Iki rugsėjo 1-osios liko mažiau nei mėnuo. Jau prasidėjo pasiruošimo mokyklai pasiutpolkė – rekomendacijas rengia ministerija, startuoti ruošiasi mokytojai, duris netrukus pravers ir mokyklos. Tačiau neatsakytų klausimų švietimo bendruomenei vis dar kyla.
Bijo betvarkės
Iki rugsėjo 1-osios liko vos kelios savaitės. Tačiau kaip tiksliai reikės vesti pamokas, mokytojai dar nežino. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dar liepą sakė mokykloms pateikusi rekomendacijas, pagal kurias ugdymo procesas rudenį turėtų vykti, mokytojai teigia rekomendacijų vis dar negavę.
„Ministerija skelbė, kad jomis pasidalino ir su švietimo vedėjais, mokyklų direktoriais, bet mokytojai, profsąjungos tos informacijos neturime ir jos vis dar laukiame. Pagal tai, ką esame išgirdę, <…> realiai yra užprogramuota nuo pat rugsėjo, kad į kontaktą visi negrįš“, – savo pastebėjimais su tv3.lt dalinasi Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.
Taip LŠMPS mano todėl, kad dar pernai priimti sprendimai dėl mokinių srautų valdymo ir kitų higienos reikalavimų buvo fiziškai neįgyvendinami didelėse mokyklose.
„Pernai nuo pat rugsėjo pradžios mokiniai didelėse mokyklose mokėsi mišriuoju būdu. Tai yra, dvi savaites eina vieni į kontaktą, dvi savaites nuotolinis ir po to pasikeičia. Kol kas iš tiek, kiek viešoje erdvėje esu girdėjęs, man susidaro tokia nuomonė“, – komentuoja E. Milešinas.
Tikslas – kuo ilgiau mokytis kontaktiniu būdu
ŠMSM nurodo, kad naujais mokslo metais nuotolinis ugdymas galėtų vykti tik tada, jei epidemiologinė situacija šalyje stipriai suprastėtų arba dėl COVID-19 protrūkių mokiniams tektų izoliuotis.
Visai kitaip į ministerijos pateiktas rekomendacijas žiūri Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA). Asociacijos prezidento Dainiaus Žvirdausko teigimu, mokyklų vadovų tikslas nuo rugsėjo bus dirbti taip, kad mokiniai kuo ilgiau mokytųsi kontaktiniu būdu. D. Žvirdauskas sako, kad mokyklos dirbs panašiu principu, kaip dirbo ir pernai rudenį. Bus valdomi srautai, užtikrinami atstumai tarp žmonių.
Vis dėlto tikimasi, kad šiemet dirbti bus kiek lengviau, mat didžioji dalis pedagogų yra nuo koronaviruso pasiskiepiję, taip pat vakcinuojasi ir mokiniai.
„Kitas veiksnys – per metus mokiniai ir tėvai supratę, kas yra nuotolinis ugdymas, patys turėtų būti motyvuoti laikytis saugumo reikalavimų. Viskas prasideda nuo vienos šeimos. Jei vaikas vieną rytą lengvai sloguoja arba jaučiasi nesveikas, (tėvai sako – aut. past.) nieko tokio, „išvaikščiosi“ tą lengvą gripą. Manau, kad tėvai dabar bus atsakingi, kad šiek tiek sunegalavusį vaiką galbūt paliks namuose ir stengsis elgtis pilietiškai“, – tv3.lt sako D. Žvirdauskas.
Norėtų žinoti, kada teks grįžti prie nuotolinio ugdymo
TV3 laidoje „Dienos komentaras“ ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad „sunku pasakyti“, kokia egzistuoja tikimybė, jog bus grįžtama prie nuotolinio ugdymo.
„Mokykloms sprendimą dėl apribojimų paskutiniu momentu Vyriausybė gali priimti įvertinusi tam tikrą kriterijų komplekstą. Dėl jo šiuo metu dar nėra apsispręsta, bet tai neturėtų būti tik lovų kriterijus“, – laidoje kalbėjo I. Šiugždinienė.
E. Milešinas sako, kad kriterijus pedagogai žinoti norėtų. Antraip viskas panašėja tik į gražius pažadus, kurie, neaišku, kaip bus įgyvendinami.
„Iš Vyriausybės kabineto girdėjome, kad kai ligoninėse bus užimtos 300 lovų, kažką priims, ribojimus taikyti. Jau šiandien (kalbėjomės pirmadienį – aut. past.) yra 300 lovų, kol kas niekas nieko dar. Mums aiškus neišdėliojimas panašėja į tai, kad bus tokia pati netvarka, kokia buvo ir pernai. Nors ir skamba gražiai, kad visi grįžta į kontaktinį ugdymą, mes už tai. Ugdymo, psichologiniai ir visi kiti nuostoliai yra dideli, užtikrintumo ir kaip viskas bus valdoma, trūksta“, – sako E. Milešinas.
LMVA prezidentas laikosi kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, ugdymo proceso organizavimas per pandemiją yra prilyginamas važiavimui automobiliu su uždengtu priekiniu stiklu – judi nieko nematydamas, o nuvažiuotą kelią pamatai tik per galinio vaizdo veidrodėlius.
„Kaip čia bus, labai sunku numatyti. Tarkime, delta atmaina ar kita atsiradusi labiau agresyvi atmaina gali padiktuoti savo sąlygas. Įsivaizduoju, kad ministerija dėl komunikavimo su visuomene neišleido tos rekomendacijos galbūt pateikdama esminius bruožus, o kriterijai, kurie bus nurodyti, kokiu atveju galės išeiti klasė į hibridinį ar nuotolinį ugdymą. <…> Ministerijai buvo sunku nurodyti, kokiu atveju, kokiu skaičiumi (išeiti – aut. past.)“ – sako D. Žvirdauskas.
Dėl kriterijų, kada reikėtų grįžti prie nuotolinio ugdymo, nesijaudina ir moksleiviai. Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė sako, kad moksleiviai vis dar tikisi, jog ministerija artėjant rugsėjo 1-ąjai paskelbs aiškius rodiklius, kuriuos pasiekus būtų pereinama prie nuotolinio ugdymo.
„Iki rugsėjo 1-osios šventės dar yra pakankamai nemažai laiko, pandeminė situacija kinta. Manau, kad ministerija pateiks tam tikrus skaičius ir rodiklius, į kuriuos bus galima atsižvelgti. Reikėtų paminėti, kad nuotolinis yra tam, jeigu mokykloje atsirastų židinys ar klasėje kažkurie moksleiviai susirgtų.
Tai neišvengiamai lemtų, kad visi turėtų sugrįžti toje mokykloje ar toje klasėje į nuotolinį ugdymą, nes tektų izoliuotis. Tie dalykai yra pakankamai aiškūs ir suprantami, bet, žinoma, aiškumo ir skaičių norėtųsi, bet laiko yra ir manau, kad į tai bus atsižvelgiama“, – tv3.lt komentuoja K. Pralgauskytė.
Šiuo metu, pasak moksleivių atstovės, didžioji dalis jų nori grįžti mokytis į mokyklas, nors pavasarį turėjo kitokią nuomonę.
„Pavasarį buvome atlikę apklausą ir matėme, kad moksleiviai pavasario metu nenorėjo grįžti mokytis kontaktiniu būdu. Jiems kilo daug klausimų ir visi buvo įpratę mokytis nuotoliniu būdu. Žvelgiant į naujų mokslo metų perspektyvą, didesnė dalis moksleivių nori grįžti ir tęsti mokymąsi įprastu būdu, kuris buvo prieš pandemiją“, – sako K. Pralgauskytė.
Hibridinio ugdymo nenori
Mokykloms dar liepą pateiktose rekomendacijose ministerija nurodė, kada būtų taikomas hibridinis mokymas. Toks mokymo būdas būtų vykdomas pasitelkiant tam tikrą įrangą ir turėtų padėti mokytis tiems, kurie negali kartu mokytis klasėje.
„Ministerija rekomenduoja hibridinį mokymą pasitelkti išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, besigydantiems namie vaikams, kai gydytojų komisija yra paskyrusi mokymą namuose, dalyvaujantiems didelio meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo, tarptautinėse mokinių ar mainų programose, taip pat esantiems izoliacijoje dėl pandemijos“, – nurodė ministerija.
E. Milešinas į hibridinį ugdymą žiūri su siaubu. Pasak jo, hibridiniam ugdymui yra reikalinga ne tik įranga, bet ir papildomos lėšos mokytojų algoms už dvigubą darbą.
„Kol kas tų lėšų ne tik, kad nenumatyta papildomai, bet ir dabar tų pinigų trūksta net nežiūrint į hibridinį mokymą“, – sako E. Milešinas.
LŠMPS rugpjūčio pradžioje pasidalinto tyrimo duomenimis, mokytojams kasmet gali būti nesumokama maždaug 120 mln. eurų.
LMVA pastebėjimais, hibridinis ugdymas yra mažiausiai pageidaujamas. Geriausia būtų mokytis tik arba kontaktiniu, arba nuotoliniu būdu.
„Hibridinis mokymas yra įvairiomis prasmėmis imlus darbo laikui, neįmanoma užtikrinti kokybės nei dirbantiems kontaktiniu būdu, nei tiems, kurie sėdi nuotoliniu būdu“, – LMVA poziciją pristato D. Žvirdauskas.
Savo asmenine nuomone, D. Žvirdauskas ragina prie hibridinio ugdymo pratintis, mat jo ateityje išvengti nepavyks.
„Niekur nesidėsime, privalėsime tobulinti ir įgyvendinti ir hibridinį ugdymą, nereikia turėti iliuzijų. Suprantu, kad sunku. Vyksta nuolatinė žvalgyba, pasikeičia situacija ir mes nespėjame susitarti, kaip turime veikti, o jau prasideda kita situacija. Įsivaizduoju, kad praėjus kiek laiko, turime nuotolinį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus. Vyksta nuolatinis tobulinimas, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, skaitmeninio ugdymo turinio tobulinimas, manau, įveiksime ir šias kliūtis“, – sako D. Žvirdauskas.
Hibridinio ugdymo nenori ir moksleiviai. Pasak K. Pralgauskytės, moksleiviai verčiau rinktųsi mokytis tik mokykloje arba tik namuose, tačiau ne hibridiniu būdu.
„Hibridinis ugdymas kelia labai daug klausimų moklsieviams. Jie nėra su tuo susidūrę, aiškios nuomonės mes neturime, nes moksleivių bendruomenė yra susiskaldžiusi“, – sako K. Pralgauskytė.
Testavimas mokyklose
Kitas ministerijos prašymas – užtikrinti galimybę moksleiviams ir mokytojams testuotis mokyklose. Tai, kaip prašo ministerija, užtikrinti turėtų savivaldybės ir švietimo įstaigų vadovai.
Pedagogai vėl sako pasigendantys aiškumo. Kol kas esą tik nurodyta, kad galimybę testuotis mokyklos ir savivaldybės turės užtikrinti, tačiau kaip tai vyks, kol kas neaišku.
„Kaip suprantu, bent taip, kaip komunikuoja ministerija, testai nebeprivalomi, o rekomenduojami. Klausimas, ar tai bus rekomendacinio pobūdžio ir nebus pasakyta, kad savivaldybė pati nusprendžia, ar privalomai testuotis, ar ne. Gali būti įvairių interpretacijų ir 60-iai savivaldybių gali būti interpretuojama skirtingai. Kaip suprantu, savivaldai perduos testus, savivaldybės atiduos mokykloms, o mokyklos turės kažką daryti. Nėra aiškiai parašyta, kaip tai bus vykdoma“, – sako E. Milešinas.
Pasak LŠMPS pirmininko, dabar yra palikta tiek daug vietos interpretacijoms, kad neaišku nei tai, ar reikės testuotis ir pasiskiepijusiems ar persirgusiems.
„Toks vaizdas, kad visi atostogaujame. Atrodo, kad iki mokslo metų dar daug laiko pasiruošti. Tačiau kol kas aiškios informacijos neturime“, – sako E. Milešinas.
Jei testuotis privalės mokytojai, jiems dėl to bėdų kilti, kaip sako E. Milešinas, neturėtų. Nepasiskiepiję mokytojai reguliariai testuotis privalo dar nuo balandžio.
LMVA prezidento nuomone, testavimas turėtų tapti privalomas visiems nepasiskiepijusiems ar nepersirgusiems moksleiviams.
„Ateina į klasę 22 vaikai, vieni persirgę, kiti išsitestavę ar pasiskiepiję, o vienas vaikas nei to, nei to nedaro. Jeigu jis potencialus židinys, užtenka vieno vaiko pasėdėjimo klasėje tarp 24 ar 26 vaikų ir turėsime židinį“, – sako D. Žvirdauskas.
Apsisprendė, kas galės mokytis kontaktiniu būdu
ŠMSM praneša, kad trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms. Pasak ministerijos, savivaldybėms ir ugdymo įstaigoms buvo išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį vyks ugdymas. Tai ketvirtadienį turėtų būti aptarta su savivaldybėmis.
ŠMSM ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutarė, kad ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis, pagrindinis, vidurinis ir pirminis profesinis mokymas vyks kontaktiniu būdu, laikantis patvirtintų saugumo priemonių.
Visose mokyklose bus sudarytos sąlygos mokiniams savanoriškai testuotis, mokiniai skatinami reguliariai tikrintis sveikatą.
Jei situacija taptų itin sudėtinga, Vyriausybė gali svarstyti priimti sprendimą pagrindinį, vidurinį ugdymą ir pirminį profesinį mokymą leisti vykdyti kontaktiniu būdu tik tuo atveju, jei klasė būtų imunizuota arba reguliariai testuojasi.
„Stebėdama ir vertindama situaciją Vyriausybė atskirai spręs, kokiu atveju galėtų įsijungti griežtesnis scenarijus. Tokį sprendimą Vyriausybė priimtų įvertinusi ne vieną kriterijų. Covid-19 ligoniams skirtų 300 lovų užimtumo rodiklis, kuris galės būti taikomas kitų veiklų ribojimui, nebus lemiamas darželių ir bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo veikloms.
Svarbu užtikrinti, kad visų vaikų sugrįžimas į mokyklas būtų kuo saugesnis tiek jiems, tiek jų šeimoms. Todėl raginame visus savanoriškai testuotis ir skiepytis“, – sako ŠMSM kancleris Julius Lukošius.
Nuspręsta, kad net ir esant sudėtingai pandeminei situacijai, abiturientai nuo 2022 m. vasario mokysis klasėse. Iki vasario jiems galiotų tos pačios sąlygos, kaip ir pagrindinio, vidurinio ugdymo klasių bei pirminio profesinio mokymo programų mokiniams.
Ministerija tikisi, kad iki to laiko dauguma abiturientų bus pasiskiepiję, o to nepadariusiems bus rekomenduojama reguliariai testuotis.
Tęstinio profesinio mokymo mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai, suaugusiųjų neformaliojo švietimo dalyviai mokytis kontaktini ubūdu galės tik tada, jei bus pasiskiepiję, persirgę ar reguliariai testuosis.
Švietimo įstaigų darbuotojai turės testuotis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasiskiepijusiems ar persirgusiems darbuotojams testavimas neprivalomas.
Ministerija nurodo, kad švietimo įstaigų veiklos apribojimai gali būti įvedami tiek konkrečios mokyklos, tiek nacionaliniu lygiu.
Kas atsitiks, jei mokinys suserga?
Kaip ir kitų ligų atveju, praleistos pamokos yra pateisinamos. Jeigu būtų prognozuojama, jog gydymas užtruks daugiau nei mėnesį, gydytojų konsultacinė komisija galėtų svarstyti sprendimą dėl ugdymo namuose.
Jeigu mokinys privalomai izoliuojasi, jam turės būti užtikrinamas ugdymas nuotoliniu būdu mokyklos nustatyta tvarka, bet ne ilgiau nei nustatytas izoliavimosi laikotarpis. Jei yra galimybė, mokinys gali būti nuotoliniu būdu pajungiamas prie kontaktiniu būdu vykstančio ugdymo (organizuojamas klasės hibridinis ugdymas).
Jeigu mokytojui tenka privalomai izoliuotis, mokiniams turės būti užtikrinamas nenutrūkstamas ugdymo procesas, mokyklai priimant individualų sprendimą (atitinkama klasė ar klasės pereina į nuotolinį mokymą, paskiriamas pavaduojantis mokytojas, mokytojas prisijungia per nuotolį arba taikomi kiti galimi sprendimo būdai).
Mokyklos turės laikytis saugaus ugdymo organizavimo principų:
- Mokiniai, Vyriausybės nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo epideminės situacijos lygio, galėtų savanoriškai testuotis vienu iš pasirinktų būdų (kaupiniai, antigenai ar savikontrolė);
- Neįgijusiems imuniteto darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis;
- Rekomenduoti mokiniams nuo 12 metų bei mokytojams savanoriškai skiepytis;
Pagal valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas sąlygas:
- laikytis socialinės distancijos, klasių, grupių, srautų nesimaišymo;
- vėdinti ir dezinfekuoti patalpas;
- patalpose, vežant mokinius autobusais laikytis kaukių dėvėjimo rekomendacijų.
Šiuo metu pagal pilną schemą jau yra pasiskiepiję daugiau kaip 73 proc. švietimo įstaigų darbuotojų.
