UNIC atskleidė, kad vietinės produkcijos populiarumas padeda didinti atsvarą amerikietiškam turiniui. Pastarojo žiūrimumas kino teatruose praėjusiais metais sumenko 6 proc., tačiau vis dar išlieka itin populiarus. Lietuvoje amerikietiški filmai sudaro 64 proc., kitų šalių – 3 proc., rodomo turinio. Tuo metu lietuviški ir europietiški filmai siekia ES vidurkį ir sudaro 33 proc.
Lietuvos kino centro (LKC) Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vadovė Jana Mikulevič pastebi, kad lietuviai kinui tampa išrankesni, matomas susidomėjimas vietine produkcija.
„Šiandien žiūrovams nebeužtenka vien tik pramogos. Jie ieško kokybiško kino, kuris pasiūlytų turiningą emocinę patirtį, kalbėtų aktualiomis temomis ir skatintų atpažinti savo realybę ekrane“, – teigia pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad geriausias to pavyzdys – pastarųjų metų lietuviško kino žvaigždė „Pietinia kronikos“ tapęs ir pačiu žiūrimiausiu šių laikų filmu, ir pelnęs pagrindinius „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus. LKC duomenimis, šio filmo žiūrimumas buvo gerokai didesnis nei artimiausio konkurento – iki šiol filmą peržiūrėjo beveik 412 tūkst. žiūrovų, kai antroje vietoje likusį filmą „Minecraft“ matė vos 197 tūkst. lietuvių.
J. Mikulevič teigia, kad nacionaliniai filmai 2024 metais Lietuvoje iš viso pritraukė beveik 750 tūkst. žiūrovų. Pasak pašnekovės, tai yra maždaug 45 procentais daugiau nei 2023 metais.
Be jau anksčiau minėto lyderio „Pietinia kronikos“, žiūrimiausiųjų sąraše rikiavosi tokie filmai kaip: „Reemigrantai 2“, „Legendinės legendos. FELICITÀ“ bei „Akiplėša“.
Pašnekovė pastebi, jog dabar pradedamas matyti ilgametis įdirbis kino industrijoje, o tai lemia ir žiūrovų elgsenos pokyčius.
„Lietuvoje pastebimai keičiasi kino žiūrėjimo kultūra. Prie to ilgą laiką prisidėjo šalies kino festivaliai ir įvairios kino kultūrą puoselėjančios iniciatyvos, kurios ugdė mūsų publikos domėjimąsi autoriniu kinu ir skatino atrasti jaunosios kartos kūrėjus. Antra, lietuviški filmai jau ne vienerius metus matomi ir vertinami tarptautiniu lygiu. Pripažinimas prestižiniuose užsienio festivaliuose atsispindi ir vietinės auditorijos pasirinkimuose – įdomu pamatyti kūrinius, apie kuriuos kalbama plačiai ir garsiai“, – patikino J. Mikulevič.
Kelios šalys augino žiūrovų srautus
Visos Europos kino teatrai susiduria su sudėtingu atsitiesimu po pandemijos. Nepaisant to, kad ikipandeminis lygis dar nėra pasiektas, o bendras lankomumas, lyginant su 2023 metais net šiek tiek sumenko – buvo tik kelios ES šalys, kurios žiūrovų srautus augino. Be Lietuvos šiame sąraše atsidūrė Prancūzija, Airijoja, Bulgarija, Graikija, Albanija, Latvija, Lenkija, Slovakija bei Juodkalnija.
UNIC duomenimis, Prancūzija žiūrovų skaičių augino ypač ženkliai. 2024 metais užfiksuota 181,5 mln. lankytojų, tai yra daugiau nei 1 mln. daugiau nei 2023 m. Rinką paskatino vietiniai hitai – „Un P’tit Truc En Plus“, „Le Comte de Monte-Cristo“ ir „L’Amour Ouf“, į kuriuos parduota daugiau nei 25 mln. bilietų, prancūziškų filmų rinkos dalis pagal lankomumą pasiekė 44,8 proc., vieną aukščiausių lygių istorijoje.
UNIC ataskaitoje pažymima, kad Italijoje praėjusiais metais buvo parduota 69,7 mln. bilietų, o praėjusių metų vasara buvo geriausia Italijos kino kasų istorijoje. Tuo metu Bulgarijoje pajamos iš bilietų padidėjo 10,8 proc., lankomumas – 4,1 proc. Taip nutiko dėl padidėjusio filmų repertuaro bei atidarytų naujų kino teatrų. Šiuo metu šalyje jų veikia 80.
Kelia kino teatrų prieinamumo klausimą
Kino teatrams iššūkių kelia ne tik lankytojų įpročiai. Pasak tarptautinio projekto „Pulse“ žurnalistų, daugumoje šalių matomas kino teatrų mažėjimas, jų sutelkimas didmiesčiuose ir tendencingas perkėlimas į prekybos centrus.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius, kino teatrų skaičiai dalyje Europos šalių sumenko keletą kartų. Pavyzdžiui, 1960 metais Milane buvo skaičiuojama 160 kino teatrų, o šiandien veikia 30. Dienraščio „OBCT“ teigimu, jie nepajėgūs konkuruoti su tinkliniais kino teatrais, kurie įsikuria prekybos centruose. Albanijos sostinėje Tiranoje prieš tris dešimtmečius veikė 9 kino teatrai, dabar jų liko kone perpus mažiau, o visoje Rumunijoje vietoje 430 kino teatrų liko vos 108.
Kaimyninėje Lenkijoje veikę 3000 kino teatrų sumenko iki 500 ir, pasak naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“, absoliuti dauguma jų sutelkta didmiesčiuose. Lietuvoje nepriklausomybės pradžioje dirbo apie 160 kino teatrų, šiandien, Oficialios statistikos portalo duomenimis, jų likę 21.
Mažėjantį kino prieinamumą spręsti bando dauguma valstybių. Vienas pavyzdžių, Ispanijoje veikianti kompanija „Proyecfilm“, kuri specializuojasi kino pristatymu kaimo vietovėse, transformuodama įvairias erdves – kultūros centrus, mokyklas ar net atvirus laukus – į pilnai įrengtus kino teatrus. Iki 2025 m. Proyecfilm valdo apie 20 kino erdvių Ispanijoje, nuo Galisijos iki Andalūzijos. Įmonė bendradarbiauja su vietos savivaldybėmis, teikdama skaitmeninės projekcijos įrangą, filmų programavimą ir viešų seansų licencijas.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „OBCT“, Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“, Rumunijos naujienų portalas „HotNews“, Lenkijos naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“bei Prancūzijos naujienų portalas „Voxeurop“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
