Kultūra

Kelioms Meno kūrėjų asociacijai priklausančioms sąjungoms reikalaujant, kad LRT tarybos narys Jonas Staselis atsistatydintų iš asociacijos prezidento pareigų, jis pats sako, kad dėl jo likimo asociacija tarsis pirmadienį.

Šiandien kultūros viceministrai Renata Kurmin ir Matas Drukteinis įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. „Kultūra – tai mūsų stiprybės pamatas, o kūrėjų indėlis yra šviesa, vedanti mus į priekį“, – sveikindama laureatus sakė viceministrė R. Kurmin.

Pasibaigus konkursui „Kuriu Vilnių“, finalininkais tapo dešimt šiuolaikinio meno kūrinių, kurie už beveik 350 tūkst. eurų puoš skirtingas sostinės erdves, trečiadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Kultūros mieste niekada nebus per daug. Vilniuje menas nebėra tik galerijų viduje – skverai, upių krantinės, pastatų sienos tampa interaktyviomis meno erdvėmis.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota architektūros istorikė Marija Drėmaitė teigia, jog šį apdovanojimą mato kaip platesnį viso architektūros istorikų lauko įvertinimą. „Tikrai norėčiau pirmiausia šitą apdovanojimą matyti kaip tokį platesnį viso architektūros istorikų, kultūros istorikų, paveldo tyrėjų lauko įvertinimą.

Nacionaline premija įvertintas poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas sako, jog poetai yra mažiau pastebimi kūrėjai, tad sulaukti apdovanojimo – labai smagu.  „Apdovanojimas reiškia labai daug. Tai valstybės pats aukščiausias įvertinimas ir apskritai poetai nėra žmonės iš pirmų eilių, jie yra žmonės mažiau triukšmingi, mažiau pastebimi. Kai poetas gauna tokią premiją, mano supratimu yra labai gerai ir labai smagu. “, – BNS pirmadienį sakė G. Grajauskas.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusi dailininkė Laisvydė Šalčiūtė sako, jog premija parodo, kad kūryba – reakcija į supantį pasaulį ir tuo pačiu savotiška maišto forma. „Aš labai džiaugiuosi šiuo garbingu apdovanojimu. Esu visiems labai dėkinga, dėkinga savo šaliai. Ir mano kūryba yra reakcija į supantį pasaulį, tai tuo pačiu ir savotiška maišto forma. Todėl esu laiminga, kad iki šiol turėjau laisvę kurti ir kalbėti ką noriu ir apie ką noriu“, – BNS teigė L. Šalčiūtė.

Nacionaline premija įvertintas Ignas Miškinis sako, jog šis apdovanojimas yra įvertinimas ne tik jo kaip režisieriaus, bet ir visos komandos.  „Jis (apdovanojimas – BNS) man reiškia didžiulį įvertinimą ir aš jaučiuosi, kad esu dalis įvertinimo, nes vis tik įvertinimas yra už vieną darbą, o tą darbą darė didžiulė komanda. Man atrodo, tas įvertinimas yra ne tik man, bet ir visai komandai“, – BNS pirmadienį sakė režisierius.

Nors bendras kino teatrų lankomumas Europos Sąjungoje (ES) praėjusiais metais sumenko 2,5 proc., tačiau vietinių filmų rinkos dalis ES 2024 m. pasiekė 32,8 proc. Tai, pasak Tarptautinės kino sąjungos (UNIC), yra gerokai daugiau nei ankstesniais metais bei patvirtina nacionalinės produkcijos svarbą sektoriaus išlaikymui ir atsparumo didinimui.

Likus mėnesiui iki gražiausių žiemos švenčių, šventinį laikotarpį skelbia Panevėžys. Penktadienio vakarą miesto centre bus įžiebta pagrindinė Panevėžio Kalėdų žaliaskarė. Pasak miesto savivaldybės, Kalėdų eglės įžiebimo renginys skirtas visai šeimai. Jo metu žiūrovai galės išvysti teatrinę kompoziciją, pasisveikinti su šventėje apsilankysiančiu Kalėdų seneliu bei apsilankyti mugėje. Vakaro kulminacija taps miesto eglės įžiebimas, lydimas lazerių šou ir šventinio koncerto.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija atrinko dvylika kūrėjų, pretenduojančių gauti 2025 metų premijas, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. Gauti aukščiausią kultūros apdovanojimą pretenduoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas, menininkas Donatas Jankauskas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, pianistas Daumantas Kirilauskas.

Klaipėdoje penktadienį duris atvers pilies bokštas, o minint jo statybų pabaigą piliavietės aikštėje vyks simbolinis renginys. „Šis projektas turi savo istoriją – prisimenu laiką, kai atrodė, jog projekto įgyvendinimas pareikalaus gerokai didesnių išlaidų, tačiau džiugu, kad pavyko viską įgyvendinti taupiau, nei buvo manyta. Tačiau finansai, kalbant apie šio bokšto reikšmę, nėra svarbiausia.

Nors antradienį Seime prisiekė naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, protestuojantys kultūros atstovai teigia neketinantys nutraukti akcijų. Anot iniciatyvinės grupės narės Gintarės Masteikaitės, Kultūros asamblėja tampa platesniu pilietiniu judėjimu, o protestuojančios bendruomenės reikalavimai nėra išpildyti šimtu procentu, nes, kaip tikina ji, nėra aišku, ar Kultūros ministerijoje tikrai nebus „aušriečių“ atstovų.

Kultūros ministerijai toliau neturint vadovo, kultūrininkai žada tęsti protestus. Anot asamblėjos iniciatyvinės grupės narės Gintarės Masteikaitės, šiuo metu yra ruošiamas šešių mėnesių planas dėl tolimesnių bendruomenės veiksmų. „Šiuo metu mes planuojame veiklas artimiausiems šešiems mėnesiams. Mes tikrai nesustosime. Greitu metu paskelbsime apie artimiausias veiklas, renginius, konferencijas ir kitus įvykius.

Lietuvoje ketvirtadienį prasideda 23-iasis Europos kino festivalis „Scanorama“. Atidarymas vyks sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.  Festivalis tęsis iki lapkričio 23 dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Gargžduose, Vilkaviškyje ir Visagine. Renginį pradės islandų režisieriaus Hlynuro Palmasono vaidybinis filmas „Ką palieka meilė?“. Režisierius pasakoja apie išsiskyrusią, bet bendrystės neatsisakiusią šeimą.

Rašytojas Laurent'as Mauvignier antradienį laimėjo aukščiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Goncourt'ų premiją. Jis ją pelnė už savo šeimos sagą, apimančią XX amžių ir pasakojančią apie jo močiutę, apkaltintą kolaboravimu per Antrąjį pasaulinį karą. Žiuri pakako vos vieno balsavimo rato, kad išrinktų 58 metų rašytoją už jo kūrinį „La Maison Vide“ („Tušti namai“), įkvėptą vaikystėje girdėtų istorijų apie tėvo šeimą.

Būrys juvelyrų iš visos Europos ir net Pietų Korėjos griebė Baltijos jūros gintarą ir iš jo sukūrė įvairiausių papuošalų. Vieni atrodo itin prabangiai, kiti turi užslėptą mintį, o treti net šiurpoki. Ką galima pagaminti iš lietuviškojo aukso? Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Į Palangos gintaro muziejų traukia būrys turistų. Žmonės nori pasigrožėti 21 menininko iš 8 šalių sukurtais meno dirbiniais iš Baltijos jūros gintaro.

Dėl „Nemuno aušrai“ atitekusios Kultūros ministerijos protestuojantys kultūrininkai antradienį organizuoja ketvirtąją, tarpsektorinę Kultūros asamblėją. Skelbiama, kad į ją jungiasi medikų, aplinkosaugininkų ir sporto atstovų sektoriai. „Mūsų tikslas – kviesti sektorius, kurie išreiškia mums palaikymą. Šios asamblėjos tikslas yra atrasti bendrus taškus, kurie mums svarbūs, dėl kurių mums skauda, kurie mums aktualūs (…), pasikalbėti, ką mes kartu galime nuveikti.

2025 m. rugsėjį Raudondvario pilyje veikiantį Kauno rajono muziejų pasiekė netikėta, bet labai reikšminga žinia – Massimo Ghiotti šeima dovanoja muziejui tris šio menininko skulptūras. Massimo Ghiotti (1938–2023) – dailininkas iš Turino (Italija), kurio mėgstama kūrybinė medžiaga – metalas.

Švedijos Karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad 2025 m. Nobelio ekonomikos premija skiriama Joeliui Mokyrui, Philippe'ui Aghionui ir Peteriui Howittui už „inovacijų skatinamo ekonominio augimo paaiškinimą“. Ekonomikos premija užbaigia šių metų Nobelio premijų paskelbimo seriją. Praėjusią savaitę buvo paskelbti medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos premijų laureatai.

Kartais paprasta kelionė automobiliu gali pakeisti tavo gyvenimo tikslą. Tuo įsitikino architektūrinio paveldo puoselėtojai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius kaime, pavadinimu Kaimelis, atradę seną apleistą dvarą. Kartu su Audriumi Bružu ir TV3 laidos „Pasidaryk pats“ komanda kviečiame jus pasižvalgyti po šį renovuojamą pastatą.  Kaip prisiminė vaikinai, atradimas buvo visiškai netikėtas. Sumanę vieną sekmadienį pavažinėti po Lietuvos dvarus jie pastebėjo šį apleistą pastatą.

2025 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta vengrui Laszlo Krasznahorkai „už įtaigų ir vizionierišką kūrinį, kuris apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų) piniginę premiją.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) antradienį Vyriausybės kanceliariją informavo norintis atsiimti visus Vyriausybės rūmuose ir premjero rezidencijoje eksponuojamus kūrinius, pranešė portalas „Delfi“. Kaip teigiama portalo publikacijoje, LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja, vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Laima Sazonova teigė, jog sutartis su minėtomis institucijomis dėl kūrinių eksponavimo baigė galioti, tad kūriniams laikas grįžti į saugyklas.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinė grupė sako, kad protestai tęsis ir toliau, nes valdantieji neįsiklausė į pagrindinį reikalavimą – atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos. „Mes tęsime protestą, kurį inicijavo kultūros bendruomenė. Protestas tęsiasi, klaida nėra ištaisyta. Draugystė su politikais, kurie šią situaciją sukūrė, ir toliau pristabdyta.

Spalio 5-ąją, sekmadienį, vieninga Lietuvos kino bendruomenė visus kviečia į vienos dienos „Kino festivalį“ – šalies kino kūrėjai nemokamai parodys daugiau nei 30 filmų ir aplankys daugiau nei 30 miestų ir miestelių visoje Lietuvoje. Šis festivalis – įspėjamojo kultūros bendruomenės streiko dalis, rašoma pranešime.

Kultūros bendruomenei protestuojant prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“, sekmadienį visoje šalyje vyks įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“. Miestuose ir miesteliuose skambės protesto himnu ir „įspėjamąja sirena“ tapusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. „Dažniausiai streikas reiškia užsivėrimą. Šįkart tai – įspėjimas, todėl raginame daryti priešingai. Atsiverkime. Atverkime savo įstaigas, aikštes, kiemus, organizuokime renginius.

MO muziejus kartu su Vilniaus miesto šokio teatru ir mokykla „Low Air“ penktadienį pranešė prisijungiantys prie kultūros bendruomenės sekmadienį rengiamo įspėjamojo streiko. Sekmadienio rytą šios įstaigos šalia MO muziejau kvies esamai politinei situacijai nepritariančią visuomenę kartu atlikti pasikartojantį nepritarimo judesio gestą.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ penktadienį Vilniuje prasideda didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse – šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’25”. Šešioliktą kartą vykstanti mugė išsiskirs dėmesiu įvairiems menininkams bei jų kritikams iš viso pasaulio.  „Kasmet siekiame, kad mugė būtų ne tik vieta įsigyti meno kūrinių, bet ir taptų edukacijos, švietimo platforma, kurioje mezgasi tarptautiniai dialogai.

Susitikime su kultūros ministru Ignotu Adomavičiumi dalyvavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) profesinės sąjungos lyderis sako iš politiko išgirdęs šantažą dėl kultūrininkų atlyginimų. „Man pasirodė, kad mes sulaukėme šantažo iš ministro.

Fotodokumentika apie Vokietijos energetikos transformaciją ir klimato krizę, sukurta Ingmaro Björno Noltingo, laimėjo pagrindinį prizą 18-ajame tarptautiniame „Vilnius Photo Circle“ festivalyje, pranešė renginio organizatoriai. „Buvo labai įdomu pamatyti, kaip jūs matote pasaulį“, – sakė žiuri narė Dina Oganova, atidarydama apdovanojimų ceremoniją pilnutėlėje Vilniaus Energetikos ir technikos muziejaus salėje.

 Kultūros bendruomenę palaikantys Lietuvos kino festivaliai pranešė sekmadienį surengsiantys „Streiko kiną“. „Griežtai nepritariame, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija būtų „Nemuno aušros“ rankose, todėl spalio 5 d. būsime matomi – organizuojame Streiko kiną.

Į Varėnos kultūros centrą rinkosi teatralai – ten vyko Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Tarp žiūrovų – ir naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Nors Varėnos savivaldybė ir festivalio rengėjai buvo išplatinę pareiškimą, kad politikas renginyje nepageidaujamas, ministras vis tiek atvyko. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Ministras I. Adomavičius sėdi vienas kultūros centro salėje, aplink – daug tuščių kėdžių.

 Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) trečiadienį paskelbė atsisakanti prezidento Gitano Nausėdos „Geriausios disertacijos“  konkurso globos ir pasitraukianti iš programos „Lietuvos galia“. „Šiuo sprendimu reiškiame paramą Lietuvos kultūros bendruomenės išsakytoms iniciatyvoms ir laikomės principinės pozicijos, kad kultūra, žiniasklaida ir mokslas negali būti politinių manipuliacijų įrankiais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė LJMS.

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) trečiadienį pranešė, kad jungiasi prie kultūros bendruomenės inicijuojamo įspėjamojo streiko. Prie šios iniciatyvos ji kviečia prisidėti ir šalies muziejus. LMA sako, kad pagrindiniu solidarumo ženklu taps M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ klausymasis. Būtent šį kūrinį muziejai raginami paleisti savo erdvėse.

Kultūros bendruomenei grasinant streikais ir vis garsiau kritikuojant Prezidentą Gitaną Nausėdą, šis bando raminti šalyje kylančias aistras. Į Prezidentūrą jis pasikvietė trylika kultūros bendruomenės atstovų – dalį tų, kurie organizuoja protestus ir streikus, bei dalį tų, kurie garsiai neprotestuoja. Po keleto dienų masinių pasipiktinimų Remigijus Žemaitaitis bando įrodyti, kad dalis kultūros žmonių palaiko ir jo partiją, ir jo paskirtą kultūros ministrą.

Šalies kultūros atstovai dar svarsto dėl dalyvavimo sekmadienį prasidėsiančio Lietuvos kultūros sezono Italijoje numatytuose renginiuose, sako šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. „Solistai, kurie pakviesti atstovauti Lietuvai jau pirmininkavimo renginiuose, kalbasi, galvoja, ką daryti ir kokią poziciją rinktis. Sprendimai bus padaryti kiekvieno menininko atskirai“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė G. Masteikaitė.

Tęsiantis pasipiktinimui dėl Kultūros ministerijai vadovauti paskirto „aušriečio“ Ignoto Adomavičiaus, kultūrininkai tikina, jog, neatsižvelgus į bendruomenės reikalavimus atriboti „Nemuno aušrą“ nuo šios srities, spalio 5 d. bus organizuojamas įspėjamasis streikas. „Kultūros bendruomenė viliasi, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai reikia streikuoti ir reikalauti pagarbos.

 Kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas į kultūros ministrus paskirti Ignotą Adomavičių yra apgailėtinas, tačiau Lietuvos kultūros metus Italijoje atidarys, nes dėl to neverta aukoti programos. R. Zubovas Italijos prezidento rūmuose Romoje spalio 5-ąją vyksiančiame inauguraciniame koncerte kartu su italų atlikėjų styginių kvartetu EOS atliks M. K. Čiurlionio kūrinius.

Festivalio „Open House Vilnius“ organizatoriai pranešė iš vyksiančių renginių programos išimantys Prezidentūros, Kultūros ministerijos ir Vyriausybės pastatų lankymą, kol „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius užims kultūros ministro pareigas. „Sudarydami festivalio programą sau keliame itin aukštą kartelę.

Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama į Lietuvą neįleisti  aneksuotame Kryme ne kartą koncertavusio rusų  muzikos atlikėjo Deniso Rozyskulo, dar žinomo slapyvardžiu Kamazz.

Europos kino festivalis „Scanorama“ ketvirtadienį pranešė atsisakantis prezidento Gitano Nausėdos globos. Sprendimas priimtas kultūros bendruomenės atstovams sukilus dėl šalies vadovo sprendimo patvirtinti „Nemuno aušros“ narį Ignotą Adomavičių kultūros ministru. „Atsisakydama prezidento globos, „Scanorama“ renkasi ištikimybę savo vertybėms ir žmonėms, kurie šiandien gina kultūros ateitį Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė festivalio rengėjai.

Su paskirtąja premjere Inga Ruginiene susitikę kultūrininkai nesijaučia nuraminti – „Nemuno aušros“ ministrą vadina peržengta raudona linija, žada protestus, streikus ir boikotus. „Palankių žingsnių nėra, bet tikrai labai vertiname, kad premjerė susitiko su mumis, skyrė daug laiko, išanalizavome įvairias pozicijas ir įvairias judėjimo galimybes“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

„Nemuno aušrai“ iš socialdemokratų perėmus Kultūros ministeriją ir kandidatu pasiūlius partietį Ignotą Adomavičių, sprendimu pasipiktinę kultūros srities atstovai bei jų palaikytojai trečiadienį rinksis į protestą prie Prezidentūros. „Labai kviečiame visus kultūros žmones iš visų miestų, iš visų Lietuvos kampelių atvykti 11 val.

Šiemet Jotvingių premija skirta poetei Giedrei Kazlauskaitei, o Jaunojo jotvingio premija įvertintas poetas Dovydas Grajauskas. Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, G. Kazlauskaitė apdovanota už daugiasluoksnį laiką eilėraščio erdvėje, analitinį asmeninių ir universalių patirčių liudijimą, už kasdienybės stebuklus veikiant metaforos galiai ir atvertis nūdienos pasaulio dramų akivaizdoje poezijos knygoje „Marialė“. Tuo metu D. Grajauskas pagerbtas už naujus sąskambius – žaismingą griov...

Keliaujantieji Vilniaus miesto troleibusais nuo pirmadienio iki pat metų galo galės klausytis specialiai sudaryto kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių grojaraščio.  Tą padaryti bus galima išmaniuoju telefonu nuskenavus troleibusuose pakabintus QR kodus, pranešė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT). Pasak bendrovės, QR kodus bus galima rasti penkiuose troleibusų maršrutuose.

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, NASA astronautas Jonny Kim perdavė jam skirtą sveikinimą iš Tarptautinės kosminės stoties, kurioje pirmą kartą istorijoje nuskambėjo lietuvių kompozitoriaus kūryba.

Lietuvai pirmadienį minint 150-ąsias dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines atidengta jo autografo instaliacija ant Vilniaus oro uosto (VNO) išvykimo terminalo fasado.  „Šis rytas ypatingas tuo, kad šiandien ne tik Vilnius, bet visa Lietuva švenčia ypatingo žmogaus gimtadienį“, – renginio oro uoste metu teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Spalio pradžioje inauguraciniu koncertu Romoje bus pažymėta Lietuvos kultūros metų Italijoje programos pradžia, pranešė Lietuvos kultūros institutas. Spalio 5 dieną Italijos prezidento rūmuose Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius atliks menininko provaikaitis Rokas Zubovas bei italų atlikėjų styginių kvartetas EOS.  „Metus truksianti Lietuvos kultūros programa apims vizualųjį meną, teatrą, šokį, naująją operą, muziką, kiną, literatūrą, istoriją.

Kultūros ministerija paskelbė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo konkursą.  Kaip pirmadienį pranešė ministerija, pretendentų paraiškų bus laukiama iki šių metų spalio 10 dienos. Tikimasi, kad naujasis teatro vadovas kurs ir viešai pristatys aukštos meninės  vertės spektaklius, plės bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio kūrėjais, aktyviai prisidės prie moksleivių ir jaunimo pilietiškumo ugdymo, taip pat pritrauks ir ugdys jaunuosius kūrėjus.

Pirmadienį minint kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, ant Tarptautinio Vilniaus oro uosto bus atidengtas simbolinis jo autografas, mokyklose vedamos pamokos apie kūrybiškumą, numatomi kosminiai sveikinimai. Vyriausybės sprendimu šiemet Vilniaus oro uostui suteiktas M. K. Čiurlionio vardas. Kūrėjo gimimo dieną išvykimo terminalo fasadą papuoš instaliacija – simbolinis menininko autografas.