Verslas

Australijos oro bendrovė „Qantas“ sekmadienį pranešė, kad šiais metais per didelę kibernetinę ataką pavogti 5,7 mln. klientų duomenys buvo paskelbti internete. Šis informacijos nutekinimas, kaip pranešama, paveikė dešimtis įmonių. Liepos mėnesį „Qantas“ teigė, kad įsilaužėliai nusitaikė į vieną iš jos klientų kontaktų centrų, įsilauždami į trečiosios šalies naudojamą kompiuterinę sistemą.

Artėjant metų pabaigai ir išnaudojus apie 82 proc. užsienio komandiruotėms skirtų lėšų, Seimo valdyba ragina parlamentarus, komitetus, komisijas ir frakcijas atsakingai naudoti likusį biudžetą. Planuojant keliones politikai raginami įvertinti šiam tikslui skirtų lėšų likutį, kuris šiuo metu siekia apie 112 tūkst. eurų.  Siekiant efektyvaus pinigų panaudojimo, Seimo kancleris Algirdas Stončaitis kreipėsi į parlamentarus, komitetų biurus, Tarptautinių ryšių skyrių.

Vilniaus oro uostas (VNO) neteko 14,5 tūkst. eurų tiesioginių pajamų, kai praėjusią savaitę, naktį tarp spalio 4 ir 5 d., dėl pastebėtų balionų buvo uždaryta oro erdvė, teigia Lietuvos oro uostai (LTOU). „VNO uždarymas paveikė beveik 5000 keleivių, 30 skrydžių, iš kurių 14 buvo atšaukta. LTOU skaičiuoja, kad negauta apie 14,5 tūkst. eurų tiesioginių pajamų iš rinkliavų“, – Eltai pateiktame komentarė rašė valstybės valdomos įmonės atstovė Vitalija Ročė.

Vilniaus rajone, Riešėje, planuojama įrengti vieną pirmųjų Lietuvoje projekto „FIFA Arena“ futbolo aikštelių, pranešė vietos savivaldybė. Skelbiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė tapo viena pirmųjų Lietuvoje, kuriai buvo pasiūlyta dalyvauti tarptautinės futbolo organizacijos (FIFA) iniciatyvoje, Lietuvoje vykdomoje bendradarbiaujant su Lietuvos futbolo federacija (LFF).  „Naujoji aikštelė sudarys dar daugiau galimybių mūsų bendruomenei aktyviai leisti laiką bei tobulėti šioje sporto šak...

Kitąmet pensijos didės vidutiniškai 80-90 eurų, o vienišo asmens išmoka 4 eurais. Taip skelbia naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Tačiau senjorai priekaištauja, kad ir tokio padidinimo nepajus, jei maistas, vaistai ir šildymas toliau be perstojo brangs. J. Zailskienė sako, kad pensijoms didinti panaudos ir dalį „Sodros“ rezervo perviršio.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vaikų kišenpinigiams tėvai skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo naujausia apklausa. Anot jos, mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ar taupo didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams. Banko „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 5–6 metų vaikai dažniausiai gauna iki 5 eurų per mėnesį, 7–10 metų – apie 16–30 eurų, o 11–15 metų paaugliai – 31–50 eurų.

Ar verta mažinti PVM maistui, kai kaimynai jau žengia šį žingsnį, o Lietuva vis dar delsia? Ar tokia lengvata iš tiesų atpigintų produktus, ar tik dar labiau išpūstų biudžeto skylę? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Užsiminėte apie žemės ūkį, apie produktus ir apie gyventojų skaičių.

Lietuvoje plečiantis bepiločių orlaivių mokymo tinklui „Airtech“, Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė pasiūlymo tokį centrą įsteigti sostinėje, tuo metu su Kaunu vykdomos derybos. „Vilniui siūlyta įkurti „Airtech“ centrą sostinėje, bet jie atsisakė, su Kaunu pradėjome derėtis, derybos dar nebaigtos“, – BNS raštu perduotame komentare sakė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) vadovas Valdas Jankauskas.

Pirmąjį šių metų rudens mėnesį šalyje buvo iš viso įregistruota 1 916 elektromobilių. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 1 004 jų sudarė lengvieji keleiviniai elektromobiliai, 844 – įkraunami hibridai, 68 – keleiviniai krovininiai elektromobiliai. LEA direktorė Agnė Bagočiutė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas spartus elektromobilių augimas. Tam įtakos, pasak jos, turi ir valstybės paramos priemonės.

Visai netrukus moksleiviai galės džiaugtis net 9 dienų atostogomis. Tad tai – kone vienintelė proga šeimoms su vaikais šiemet išvykti į kelionę iki didžiųjų žiemos švenčių. Vis tik atostogų kaina priklauso nuo to, kaip anksti pavyksta jas suplanuoti. Kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad per moksleivių atostogas kelionių kainos išauga apie 8 proc.

Tūkstančių žemės sklypų ribos Lietuvoje yra netikslios. Todėl specialistai ragina gyventojus jomis pasidomėti iš anksto, kad vėliau įsigytas ar dovanų gautas žemės lopinėlis netaptų nemalonia staigmena. Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.

Į Lietuvos rinką veržiantis naujiems automobilių gamintojams iš Kinijos, vairuotojai viliojami ilga garantija, gausia komforto įranga ir patrauklia kaina. Tačiau draudikai perspėja, kad vairuotojai turėtų įvertinti ne tik tai.  Šiuo metu Lietuvoje oficialiai galima įsigyti kelių kiniškų markių automobilius. Tarp jų – BYD, Great Wall Motors, Lynk & Co, MG ir Xpeng, tačiau tikėtina, kad artimiausioje ateityje jų gretos išsiplės. Kaip ir norinčių juos įsigyti.

Kiekvieną šeštadienio rytą TV6 eteryje rodoma laida apie automobilius šį kartą dėmesį sutelkė į naudotą „Škoda Scala“ hečbeką. Kuo jis įdomus ir ar tai gali būti pats universaliausias pasirinkimas lietuviams, ieškantiems įperkamo, patikimo ir praktiško hečbeko?  Priklausymas milžiniškai „Volkswagen“ grupei tokiems gamintojams kaip „Škoda“ suteikia unikalią privilegiją: galimybę naudotis bendru „sandėliu“ ir iš gausybės komponentų sukurti itin konkurencingą produktą.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Būsto pirkimas iš brėžinių sugundo ne vieną pirkėją. Tačiau velnias slypi detalėse – paskubėjus kyla rizika, kad prarasite savo ilgai taupytus pinigus. Nuosavo būsto besižvalgantys gyventojai ne visada suranda jų suplanuotam biudžetui tinkamą ar jų poreikių atitinkantį variantą. Todėl gyventojai neretai ryžtasi būstą pirkti iš vadinamųjų brėžinių. Kitaip tariant, avansas sumokamas už dar nepastatytą būstą, kuris matomas tik iš paveikslėlių, esančių statybų projekte.

Ne visi vairuotojai lieka patenkinti kelių kokybe Lietuvoje. Vis tik tarnybos primena – jei pastebėjote dideles duobes keliuose, laukiami ne tik gyventojų skambučiai, bet ir pranešimai, kuriuos stebi programėlėje. Važiuodami automobiliu, vairuotojai neretai naudoja nemokamą navigacijos programėlę „Waze“. Kiekvienas programėlės naudotojas žemėlapyje gali pažymėti, kur yra sustojęs automobilis, vyksta kelio darbai ar yra kelio nelygumų, duobių ir kt.

Dažniausiai žmonės šiukšles išmeta į arčiausiai ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Visgi specialistai įspėja, kad atliekas gyventojai privalo mesti į savo daugiabučiui priskirtus konteinerius, nes išmetus jas kitur gresia baudos. Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles. Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.

Per 9 šių metų mėnesius daugiau nei 60 Lietuvos restoranų inicijavus bankrotą, verslo atstovai teigia, kad didelį jų skaičių lemia nuo šių metų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, augančios žaliavų kainos bei nuo pandemijos laikų užsilikusios skolos.

Krepšinio komentatorius Karolis Tiškevičius ne tik drąsiai komentuoja rungtynes, bet ir reiškia nuomonę ir apie vairuotojų įpročius. Laidoje „Gazas dugnas. Šou“ krepšinio entuziastas atviravo, kas jį labiausiai erzina keliuose. Diskusija apie vairuotojų manieras virto vienu iš laidos akcentų. Vedėjai teiravosi, kas K. Tiškevičių labiausiai nervina kelyje.

Vilniaus rajone šeštadienį atidaromas futbolo klubo „TransINVEST“ iniciatyva pastatytas stadionas. „Šis stadionas – tai mūsų klubo, akademijos ir partnerių bendro darbo rezultatas. Siekiame, kad jis taptų ne tik sporto arena, bet ir vieta, kur auga Vilniaus rajono vaikai, skatinamas jų užimtumas, ugdomas sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas kovojant su žalingais“, – pranešime sakė „TransINVEST“ prezidentas Vidmantas Pelėda.

Kiek tėvai vaikams duoda kišenpinigių ir kokia pinigų suma yra adekvati? Finansų analitikai skaičiuoja, kad tėvai vaikams kišenpinigiams skiria nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. Pinigus atžaloms suaugusieji dažniausiai pradeda duoti vos šie sulaukia šešerių metų. Tačiau psichologai pastebi, kad reiktų atkreipti dėmesį, kam vaikai leidžia pinigus ir ar jiems tėvai tinkamai paaiškina jų vertę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tūkstančių žemės sklypų ribos nėra tikslios. O tai reiškia, kad ir jūsų namas, garažas ar kitas pastatas gali būti kaimyno teritorijoje. Tuo metu teisininkai pasakoja, kad dėl sklypų ribų gyventojai riejasi net ir dėl 2 centimetrų.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA), atstovaujanti didžiausiems žemyno koncernams, oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą, prašydama sušvelninti ambicingus CO2 taršos mažinimo tikslus. Gamintojai teigia, kad perėjimas prie elektromobilių vyksta per lėtai, todėl dabartiniai reikalavimai yra „nepasiekiami“ ir gresia pramonei milijardinėmis baudomis. Tačiau aplinkosaugos organizacijos šį žingsnį vadina cinišku bandymu išsisukti nuo klimato įsipareigojimų.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ dvejiems metams iš Lietuvos SEB banko ir vieno didžiausių Europos bankų Belgijos ING skolinasi 260 mln. eurų, arba po 130 mln. eurų iš kiekvieno.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė” perima visą 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės vėjo parko Baltijos jūroje projekto „Curonian Nord” kontrolę. „Ignitis grupės“ valdoma žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį su pasauline vėjo parkų vystytoja „OW Offshore” („Ocean Winds”) dėl projektą vystančios įmonės „Offshore wind farm 1” 49 proc. akcijų už nominalią 0,5 tūkst. eurų kainą įsigijimo, penktadienį pranešė grupė.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Lietuva vėluoja įsisavinti milijonines europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas, skelbiama naujausioje Europos audito rūmų (EAR) ataskaitoje. „Lietuva atsilieka įsisavinti RRF lėšas. Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuva gavo tik 46 proc. numatytų dotacijų – 1,1 mlrd. eurų iš 2,3 mlrd. eurų“, – ES biudžeto ataskaitų pristatyme kalbėjo EAR narė iš Lietuvos Laima Liucija Andrikienė. „Išlieka didelė rizika, kad dalis RRF lėšų liks nepanaudotos“, – teigė ji.

Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui „LitAI“, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Teigiama, kad tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, kurios bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ iš ES fondų. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link.

Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams. Vyriausybė galės skirti dar iki trijų kartų daugiau nacionalinės paramos.  Parama skirta iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Ūkininkai nukentėjo, kuomet šių metų kovo pradžia buvo rekordiškai šilta, tačiau balandį netikėtinai atslinko šalnos ir dėl to stipriai nukentėjo sodai bei uogynai“, – pranešime sakė atstovybės vadovas Marius Vaščega.

Metinė infliacija Norvegijoje, rugpjūtį siekusi 3,5 proc., rugsėjį paaugo iki 3,6 proc., pasiekusi aukščiausią nuo vasario mėnesio lygį, parodė šalies statistikos departamento penktadienį paskelbti duomenys.  Kainų kilimą visų pirma paskatino paspartėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (nuo 5,4 proc. iki 6,3 proc.), taip pat transporto (nuo 2,7 iki 2,9 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Prokuratūra spalio pradžioje kreipėsi į teismą ginčydama Vilniaus savivaldybės ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės sutartį dėl žmonių apgyvendinimo ekstremalios situacijos atveju. Anot jos, miestas negalėjo įsigyti paslaugų iš bendrovės, kurios akcininkė „MG grupė“ yra nuteista politinės korupcijos byloje, rašo „Verslo žinių“ portalas. Generalinė prokuratūra vz.

Birželį paskelbtas antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, penktadienio posėdyje nusprendė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tai Eltai patvirtino rinkos reguliuotojo atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Penktadienį sutriko „Swedbank“ veikla – klientai negalėjo atlikti momentinių mokėjimų. Apie tai bankas paskelbė savo internetinėje svetainėje, ragindamas atlikti paprastus pervedimus. Tiesa, „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas Eltai patvirtino, kad problema jau yra išspręsta. „Problema sutvarkyta. Turiu 99 proc. patvirtinimą, kad dabar jau viskas turėtų veikti“, – penktadienį po pietų sakė G. Vercinskas.

Valstybės valdomas Turto bankas rudenį ketina parduoti tris objektus Kaune – kareivinių pastatą Panemunėje, sandėlių kompleksą šalia Kauno autobusų stoties bei patalpas Laisvės alėjoje, penktadienį pranešė įstaiga.  Jos teigimu, 1,5 tūkst. kv. metrų ploto dviejų aukštų kareivinių pastato Perlojos gatvėje pradinė kaina siekia 690 tūkst. eurų.

Šį savaitgalį „Bitė“ užbaigs vieną didžiausių mobiliųjų paslaugų valdymo sistemos (MPVS) atnaujinimo projektų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, nuo 22 val. nakties iki 8 val. ryto, laikinai neveiks savitarnos sistemos, mobiliosios programėlės „Mano Bitė“ ir „Mano Labas“. Vykdomų darbų metu „Bitės“ ryšys veiks įprastai. Taip pat galimi nežymūs paslaugų sutrikimai užsienyje esantiems klientams, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ramina sporto bendruomenę, jog dėl planų Nacionalinę sporto agentūrą (NSA) sujungti su Nacionaline sporto taryba, finansavimas mažinamas nebus, pokyčiai bus minimalūs.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad geriausiu atveju elektroninės kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo, sistema Lietuvoje bus įdiegta kitų metų viduryje, o blogiausiu – 2027 m. sausį. Anot jo, valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“ šiuo metu jau vykdo su projektu susijusius viešuosius pirkimus. „Dabar „Via Lietuva“ vykdo pirkimus būtent e-tollingo sistemos.

Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymo centrui – „LitAI“. Tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, o bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) perspėjus, jog šalies savivalda kitąmet prarastų apie 600 mln. eurų investicijoms skirtų lėšų, jei būtų priimtos siūlomos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad bus palikta dabar galiojanti tvarka savivaldybėms paliekant lankstumo.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžetu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė patvirtinti kai kuriuos naujus fiksuotus dydžius: bazinės pensijos, apskaitos vienetų, vidutinio darbo užmokesčio ir kt. Visi šie dydžiai yra naudojami apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensiją.

Europos Sąjunga (ES) leido suprasti, kad ji nenusileis JAV spaudimui naikinti aplinkosaugos taisykles tam, kad sutvirtintų susitarimą su JAV dėl importo muitų, praneša „Politico“. Trečiadienį kalbėdama per susitikimą už uždarų durų su ES valstybių ambasadoriais, Europos Komisijos (EK) Prekybos ir ekonominio saugumo generalinio direktorato vadovė Sabine Weyand sakė, kad JAV parengtas dokumentas netaps derybų pagrindu.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.

Europos Sąjunga nustatė naujas, nuo penktadienio įsigaliojančias mokamos politinės reklamos taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad visa tokio pobūdžio reklama būtų aiškiai paženklinta, nurodant, kas ir kiek už jas sumokėjo, pranešė Europos Komisija. Be to, taisyklėse reikalaujama pateikti informaciją apie tai, ar reklama skirta konkrečiai auditorijai, jomis taip pat siekiama užkirsti kelią užsienio šalių kišimuisi į Europoje vykstančius rinkimus.

Vokietijoje intensyvinama kova su tarp interneto nuomonės formuotojų paplitusiu mokesčių vengimu. Ši tema sulaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai daugiausiai gyventojų turinti šalies žemė paskelbė, kad specializuotas tyrėjų padalinys aiškinasi, kaip nuomonės formuotojai masiškai vengia mokėti mokesčius. Jie tiria maždaug 6 tūkst. socialinių tinklų platformų duomenų įrašų, kurie rodo nesumokėtus mokesčius už viską – nuo pajamų iš peržiūrų iki reklamos produktų.

Latvijos kitąmet planuojamas biudžeto deficitas siekia 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), penktadienį Nacionalinės trišalės bendradarbiavimo tarybos posėdyje pareiškė šalies finansų ministras Arvilas Ašeradenas. Jis sakė, kad planuojamos 2026 metų konsoliduoto bendrojo valstybės biudžeto išlaidos sieks 17,945 mlrd. eurų, o pajamos – 16,064 mlrd. eurų. Latvijos BVP 2026 metais, kaip prognozuojama, sieks 43,953 mlrd. eurų. Valstybės skola kitąmet turėtų pasiekti 55 proc. BVP.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2026 metams sieks 8,039 cento už kilovatvalandę (kWh) (80,39 euro už MWh) – 2,3 proc. mažiau nei nustatyta 2025-iesiems.   Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji būtų 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį.  Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti posėdyje penktadienį.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius pakvietė Austrijos bankus plėsti veiklą Lietuvoje bei Baltijos regione. „Bankų sektorius Lietuvoje yra stabilus ir labai pelningas, o kredito paklausa didelė. Mūsų politikos prioritetas yra pritraukti naujų žaidėjų į bankų sektorių, padidinti konkurenciją ir taip užtikrinti geriausias sąlygas galutiniam vartotojui“, – pranešime sakė viceministras, Vienoje susitikęs su šios šalies finansų ministru Markusu Marterbaueriu.

Bulgarijos įmonė „EOS Corp. EOOD“, veikianti Mažeikiuose, atleidžia 11 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba.  Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, daugiausiai darbo neteks takelažininkai (4) ir sandėlininkai (4). Įmonė nurodė darbuotojus atleidžianti dėl nutraukiamos veiklos Lietuvoje. M. Jankauskienės teigimu, bendrovėje dirba 21 darbuotojas.