Vis dėlto energetikos specialistai ramina. Didesnių elektros energijos sąskaitų galima ir išvengti. Jie pataria pasitelkti išmaniuosius skaitiklius, stebėti savo įpročius ir šiek tiek pakeitus kasdienius veiksmus. Taip elektros energiją galima naudoti gerokai efektyviau.
ESO atstovai dalijasi paprastais, bet veiksmingais patarimais, kaip šaltuoju sezonu išlaikyti komfortą namuose ir tuo pačiu sumažinti išlaidas už elektrą.
Pataria, kaip sutaupyti
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) Paslaugų tarnybos vadovė Agne Domarkienė neslepia, kad elektros suvartojimas labiausiai išauga šaltuoju metų laikotarpiu.
„Mes matome, kad privatūs klientai maždaug penktadaliu ar ketvirtadaliu padidina savo vartojimą, palyginti su metiniu vidurkiu“, – nurodė ji.
Visgi ji pastebi, kad naudojantys išmaniuosius skaitiklius gali sutaupyti, esą tereikia stebėti ir įsivertinti, kurie namuose naudojami prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros.
A. Domarkienė pasidalijo, kad šiuo metu Lietuvoje 1,27 mln. gyventojų turi išmaniuosius skaitiklius, o iki metų pabaigos juos turės 1,3 mln. gyventojų.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi šilumos siurblį ir su elektros kaina biržoje susietą tiekimo planą, tai daugiau šildytis galima tada, kai elektra pigesnė.
„Su išmaniaisiais skaitikliais galima sutaupyti įvertinus, kiek prietaisai sunaudoja elektros energijos ir tai stebėti. Atitinkamai pagal tai prietaisą įjungti ir išjungti.
Pavyzdžiui, individualiame name gyvenant vienu laipsniu pamažinus šilumą, ypatingai dieną, kai didžioji dalis žmonių būna darbuose, o vaikai mokyklose, galima gerokai sutaupyti. Viskas priklauso nuo to, kas žmogui komfortiška.
Pavyzdžiui, vietoje 23 laipsnių dieną galima palaikyti 20, o naktį temperatūrą taip pat šiek tiek sumažinti“, – dalijosi ji.
Tuo metu ESO Nuotolinių duomenų valdymo komandos vadovas Titas Petkus pritarė, kad paprasčiausia elektros sąnaudas šaltuoju metų laikotarpiu sumažinti yra sumažinus patalpų temperatūrą.
Be to, jis pataria išnaudoti dienos šviesą.
„Taip pat vienas iš triukų yra, kad žiemą dienos metu laikyti atitrauktas užuolaidas ir žaliuzes, kad natūrali šviesa prišildytų patalpą, o prieš naktį užtraukti, kad šiluma lėčiau pasitrauktų iš patalpos.
Taip pat svarbus ir patalpos vėdinimas, kur daug efektyviau yra langą praverti vienai ar dviem minutėm negu orlaides laikyti pravertas nuolat“, – dalijosi T. Petkus.
Ne ką mažiau, anot jo, svarbus ir vandens šildymas.
„Vandens šildymas individualių namų gyventojams yra svarbus. Pavyzdžiui, 55–60 laipsnių temperatūros visiškai užtenka, kad vanduo prišiltų. Dažniausiai žmonės nustato 80 laipsnių ir sunaudoja daug daugiau elektros energijos“, – pasakojo T. Petkus.
Jis pridūrė, kad taip pat reikia riboti vadinamuosius slaptus elektros „valgytojus“.
„Pavyzdžiui tai yra tie patys pakrovėjai, miego rėžime esantys kavos aparatai. Juos geriau ištraukti iš rozetės.
Žinoma, televizorių ar interneto modemą ištraukti gali būti ne taip patogu, bet bent dalį jų atjungus galima sutaupyti nemažai kilovatvalandžių per metus. Kalbu apie 50–100 kilovatvalandžių“, – dalijosi ESO Nuotolinių duomenų valdymo komandos vadovas.
Kitąmet – mažesnės kainos pažeidžiamiems vartotojams
Tiesa, energijos kainas siekiama mažinti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, dar šią savaitę Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui dalį iš elektros energijos gamintojų surinktų pajamų perviršio lėšų panaudoti pažeidžiamų vartotojų elektros energijos kainoms mažinti.
Skaičiavimai rodo, kad dėl šio pokyčio pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos kaina kitąmet gali mažėti iki 4 centų už kilovatvalandę.
Energetikos ministerija nurodo, kad pažeidžiamais vartotojais yra laikomi buitiniai elektros energijos vartotojai, kurie gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia arba gaunantys šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Pasak jos, kainos mažėjimą šiai vartotojų grupei lems dvi priežastys.
Pirmiausia, dalis kainos mažės dėl šio Vyriausybės sprendimo, pagal kurį visuomeninio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams sumažės ~ 2,2 cento už kilovatvalandę (su PVM).
Kita dalis – visuomeninio tiekėjo sudaryta tiesioginė elektros energijos pirkimo sutartis elektros įsigijimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Galutinę elektros kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Kaip ir žadėjome – pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos kaina mažės, todėl šiuo sprendimu siekiame padėti tiems, kuriems elektros energijos kaina ypač reikšminga, panaudodami jau surinktas lėšas ir neperkeldami šios naštos kitiems elektros energijos vartotojams“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot ministerijos, šis sprendimas leis sumažinti finansinę naštą jautriausiai visuomenės daliai, nedidinant tarifų ar mokesčių jokiems kitiems elektros energijos vartotojams.
„Kainos mažinimui bus panaudotos pajamos, 2022–2023 m. surinktos iš elektros energijos gamintojų surinkto pajamų perviršio.
Šios lėšos buvo surinktos iš elektros energijos gamintojų, kurių pardavimo kainos viršijo 180 eurų už megavatvalandę (arba 18 ct/kWh)“ – pranešime nurodo ministerija.
Energetikos ministerijos duomenimis, 2026 m. pažeidžiamų vartotojų elektros kainoms mažinti planuojama panaudoti apie 2,6 mln. eurų, o likusi suma – apie 10 mln. eurų – bus naudojama 2027–2029 m. laikotarpiu, kasmet priimant atitinkamus Vyriausybės sprendimus.
Praėjusią savaitę elektros kainos kilo
Lietuvos energetikos agentūra nurodo (LEA), kad praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos kilo: nepriklausomų tiekėjų siūlomi 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planai pabrango 2,6–2,9 proc., tuo metu vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 7 proc. didesnė nei prieš savaitę ir siekė 0,099 Eur/kWh.
Lapkričio pirmą savaitę Lietuvoje pasigaminta 44 proc. reikalingos elektros (107,4 GWh), daugiausia iš vėjo (53,6 GWh) ir šiluminių (21,3 GWh) elektrinių. Tuo metu trūkstama dalis buvo importuota iš Švedijos ir Latvijos.
LEA pabrėžia, kad pernai tuo pačiu metu vietinės gamybos dalis buvo 49 proc., o didmeninė kaina – 0,118 Eur/kWh.
Fiksuotų kainų planai taip pat pabrango. LEA duomenimis,12 mėnesių trukmės planų kaina pakilo iki 0,255 Eur už kWh (viena laiko zona) ir 0,245 Eur už kWh (dvi zonos), o 24 mėnesių planų – iki 0,259 ir 0,249 Eur už kWh.
Tuo metu pernai lapkritį šios kainos buvo mažesnės – atitinkamai 0,244 ir 0,235 Eur už kWh. LEA nurodo, kad vienas tiekėjas tarifų nekeitė, kitas juos padidino iki 0,4 procento, o dar vienas padidino mėnesinį abonentinį mokestį nuo 2 iki 5 eurų.
Nefiksuotų kainų planų vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 0,256 Eur už kWh ir buvo 3,2 procento didesnė nei ankstesnę savaitę.
LEA duomenimis, spalį ši kaina buvo 0,264 Eur už kWh, o rugsėjį – 0,239 Eur už kWh. Garantinio tiekimo kainos lapkritį padidėjo 13–16 procentų ir siekia 0,247 Eur už kWh (viena zona), o nuo 2025 m. liepos 1 d. visuomeninio tiekimo elektros kaina bus 0,205 Eur už kWh (viena zona) ir
