d. žvirdauskas

3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Jau netrukus, nuo trečiadienio, imuniteto COVID-19 neturintys pedagogai turės testuotis už savo lėšas. Kai kurios mokyklos sako, kad dėl šio sprendimo neteks dalies mokytojų – jie tiesiog išeis iš darbo. Mokyklų vadovai baiminasi, kad specialistų mokykloms ir taip trūksta, tad ši problema dėl testavimo tik gilės.  Nuo gruodžio 1-osios periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turės mokėti savo lėšomis. Tarp jų ir pedagogai.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nurodo, kad rugsėjo 1-ąją visi mokiniai grįžta į kontaktinį ugdymą. Ministrės teigimu, ugdymui ribojimai bus taikomi nebent pačiu paskutiniu metu, epideminei situacijai ypač suprastėjus. Tačiau mokytojai sako iki pat šiol nežinantys, kaip rugsėjo 1-ąją reikės startuoti. Profsąjungų dar esą nepasiekė ministerijos parengtos rekomendacijos, taip pat erzina tai, kad neaišku, kada tiksliai ribojimai švietimui galėtų grįžti.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Prieš metus įvedus karantiną, mokiniai ir mokytojai turėjo prisitaikyti prie naujos realybės – pamokos, būreliai ir užklasinė veikla persikėlė į namus. Tuo metu dabartiniai abiturientai buvo vienoliktokai. Svarstoma prieš egzaminus leisti abiturientams sugrįžti į mokyklas, juos ir jų mokytojus skiepyti. Tačiau patys dvyliktokai nemato prasmės skubėti ir sako, kad didelė dalis mokinių priprato mokytis namie. Jau metai, kai mokymosi procesas vyksta kitaip.