Atidarymas vyks sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.
Festivalis tęsis iki lapkričio 23 dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Gargžduose, Vilkaviškyje ir Visagine.
Renginį pradės islandų režisieriaus Hlynuro Palmasono vaidybinis filmas „Ką palieka meilė?“. Režisierius pasakoja apie išsiskyrusią, bet bendrystės neatsisakiusią šeimą. Švelni, filosofiška drama tyrinėja, ką iš tiesų palieka meilė – tylų artumą, atjautą ir gebėjimą būti šalia.
Festivalio organizatoriai numato kino filmų programą, kurioje atsispindi svarbiausios šiuolaikinio Europos kino kryptys – dialogas tarp skirtingų kartų ir kino tradicijų, klasikinių formų ir eksperimentų derinimas, pagarba turtingai kino istorijai bei dėmesys naujiems, dar tik kylančių kūrėjų balsams.
„Festivalio programą visada lemia vertybinis kursas – svarbiausiu kriterijumi mums yra meninė vertė, kuri nulemia ir jau susiklosčiusios festivalio programos struktūros korekcijas, ir atskirų filmų pasirinkimus“, – cituojama festivalio įkūrėja ir vadovė Gražina Arlickaitė.
„Pristatydami šių metų programą ir kryptį norime priminti, kad vertiname ne apdovanojimus, o tiesiog gerą kiną, kurio visada ieškome ir kuriuo dalijamės su savo žiūrovais“, – teigė ji.
Pagrindiniame ilgametražių filmų konkurse šiemet varžosi dešimt premjerų iš įvairių Europos šalių. Tai – pirmieji-tretieji režisierių filmai, formuojantys europietiško kino ateities viziją.
Konkursinėje programoje pristatomi ir tradicinio naratyvo filmai, ir originalios hibridinės formos, juose atsispindi inovacijų maksimalizmas ir ramaus pasakojimo intonacija, dokumentika ir vaidybinis kūrybiškumas. Geriausią ilgametražį filmą išrinks autoritetinga tarptautinė žiūri, o žiūrovai turės galimybę atrasti europietiško kino įvairovę.
Trumpametražių filmų konkursinėje programoje „Europos blyksniai“ bus rodomi Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos, Belgijos, Ukrainos, Graikijos, Lietuvos režisierių kūriniai.
Kaip rašė BNS, kino festivalis rugsėjo mėnesį atsisakė prezidento Gitano Nausėdos globos.
Valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus.
Nors Socialdemokratų partija galiausiai perėmė ministeriją iš „aušriečių“, o jos vadovo ieškoti ėmėsi pati premjerė Inga Ruginienė, protestai tęsiasi iki šiol, kultūrininkams priešinantis bet kokių „Nemuno aušros“ atstovų darbui Kultūros ministerijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
