Algirdas ir Toma Kumžos tapo TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Pasaulis pagal moteris“ pašnekovais. Kalbėdami su laidos vedėja Kristina Rimiene, sutuoktiniai pravėrė duris į savo asmeninį gyvenimą ir papasakojo ne vieną įdomią istoriją.
Būdamas 40-ies tapo alpinistu
Žemaitijoje gimusio A. Kumžos gyvenime būta įvairiausių darbų – nuo teisininko, politiko iki žurnalisto. Tačiau įdomu tai, kad su didžiausiu džiaugsmu ir šviesa akyse jis kalba apie visai kitą savo aistrą – alpinizmą.
„Aš gimiau Žemaitijos kaime ir prisimenu, kad visada norėjau keliauti. Bet turėjau visokių darbų, todėl tik sulaukęs 40-ies įgyvendinau vaikystės svajonę ir tapau alpinistu. Karjerą dariau labai greitą – jau po septynerių metų kopiau į vieną aukščiausių pasaulio kalnų. Esu ir knygą apie tai parašęs. Kai jau esi baigęs karjerą, alpinisto profesija ir šis laikotarpis man atrodo šviesiausias“, – atskleidė jis.
Visgi ne paslaptis, kad alpinizmas reiškia ir nuolat slypinčius pavojus. Kaip pasakojo Algirdas, jų išties būta – ir net labai pavojingų.
„Gyvenime daug kartų galėjau prasmegti, kartą skendau Patagonijoje, labai šaltoje kalnų upėje. Bet visąlaik, paskutinę sekundę kažkokia ranka vis sugriebdavo mane – nežinau, ar Budos, ar Konfucijaus. Ir dabar, rašydamas knygas, vis klausiu – kodėl jie tai darė, kam jie mane gelbėjo“, – svarstė jis.
Algirdą su žmona Toma suvienijo bendra veikla
Algirdo žmona Toma per gyvenimą taip pat yra išbandžiusi save ne vienoje srityje. Ji gimė gydytojų šeimoje, tad ir jos pačios kasdienybė iš pradžių buvo susijusi su medicina – nuolat girdėjo tėvų pokalbius šia tema, būdavo su jais darbe. Kurį laiką save išbandžiusi kitoje srityje, vos prieš kelerius metus ji vėl sugrįžo prie savo šaknų. Tik šįkart – prie Rytų medicinos.
„Po mokyklos studijavau dizainą, vėliau viskas nukrypo į kultūros vadybą, komunikaciją, o tada po truputį artėjau prie Rytų mokymų. Iš dizaino išėjau, nes trūko bendravimo – ten buvo daugiau kompiuterio ir darbo vienatvėje. Tas bendravimas lydėjo ir per kitas sritis, o šiandien, Rytų medicinoje, jis yra pagrindinis dalykas, nustatant ar diagnozuojant problemą ir vėliau padedant ją spręsti“, – kalbėjo T. Kumžienė.
Tomą ir Algirdą galiausiai suvienijo ir bendra veikla, kurią sutuoktiniai atrado itin netikėtai – keliaudami po Himalajus. Kaip prisiminė A. Kumža, tąkart Nepale jau buvo prasidėjo neramumai, vakarų turistai bijojo ten skristi, tačiau juodu Toma tai padarė.
„Labai smagiai keliavome ir ten susipažinome su vienu korėjiečiu. Tada jis mums atrodė paprastas, kuklus žmogus, o vėliau sužinojome, jog jis – didžiausias Kuksando mokytojas. Tai – tokia sena rytietiška praktika, kuri kalba apie ilgaamžiškumą, gerą sveikatą ir energiją. Man buvo labai įdomu, jau mokykloje domėjausi įvairiomis Rytų praktikomis ir filosofijomis. Aš labai susidomėjau, bet ilgą laiką žiūrėjau į tai tik teoriškai“, – teigė laidos pašnekovas.
Tačiau Algirdo požiūris į Rytų praktikas sustiprėjo tuomet, kai Kijeve dirbant ambasadoriumi, jam prasidėjo neramių kojų sindromas. Vyras pasakojo, kad tai neleisdavo jam užmigti iki pat paryčių, jau buvo kilę minčių ir apie karjeros pabaigą.
„Ėmiau ieškoti, kas padėtų. Pasirodo, kad iš visų terapijų ir tablečių, vienintelė, kuri padeda, yra korėjietiška praktika. Kai ėmiau ją taikyti, labai gretai pamačiau šviesą tunelio gale. Tada ja patikėjo ir Toma, nors ji – daktarų vaikas, kreivai žiūrinti į tuos Rytus ir jų visokias praktikas. Bet staiga ji pamatė, kad po to, kai niekas nebegelbėja, padeda korėjiečių praktikos“, – teigė A. Kumža.
Kuksando – tai senovinis korėjietiškas kvėpavimo, judesio ir meditacijos menas, kurio tikslas – suderinti kūną, protą ir energiją. Trumpai tariant, tai – holistinis sveikatingumo ir dvasinio tobulėjimo metodas, jungiantis kvėpavimo pratimus – gilius, ritmingus įkvėpimus ir iškvėpimus, siekiant suaktyvinti gyvybinę energiją. Taip pat lėtus, harmoningus judesius – panašius į jogos ar taiči technikas, stiprinančius kūną ir lankstumą. Galiausiai – meditaciją – minties nuraminimui, dėmesio sutelkimui ir vidinei pusiausvyrai.
Pokalbio metu Toma prisiminė, kad pirmą kartą šias pratybas juodu su Algirdu atliko Himalajų kalnuose per judviejų medaus mėnesį.
„Kai visą dieną ėjome tais kalnais, trūko oro, svaigo galva, atėjo tas korėjietis ir pasakė, kad reikia padaryti keletą pratimų – neva taip bus lengviau. Pagalvojau, kad tikrai negali būti, bet buvo nepatogu atsisakyti. Padarėme tuos pratimus, pakvėpavome ir iš tikrųjų pasidarė lengviau“, – prisiminė ji.
Dabar pora ne tik užsiima Kuksando praktika, bet ir yra pasiekę Korėjoje pripažintą meistrų lygį, abu yra išlaikę tarptautinių mokytojų egzaminus. Jie ne tik patys praktikuoja Kuksando, bet ir moko šios praktikos kitus.
„Aš esu išleidęs penkias knygas, kai kurios jau buvo išleistos po kelis leidimus – apie darbą Ukrainoje, alpinizmo laikotarpį ir dvi knygos apie Kuksando. Pats buvau labai nustebęs, kaip greitai pirmoji knyga dingo iš knygynų – net ir po antrojo leidimo. Kadangi prisikaupė naujos informacijos, pernai išleidau dar vieną knygą apie tai“, – pasidžiaugė A. Kumža.
Prisiminė pirmąjį karo Ukrainoje rytą
Ši rytietiška filosofija jau kurį laiką yra Algirdo ir Tomos pagrindinis gyvenimo vedlys. Vis dėlto A. Kumžos gyvenime būta ir kitų svarbių etapų. Vienas iš jų – ambasadoriaus darbas Kijeve. Ukrainoje kilus karui, Algirdo kadencija buvo pasibaigusi, tačiau vyras puikiai prisimena pirmąjį karo rytą.
„Tą rytą aš ilgiau pamiegojau, o Toma buvo prabudusi. Įėjau į svetainę, ji sėdėjo prie kompiuterio ir pasakė, kad bombarduoja Kijevą. Aš, kaip profesionalas, politikas, diplomatas, iškart supratau, ką tai reiškia. Tai neįtikėtinas dalykas. Mes, diplomatai, visi matėme, kad karas artėja. Bet kad jis toks žiaurus, nuožmus, pažeidžiantis ir žmogiškumą, ir visus įstatymus bei sutartis, mes to nesitikėjome. Mūsų prigimtis neleido apie tai pagalvoti. Aš supratau, kad šis karas bus labai ilgas, atneš daug aukų. Labai liūdna“, – apmaudo neslėpė jis.
T. Kumžienė ambasadoriaus žmona tapo būdama labai jauna – vos 25-erių. Jai teko ne tik atsidurti po padidinamuoju visuomenės stiklu, bet ir išvykti toli nuo namų, kai Algirdas sulaukė kvietimo dirbti Ukrainoje.
„Tai buvo didelis ir ne visai tikėtas iššūkis. Kvietimas į Kijevą buvo tiesiogine ta žodžio prasme „nuleistas iš Himalajų“. Kai susituokėme, išvykome į medaus mėnesį be bilieto atgal – aš išėjau iš darbo. Planavome pakeliauti bent kelerius metus, neplanavome grįžti. Nusileidus nuo kalno, Algirdas pasitikrino kompiuterį ir rado kvietimą pasvarstyti ambasadoriaus darbo vietą Ukrainoje. Tai buvo Algirdo svajonė, tad nusprendėme pabandyti įgyvendinti ją“, – prisiminė T. Kumžienė.
Ukrainoje sutuoktiniams gimė ir pirmoji dukra Marija, o antroji Sofija – jau grįžus į Lietuvą. Kaip teigė Toma, būnant Ukrainoje jai teko išgyventi išties daug.
„Aš ten susidūriau su viskuo – turėjau ir atstovauti Lietuvą, ir labai stengiausi organizuoti kultūrinius renginius, nes pirmuosius metus ambasada neturėjo kultūros atašė, nebuvo žmogaus, kuris tuo užsiimtų. Algirdas mane irgi skatino tai daryti“, – pasakojo moteris.
Atskleidė, kaip Tomos tėvai reagavo į vyresnį mylimąjį
Algirdo ir Tomos amžiaus skirtumas – 23 metai. Tačiau laidos vedėjai Kristinai pasiteiravus, ar dėl to jie sulaukia kokių nors reakcijų iš aplinkinių, o gal net pastabų, kad vyrą pasirinko dėl pinigų, pora tikino, jog į tai niekuomet per daug nesikoncentravo.
„Tų pinigų gal tiek daug nebuvo. Žmonės net bijo tą skirtumą pasakyti, o aš jau gal ir užmiršau jį. Taip, jis nemažas – gal kiti galvojo, kad tai yra vienadienė, romantinė istorija. Kad jie pakeliaus ir viskas baigsis. Tačiau, gegužės 5 dieną, sukako jau 20 metų kartu“, – šyptelėjo Algirdas.
Kaip pridūrė Toma, ji puikiai suprato, kad judviejų su Algirdu amžiaus skirtumas yra nestandartinė situacija. Tačiau moteriai buvo svarbus tik tėvų požiūris.
„Mano tėvai labai gražiai nuo pat pirmos dienos priėmė Algirdą ir niekada man nieko nekomentavo. Nežinau, ką jie tada nuoširdžiai galvojo, bet niekada nesu išgirdusi, kad tai yra klaida. Jie sakė, kad čia mano sprendimas, mano kelias. Beje, jie labai gražiai sutaria ir iki šiol“, – pasidžiaugė ji.
Kaip paaiškėjo pokalbio metu, Algirdo ir Tomos gyvenimas yra kupinas netikėtų sutapimų. Štai vyras yra Kovo 11-osios Akto signataras, o jo žmonos gimtadienis – būtent šią dieną.
„Toma prisimena tą kovo 11-ąją. Ji šventė gimimo dieną Klaipėdoje, buvo namuose. Pasakojo man, kad buvo labai supykusi ant visų signatarų, nes dėl mūsų visi prie televizorių stebėjo, kas vyksta Vilniuje ir užmiršo jos gimtadienį“ – juokėsi A. Kumža.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Algirdas dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jis yra Kovo 11-osios Akto signataras. 1990–1992 m. buvo išrinktas ir aktyviai dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu (vieną kadenciją). Taip pat dirbo prezidento Valdo Adamkaus Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos grupės patarėju.
O nuo 1999 iki 2009 m. A. Kumžos gyvenimas buvo susietas su Ukraina – jis keletą metų dirbo nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Ukrainoje. Politiko veikla įvertinta Lietuvos ir Ukrainos apdovanojimais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
