„Tikrai norėčiau pirmiausia šitą apdovanojimą matyti kaip tokį platesnį viso architektūros istorikų, kultūros istorikų, paveldo tyrėjų lauko įvertinimą. Kadangi nesu grynojo meno, architektūros meno atstovė, matyt ir komisijai nebuvo labai lengva apsispręsti, bet jis (apdovanojimas – BNS) parodo, kad mes taip pat esame reikalingi, aktyvūs ir svarbūs Lietuvos kultūros ir meno gyvenimo dalyviai, veikėjai“, – BNS kalbėjo M. Drėmaitė.
Istorikės teigimu, šiandieniniame kultūros protestų kontekste šios premijos reprezentuoja Lietuvą.
„Tikiuosi, kad premijos reikšmė bus išgirsta ir matoma, tai yra labai svarbus dalykas, kad vis dėlto nacionalinė kultūros ir meno premija yra teikiama visos Lietuvos mastu. Ir kai reikia reprezentuoti Lietuvą, tada ir reikalinga kultūra, ar ne? Tam, kad būtų ji kuriama, mums reikalinga laisva demokratinė visuomenė ir galimybė reikšti laisvą žodį“, – pabrėžė ji.
M. Drėmaitė gimė 1971-aisiais Vilniuje, baigė menotyrą Vytauto Didžiojo universitete, stažavosi Helsinkio universitete.
Istorikė nuo 2004 metų dėsto Vilniaus universitete, 2012–15 metais buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė.
Architektūros istorikė yra parašiusi knygas: „Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m.“, „Baltijos modernizmas: Architektūra ir gyvenamieji namai sovietinėje Lietuvoje“.
Taip pat 2024 metais apdovanota už nuopelnus Lietuvai Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Nacionalinėmis premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai kaip ilgametis kūrėjo indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiuo metu tai sudaro 56 tūkst. eurų.
Paprastai premijos teikiamos Prezidentūroje Vasario 16-osios proga.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
