Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia. O kokių pokyčių galime tikėtis po naujai planuojamos tinklo reformos?

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia. O kokių pokyčių galime tikėtis po naujai planuojamos tinklo reformos?

REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos. 

Ekspertai pokyčių nesitiki

Esminiu trūkumu bandant pertvarkyti mokyklų tinklą švietimo ekspertai laiko reformoje numatytas išimtis tautinių mažumų mokykloms. Būtent joms negalioja ŠMSM nuostata, kad mokyklas, kur mokosi mažiau nei 60 moksleivių, reikėtų pertvarkyti arba likviduoti. Dėl to žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas mano, kad esminių pokyčių pertvarkant mokyklų tinklą neišvysime.

REKLAMA

„Nelabai pavyks įgyvendinti, nes yra numatyta daug išimčių. Kalbant apie mokyklų tinklą ir jungtines klases, tai daugiausiai jų yra Vilniaus rajone, Šalčininkų rajone. Joms ir toliau numatytos išimtys. Vilniaus rajone yra virš 40 mokyklų, tai jų tas nepalies. 

Ministerija gali prigalvoti, ko nori, bet dauguma mokyklų priklauso savivaldybėms, jeigu jos nusprendžia kitaip, tai jos ir nekeis. Nes jau apie tą tinklą ir jungtines klases šnekama penkerius metus. Ir tos mokyklos, kurios norėjo, jau seniai susitvarkė ir užmiršo, ir nebeturi tų jungtinių klasių. Čia nesvarbu, apie ką šnekėsi, ar apie Raseinių rajoną, ar apie Švenčionių rajoną, jos tiesiog darė ir padarė. Nes tą žinią siuntė ir ankstesnė Vyriausybė, ir Valstybės kontrolė“, – tv3.lt sakė G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, G. Sarafinas skaičiuoja, kad jungtinių klasių panaikinimas palies tik kelis šimtus vaikų, nes dauguma jungtinių klasių veikia būtent tautinių mažumų mokyklose.

Tiesa, pasak G. Sarafino, ŠMSM elgiasi gerai, kad bando išjudinti savivaldybes, problema ta, kad mokyklų tinklo ateitis ir toliau lieka tų pačių savivaldybių rankose, o pokyčių imtis panoro tik kas trečia.

„Kaip visada pas mus viskas lėtai vyksta, evoliuciniu būdu, kas kaip nori, tas taip daro. 20 savivaldybių jau susitvarkė, 40 dar ne. <...> Švenčionių rajone yra likusios keturios mokyklos. Meras tvarkė, susitvarkė. Druskininkuose liko penkios mokyklos – tvarkė, susitvarkė prieš daug metų. 

Ir tie merai nelaikomi kažkokiais pabaisomis, kad uždarė mokyklas, kaimą sugriovė, sunaikino. Jie kaip tik laikomi progresyviais, nes jie pasiūlė vaikams maksimalią kokybę – kad ir kur jie gyventų, jie mokosi geriausiose tos savivaldybės mokyklose, o ne kažkokiuose užkampiuose, kur medinės grindys, tualetas lauke, infrastruktūros nėra“, – pasakojo G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat prisimena, kad ankstesnėje Vyriausybėje buvo minčių mokyklų tinklą pertvarkyti radikalesniu keliu – ŠMSM bent laikinai perimant mokyklų valdymą savo žinion. Tačiau galiausiai to atsisakyta.

„Ministerija bent jau ankstesnėje kadencijoje svarstė perimti mokyklas iš savivaldybių, sutvarkyti tinklą ir vėl jį grąžinti savivaldybėms, bet tai neįvyko. Dėl to kiekviena daro taip, kaip supranta ar nesupranta, o dažnu atveju nesupranta. Tie merai negalvoja apie vaikų ateitį, jie galvoja apie savo išrinkimą, pastatus, kaip gauti Europos Sąjungos lėšų mokyklų renovacijai, bet nėra galvojama, kaip tam vaikui padėti pasiekti išsilavinimą“, – sakė G. Sarafinas.

Pertvarką skatins ne tik botagu

Mokytojai į ministerijos planus žiūri iš dviejų pusių. Viena vertus, kaip teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, EBPO ir kitų ekspertų vertinimas akivaizdus – jungtines klases naikinti būtina, jų neturi likti vyresnėse nei pradinėse klasėse. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ten, kur yra jungtiniai komplektai, tai nėra pilnas finansavimas, nėra galimybės mokiniams turėti pilno ugdymo turinio, to, ką turi mokyklos, kur nėra jungtinių klasių“, – tv3.lt sakė E. Milešinas.

Kita vertus, jis pažymi, kad tai politinis sprendimas, tačiau didžioji dalis savivaldos jo nesiėmė, nes sprendimas naikinti klases ar mokyklas nėra populiarus.

„Yra savivaldybių, kurios jau susitvarkė, teisės aktai tai leidžia. Paprasčiausiai tai yra savivaldos sprendimas, todėl reiktų klausti savivaldos politikų, kodėl jie nepriima sprendimų, kurie laikomi labai reikalingais Lietuvai. <...>

Savivalda jau eilę metų gali tai padaryti ir čia politiniai sprendimai, matyt, žinot, kiekvieną kartą tai jautrus klausimas, ypač prieš rinkimus. Vietos politikams labai svarbu sakyti, kad jie darys viską, kad neuždarytų mokyklų“, – kalbėjo informatikos mokytoju dirbantis E. Milešinas.

Tačiau skirtingai nei iki šiol, naująją ŠMSM parengtą tvarką bus bandoma įdiegti ne tik spaudimu ir grasymu, o ir piniginėmis paskatomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Ruošiamas ne tik botago principas, bet ir meduolis – kitų metų biudžete savivaldos skatinimui numatyti 10 mln. eurų būtent tinklo pertvarkai, toms savivaldybėms, kurios tvarkysis tinklą. Kaip tos lėšos bus paskirstytos, dar sprendimas dar nepriimtas“, – pasakojo E. Milešinas.

Čia pat jis pažymi, kad pertvarkoje nėra kalbama apie mokyklų uždarymą, griežtai ministerija nusiteikusi tik jungtinių klasių klausimu, o mažesnėms mokykloms siūloma jungtis.

„Yra rekomendacijos, kur mažesnės mokyklos, mažiau kaip 60 mokinių, joms rekomenduoja vykdyti reorganizacijas – arba likviduoti, arba prijungti, padaryti skyriais. Tai čia jau kiekviena savivaldybė turėtų imtis spręsti“, – pridūrė E. Milešinas.

O kokie pokyčiai lauktų pačių mokytojų? Pasak ŠMSM, pertvarkant mokyklų tinklą, mokytojams būtų lengviau dirbti pilnu etatu. Anot E. Milešino, po pertvarkos mokytojams bus palankiau dirbti ne tiek finansiškai, kiek logistiškai.

„Manau, kad tose mokyklose, kur dabar yra jungtinės klasės, dauguma mokytojų ir taip ten atvažiuoja tik keletui valandų ir tokių nuolat dirbančių mažai yra. Jeigu jungtinių klasių nebus ir mokiniai bus su pavežėjimu perkeliami į kitas mokyklas, automatiškai tose mokyklose, į kurias bus perkeliama, didės klasių komplektas, didės etatų skaičius, toje pačioje mokykloje mokytojai galės dirbti, jiems nereikės važinėti į kaimą susirinkinėti po keletą valandų prisidėti prie etato.

REKLAMA
REKLAMA

Aritmetiškai skaičiuojant, mokiniai niekur nedingsta, klasių komplektų ir etatų skaičius lieka toks pats. Paprasčiausiai bus pasiskirstę, pinigai sistemoje liks, tiesiog nueis į kitą mokyklą“, – skaičiavo E. Milešinas.

Mokyklų vadovai ragina imtis jautrių sprendimų

O štai mokyklų vadovai, nors palaiko jungtinių klasių naikinimą, į paties tinklo pertvarką siūlo žiūrėti jautriai. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas teigia, kad, kalbant apie mažas mokyklas, kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai.

„Reikia nepamiršti, kad švietimas turi būti jautrus vaiko naudai. Kitą sykį gal verta suinvestuoti ir palikti didesnes etato dalis ar skirti kažkokį papildomą biudžetą, kad nepatirtų drastiškų sukrėtimų mokyklų bendruomenė, mokiniai, šeimos, vaikai“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas.

Tiesa, jis vienareikšmiškai palaiko jungtinių klasių naikinimą, nes jose negalima užtikrinti tinkamos ugdymo kokybės. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ko gero, nelabai galime čia diskutuoti apie kokybę, visi supranta, kad kalbant apie jungtinę klasę, tai nieko gero. Jeigu jungtinės klasės būdavo pokario mokyklose, tai ar dabar mes karo sąlygomis gyvename? Ne karo sąlygomis. Aišku, kad tų jungtinių klasių niekur neturi būti. Ir tiesiog, jeigu jos būdavo, tai yra daugiau nepilnavertiškas ugdymo procesas. Jis negali atitikti amžiaus grupių“, – kalbėjo mokyklų vadovų atstovas.

Tačiau pertvarkant tinklą regionuose D. Žvirdauskas ragina imtis lankstesnių sprendimų, numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.

„Aš bendrauju su mokyklų vadovais regionuose ir jie tikrai man įrodė, sako, Dainiau, jeigu jūs miestuose galite vieni iš kitų tuos vaikus vilioti, regionų mokyklose iš niekur jie neateina. Tai ten tų klasių naikinimas gali atsiliepti neigiamai. Toje vietoje aš ieškočiau lankstesnių sprendimų, galbūt ne visai ekonomiškai pagrįstų, finansiškai nuostolingų. 

Jeigu dėl jungtinių klasių viskas aišku ir tiesiog gėda laikyti šitokį dalyką, bet dėl vidurinio ugdymo programos aš pažiūrėčiau jautriau arba numatyčiau ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Jeigu, pavyzdžiui, vienuoliktokų kažkokioje laidoje trūksta penkių mokinių, tai kas tada? Tada visas modelis griūna. Toje vietoje turi būti numatyti finansiniai ištekliai tokiems neatitikimams, lanksčiai juos adaptuojant, kompensuojant“, – svarstė D. Žvirdauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Kokie pokyčiai laukia?

Šiuo metu jungtinėse klasėse Lietuvoje mokosi per 3700 mokinių, fiksuojami ryškūs skirtumai tarp moksleivių pasiekimų miestuose ir kaimuose.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad moksleiviams šalyje būtų pasiekiamas aukštos kokybės vidurinis mokslas.

„Neturėtų būti klasių, kur viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku, ir sėdi ne dėl geresnės kokybės, o dėl administracinių priežasčių. Neturėtų būti ir tokių situacijų, kuomet III ar IV gimnazijos klasės mokinys neturi galimybių aukščiausiu lygiu mokytis biologijos ar fizikos ir ruoštis stojamiesiems egzaminams, nes nesusidaro grupė ar mokytojui etatas“, – sakė Jurgita Šiugždinienė.

Ministerija siūlo, kad 5–8 klasėse nebūtų galima kurti jungtinių klasių, jos būtų galimos tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme, 1–4 klasėse. Taip pat numatomi finansavimo pokyčiai.

„Šiuo atveju ta galimybė jungti po dvi klases [pradinėse klasėse] išlieka, bet nesujungti, kaip dabar yra, kai nuo 1 iki 4 klasės visi vaikai sėdi vienoje klasėje. Tokios galimybės nėra“, – patikslino ministrė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, dar pastebima problema – mokyklose, kur nėra užtektino skaičiaus mokinių, mokytojai priversti dirbti mažesniu nei pilnu etatu.

„Jei mokykloje yra iki 100 mokinių, tuomet vidutinis mokytojo etatas yra mažesnis nei 0,7. Tik pasiekus 600 mokinių ir daugiau vidutinis etatas yra 0,9 ir daugiau. Reiškia, tik tokiu būdu sudaromos sąlygos mokytojui gauti orų atlyginimą“, – sakė viceministras.

Šiuo metu mažiausias galimas moksleivių skaičius III, IV gimnazijos klasėse – 12. Nuo 2022–2023 metų ministerija rekomenduos, kad III gimnazijos klasėje būtų ne mažiau nei 21 mokinys, nuo 2024 metų ne mažiau nei 21 mokinys bus privalomas, rekomenduojamas – 31. Nuo 2026–2027 metų bus privalomas ne mažiau nei 31 mokinys.

„Be viso to, mažos mokyklos, mažesnės negu 60 mokinių, turėtų būti pertvarkomos į jungtines, tapti jungtinių mokyklų dalimi. Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje, specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, tardymo izoliatorių mokykloms“, – patikslino viceministras.

Jo teigimu, planuojami pokyčiai palies per 50 savivaldybių visoje Lietuvoje, labiausiai – Vilniaus, Ignalinos ir Kupiškio rajonų savivaldybes. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų