Dienos pjūvis

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tačiau su jais jau poruojamas Liberalų sąjūdis. Ką apie tai mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tuo metu antroje vietoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau galvoja paie darbą opozicijoje. O kaip TS-LKD pergalę pirmajame Seimo rinkimų ture mato konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Ingrida Šimonyte.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tuo metu antroje vietoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau galvoja paie darbą opozicijoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje kovoja dėl 70 vietų Seime.

Seimo rinkimai – jau čia pat. Išsankstinis balsavimas jau vyksta, o spalio 11-ąją paaiškės, kuriomis Lietuvos partijomis ar politikais tautiečiai pasitiki labiausiai ir nori matyti valdžioje ateinančius ketverius metus. O kaip į rinkimus žvelgia politologai? Kas turi daugiausia šansų laimėti Seimo rinkimus? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su politologu Virgiu Valentinavičiumi. Portalas tv3.lt primena, kad rinkimuose kandidatais save iškėlė daugiau kaip 1 700 kandidatų.

Į politiką Saulius Skvernelis patraukė 2014 m., kai tapo vidaus reikalų ministru. Tramplinu į aukštesnes pareigas S. Skverneliui galėjo tapti incidentas 2015 pabaigoje, kuomet Vilniaus policija šukavo sostinę, ieškodama iš policijos pareigūnų automobilio su automatu pasprukusio vyro. Po metų S. Skvernelis kartu su LVŽS laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru. O kokie S. Skvernelio šansai vėl valdyti Lietuvą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, apsauginė veido kaukė ir asmeninis tušinukas – trys daiktai, kuriuos su savimi atėjus atiduoti balsą Seimo rinkimuose turėti būtina. Bet tai yra tik viena dalis informacijos, kurią privalo žinoti kiekvienas rinkėjas. Dėl koronaviruso grėsmės šie rinkimai atrodys kitaip.

Neramumai Baltarusijoje nesibaigia. Baltarusių kova prieš 26-erius metus valdžioje esantį Aliaksandrą Lukašenką nesibaigia nuo rugpjūčio 9-osios. Kai kitiems atrodė, kad neramumai greitai pasibaigs, jie, panašu, tik didėja. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pradėjo formuoti šešėlinę vyriausybę, Europos Sąjungos lyderiai pagaliau pritarė dėl sankcijų Baltarusijai, o tuo metu Rusija skelbia, kad jos kariuomenė bet kokiomis aplinkybėmis gins Baltarusijos interesus.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) teigia turinti patyrusių kompetentingų kandidatų sąrašą. Tačiau šią partiją lydi ne tik patyrę politikos vilkai, bet ir paskui juos besivelkantis skandalų šešėlis. Dar ilgai rinkėjai nepamirš jų skambių frazių, kad šampanas – tai ne alkoholis, mestų kaltinimų prekyba poveikiu ar slaptų pokalbių, dėl kurių kai kurie jų neteko posto.

Ketveri metai valdžioje reiškia ir buvimą po padidinamuoju stiklu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tai patyrė savo kailiu, kai kiekvienas partijos ir jos lyderių sprendimas buvo plačiai aptarinėjamas, o bet kuri tamsesnė valstiečių atstovų biografijos detalė keliama į dienos šviesą.

Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą. Emmanuelis Macronas susitiko ir su Sviatlana Cichanouskaja, kuriai pažadėjo padėti siekti derybų dėl politinės krizės Baltarusijoje sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.

Savaitgalį prasidėjo kariniai neramumai tarp Armėnijos ir Azerbaidžnao Kalnų Karabacho teritorijoje. Per dešimtmečių senumo teritorinį ginčą atsinaujinus nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovoms, žuvo mažiausiai 24 žmonės, o pasaulis sekmadienį ragino nutraukti karo veiksmus. Tuo metu visai šalia mūsų, Baltarusijoje, toliau tęsiasi protestai ir neramumai dėl Aliaksandro Lukašenkos valdymo.

Pirmuosiuose Seimo rinkimuose po partijos skilimo dalyvaujantys socialdemokratai eina su atsinaujinusia komanda, tačiau joje yra ir gerai žinomų politikų, paskui kuriuos velkasi skandalų šleifas. Kartu su socialdemokratais į rinkimus žengia teistumą turėję ar dėl įtartinų kelionių postus praradę politikai. Nepaisant to, socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus, kai gavo 17 mandatų.

Darbo partija visai dar rugsėjo pradžioje pristatė savo rinkimų programą. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigė, kad jo tikslas yra vykdomoji valdžia ir premjero postas. Jei bus laimėti Seimo rinkimai, jis atsisakys europarlamentaro posto ir eis į Vyriausybę. Jis neabejoja, kad Darbo partija sugrįš į Seimą ir tikisi sulaukti net 45 Seimo nario mandatų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar visai neseniai interviu portalui tv3.lt teigė, kad per šią Seimo kadenciją partijai pavyko atsikratyti ją lydėjusio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo šleifo. Pasak jos, nė viena partija Lietuvoje nebuvo patyrusi tokio triuškinančio smūgio ir atsitiesusi. Tačiau ar tikrai 2020 metų Seimo rinkimuose Liberalų sajūdžiui pavyks atgauti rinkėjų pasitikėjimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – Seimo senbuviai. Per ne vienerius partijos ir jos ilgamečių narių darbo metus Seime ar Vyriausybėje paskui partiją nusidriekė visa virtinė skandalų. Tarp jų – galima Rusijos įtaka partijai, Georgijaus juostelės partijos lyderio atlape, skandalingi kai kurių partijos deleguotų ministrų sprendimai, kritika protestams Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Ar Lietuvoje bus įsteigtos valstybinės vaistinės – vieno balsavimo Seime klausimas, kuris turėtų įvykti jau šią savaitę, kaip tai žadėjo Ramūnas Karbauskis. Panašu, kad vieninteliai valdantieji palaiko šią idėją, o pastarieji kritikus kaltina farmacijos verslo interesų gynimu. Pacientų atstovai netiki, kad valstybinėse vaistinėse vaistai atpigs, tačiau valdantieji nenusileidžia ir toliau tiki tokių vaistinių idėja.

Šių metų Seimo rinkimuose pirmą kartą dalyvaus liberalios krypties Laisvės partija. Partijos sąrašą į rinkimus ves Aušrinė Armonaitė, kuri dar praėjusių metų birželį kartu su Remigijumi Šimašiumi ir bendražygiais įsteigė šią liberalios krypties partiją. Birželio pabaigoje skelbtos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už Laisvės partiją spalio 11 dieną vyksiančiuose rinkimuose balsuotų apie 2 proc. rinkėjų.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Tad ar sugebės „Laisvės ir teisingumo“ partija prasibrauti į Seimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su „Laisvės ir Teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Pavyzdžiui, dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Tad ar turtingas grybų sezonas atneša daugiau apsinuodijimų ir mirčių? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbyje su mikologu Jonu Kasparavičiumi.

Aliaksandras Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius informavo, kad per maždaug keturias valandas trukusias derybas A. Lukašenka patvirtino savo planus keisti Baltarusijos konstituciją. Ar šis V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas yra nuosprendis Baltarusijai? Apie tai – tv3.lt pokalbis su užsienio reikalų ministerijos kanclere Jovita Neliupšiene.

Gyvūnų gynėjai ir įvairiausi aktyvistai ir toliau nenuilstamai ieško nelegalių šunų ir kačių veisyklų, kuriuose gyvūnai kankinami ar deramai neprižiūrimi. Štai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuo ketvirtadienio pradėjo budėti visą parą, kad galėtų reaguoti į žiaurų elgesį su gyvūnais.

Neramumai Baltarusijoje, prasidėję rugpjūčio 9-ąją po prezidento rinkimų, vis dar nesibaigia, o Aliaksandro Lukašenkos režimas imasi visų įmanomų būdų išlaikyti valdžią. Dar vakar pranešta, kad kaukėti asmenys nuo ryto bandė įsiveržti į paskutinės laisvėje vis dar esančios Koordinacinės Tarybos narės Sviatlanos Aleksijevič butą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 32 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 14 iš jų registruota Vilniaus, 7 Klaipėdos, 6 Kauno, 3 Šiaulių, po 1 – Alytaus ir Tauragės apskrityse. Taip pat pastaruoju metu vis daugėja koronaviruso atvejų neseniai duris mokiniams pravėrusiose mokyklose.  Pavyzdžiui, dėl Covid-19 židinio uždaroma Juodupės gimnazija.

Savaitgalį pratrūkę kankinamų ir neprižiūrimų gyvūnų skandalai nerimsta ir toliau. Vos per porą dienų atrastos ir nelegalios veisyklos, ir kaimo sodybos, kuriose ne tik suluošinti, išbadėję, bet ir maišuose palikti nugaišę šunys. Aktyvistai mano, kad atsakomybę turėtų prisiimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, kurie esą ilgus metus ignoravo informaciją apie tokias siaubingas vietas. Siūloma pagaliau sugriežtinti ir baudas.

Baltarusijoje ketvirtą sekmadienį iš eilės surengtoje „Vienybės eisenoje“ susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Nepaisydami omonininkų ir net kariuomenės bandymų juos sulaikyti jėga, baltarusiai užtvindė Minsko ir kitų šalies miestų gatves reikalaudami šarvuočiais sekmadienį savo rūmus apstačiusį A. Lukašenką trauktis. Režimui sustabdyti žmonių nepavyko, nei užblokavus pagrindines metro stotis, nei kelius, vedančius į pagrindines sostinės aikštes.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė naujausius duomenis apie koronaviruso padėtį Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per pastarąją parą buvo ištirti 4881 mėginiai, iš kurių 26 teigiami. Tai reiškia, kad šiuo metu bendras Covid-19 atvejų skaičius Lietuvoje pasiekė 3004 ribą.  Nors nuo koronaviruso pradžios jau praėjo daugiau kaip pusė metų, vis dar nėra nė vieno oficialiai patvirtinto gydymo metodo, mat ieškoma įvairių būdų, kaip kovoti su klastinga infekcija.

Prasidėjo rugsėjis, o su juo ir didmiesčių gyventojų vargai – eismo spūstys. Vairuotojai piktinasi, esą miesto valdžia gatvių beveik neplatina, o tik stato vis daugiau šviesoforų, riboja eismą. Tačiau eismo reguliuotojai nepatenkintus gyventojus kviečia pradėti mažinti spūstis nuo savęs – nustoti važinėti mašinoje po vieną. Rugsėjis reiškia ne tik atostogų pabaigą, naujų mokslo metų pradžią, bet ir gatvėse didžiules automobilių spūstis.

Epidemiologus neramina, kad Lietuvoje koronaviruso atvejų jau fiksuojama tiek, kiek piko metu pavasarį. O populiacijos tyrimą atliekantys mokslininkai pasakoja, kad daugybė žmonių labai nustemba sužinoję, kad jau persirgo Covid-19. Apie aukštą besimptomių žmonių skaičių statistiką kalba ir epidemiologai. Balandį buvo susirgimų pikas. Tiesa, dabar ligos atvejų kreivės nekyla taip greitai, kaip pavasarį.

Vieni uždaro valstybių sienas ir, prasidėjus naujiems mokslo metams norėtų neleisti vaikų į mokyklas. Kiti ptotestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, reikalaudami juos atšaukti. Kur neišmintingi kraštutinumai ir kur – sveiko proto balsas?  Apie visa tai kalbamės tv3.lt studijoje su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Mindaugu Stankūnu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrai parengtas rekomendacijas Rugsėjo 1-osios šventei. Šiemet siūloma atsisakyti masinio renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę patariama organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Vasaros linksmybės ir džiaugsmai Lietuvoje baigiasi. Apie už kampo besislepiantį rudenį jau išduoda ir gamta – pamažu į pietus skrenda paukščiai, medžiai atsisveikina su lapais. Orai pamažu vėsta, vis dažniau palynoja, o ant žemės jau galime rasti ir vėlyvųjų obuolių. Visgi ryškiausi rudens ženklai – pradėję kristi auksiniai medžių lapai. Tačiau ar jau galime tarti vasarai sudie? Apie orus rudenį ir rugsėjo mėnesio prognozes kalbamės tv3.lt studijoje su klimatologu Arūnu Bukančiu.

Ketvirtadienį Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos burtų keliu išsitraukė numerius, kurie lems jų vietą rinkimų biuletenyje. Vyriausiosios rikimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad tai pirmas kartais, kai tiek daug politinių partijų traukia Seimo numerius.

Diktatorius Lukašenka nesiliauja žvanginęs ginklais. Jis mobilizuoja atsargos karius ir tam tikruose daliniuose skelbia karinę parengtį. Visgi Lietuvos valdžia ramina – esą tai desperatiškas Lukašenkos mėginimas bauginti tautą išorės priešais. Dar šeštadienį A. Lukašenka melagingai pareiškė, kad prie Baltarusijos sienų iš Lenkijos ir Lietuvos pusės telkiamos NATO pajėgos ir dėl to šalyje įvedė aukščiausio lygio kovinę parengtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gal ir perspėjo Europos lyderius dėl „kišimosi į Baltarusijos politinę krizę nepriimtinumo“, tačiau pats jis nedaug nusiteikęs laikytis savo paties patarimų – Kremlius siekia išsaugoti savo įtaką šioje valstybėje, rašoma „Financial Times“.  Dar sekmadienį su ginklu ir neperšaunama liemene pasirodęs A. Lukašenka sukėlė ne tik pajuokos bangą internete, bet ir liko nesuprastas net ir politinių sąjungininkų Rusijoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad rugpjūčio 24 d. nustatyti 38 nauji infekcijos atvejai. Taip pat fiksuota 85-oji mirtis.

Įvykiai po prezidento rinkimų daugelį lietuvių nepalieka abejingais, vieni prisimena Sąjūdžio laikus, kiti sako, kad dabartinė padėtis yra visai kitokia. Pokalbis apie tai, ar baltarusių kova panaši į Lietuvos Sąjūdį, naujienų portale su Sąjūdžio metraštininke Laima Pangonyte.

Sparčiai plintant koronavirusui, nuo penktadienio į renginius vėl grąžinamos kaukės. Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tautiečiai per daug piktnaudžiauja ir kaukių nedėvi ten, kur reikėtų. Apie galimus naujus ribojimus ir koronaviruso padėti Lietuvoje naujienų portale tv3.lt – su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

Po rinkimų Baltarusijoje kruvini susirėmimai tęsiasi jau antra savaitę. Nors kai kurios valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, nepripažįsta Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, jis nesitraukia ir sakosi esąs Baltarusijos prezidentas. Pokalbis apie tai, Baltarusijos ir Rusijos keliamas grėsmes Lietuvai naujienų portale tv3.lt – su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.

Baltarusijos rinkimų atgarsiai jau antra savaite yra vieni svarbiausių įvykių Europoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad yra nerimą keliančių požymių, jog Rusija gali svarstyti „paprastuoju būdu“ prisijungti Baltarusiją. Išsamiau pokalbis su juo apie tai naujienų portale tv3.lt. „Tebėra įtampa, kadangi yra daug neaiškumų su vadinamąja tarptautine parama iš Rusijos. Manau, kad čia svarsto ir pati Rusija, kaip pasielgti.

Baltarusijoje jau penktą dieną iš eilės tęsiasi protestai, prezidento rinkimai sulaukė kritikos ir tarptautiniu mastu, kaip ir po jų sekę susirėmimai gatvėse, ne kartą paminėtos ir galimos sankcijos valstybei. Kokios sankcijos realiai gresia Baltarusijai? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su diplomatu, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru, taip pat buvusiu nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijoje Petru Vaitiekūnu.

Baltarusijoje kruvini protestai vyksta jau ketvirtą dieną iš eilės. Protestuotojai nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, remiantis kuriais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka užtikrino 80,08 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,9 procento. Anksčiau buvo pranešta, kad per protestus vienas žmogus žuvo, dar per 100 asmenų (įskaitant teisėsaugos pareigūnus) nukentėjo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paragino už energetiką atsakingą Europos Komisijos (EK) komisarę spartinti pradedamos bandyti Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų peržiūros procesą.

Greičio matuokliai, kartu fiksuojantys ir kitą informaciją, vadinamieji trikojai, Lietuvoje sukėlė nemažai kalbų tarp vairuotojų.  Vieni jais džiaugėsi, kiti piktinosi, visgi pareigūnai viliasi, kad trikojai užtikrins saugumą ir vairavimo kultūrą Lietuvos keliuose. Pokalbis apie trikojų poveikį vairuotojams Lietuvos keliuose – su žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.

Ilgametis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus gavęs 80,236 proc. balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama Centrinės rinkimų komisijos paskelbtus preliminarius balsų skaičiavimo rezultatus. Komisija pridūrė, kad autoritarinio prezidento pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų. Trys kiti kandidatai gavo mažiau kaip po 2 proc.

Šių metų matematikos valstybinių egzaminų rezultatai nustebino ne vieną, mat jie yra vieni blogiausių per visą valstybinių brandos egzaminų istoriją. Išbandymo neišlaikė net kas trečias abiturientas. Apie tai, ar Lietuvoje auginame bemokslių youtuberių kartą, pokalbis su Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi.

Šį savaitgalį vyks rinkimai Baltarusijoje, tačiau prasidėjus išankstiniam balsavimui jau skelbiamą apie masinį balsų klastojimą. Ar ilgamečiam Baltarusijos prezidentui, vadinamam paskutiniam Europos diktatoriui, Aleksandui Lukašenkai pavyks būti dar kartą perrinktam ir užčiaupti žmones, pokalbis su Vilniaus politikos analizės instituto analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Koronavirusas visame pasaulyje kelia vis daugiau nerimo, grąžinami karantino metu turėti ribojimai, įvedamos ir naujos apsaugos priemonės. Kaip gyvensime rudenį, ar virusas išplis visuomenėje – pokalbis su gydytoju profesoriumi Vytautu Usoniu.

Naujausia statistika apie šalies ekonomikos būklę nustebino, teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, mažesnį nei prognozuotą ūkio nuosmukį lėmė valstybės atsakas į koronaviruso krizę.  Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 3,7 proc. ir to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų, o palyginti su pirmuoju ketvirčiu, – 5,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Nors buvo tikimasi, kad šią vasarą Lietuvoje bus dienų, kai šalyje nebus fiksuota naujų Covid-19 atvejų, tokia diena Lietuvoje dar neišaušo. Priešingai, sveikatos ministras dėl blogėjančios situacijos Lietuvoje ir vis augančių naujų užsikrėtimo atvejų kiekio sutrumpino savo atostogas. Koks Lietuvoje tikėtinas koronaviruso suvaldymo scenarijus, ar galimas dar vienas karantinas, pokalbis naujienų portalo tv3.lt studijoje su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.