovių gyventojus prisijungti prie Rusijos kariuomenės, Vakarams baiminantis galimo Kremliaus įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusijos parlamento Santykių su kaimynais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolatskis valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė, kad nuo 2014 metų sukilėlių kontroliuojamų regionų gyventojai baiminasi Ukrainos pajėgų puolimo ir kad Rusijos pasus turintys asmenys būtų laukiami kariuomenėje.

Saugumo situacija regione yra įtempta, tačiau ar bus karas, priklausys nuo Rusijos režimo, teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak ministro, šiuo metu Rusijos į Baltarusiją siunčiamos pajėgos yra apie tris–keturis kartus didesnės nei „Zapad“ pratybų metu. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Anušauskas: iniciatyva yra Rusijos pusėje Situacija regione įtempta.

Į naująją Nyderlandų vyriausybę įeis rekordinis skaičius moterų, rodo sekmadienį paskelbtas valdžią perimsiančios koalicijos sudarytos ministrų ir valstybės sekretorių sąrašas. Remiantis sąrašu, net 14-a iš 29 ministrų ir valstybės sekretorių postų teks moterims, įskaitant 10 ministrų postų iš 20-ies. Keturių partijų koalicija prisieks sausio 10 dieną, po rekordiškai ilgų derybų, kurios truko net 271 dieną po kovo 17-ąją įvykusių rinkimų.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.